Danguje zujančių skraidyklių grėsmė – vis didesnė: pasekmės gali būti pražūtingos

Pigios ir vis daugiau galimybių turinčios bepilotės skraidyklės jau užkariauja dangų. Nors jos akiratyje seniai, regis, tik dabar deramai suvokta, jog šie prietaisai maži, tačiau gali būti labai pavojingi.

Bepiločių skraidyklių eismą ir naudojimą reguliuoja per mažai įstatymų, o atsekti, kas su šiais prietaisais rengia viską trikdančias atakas, kaip buvo Gatviko oro uoste pernai gruodį, ypač sudėtinga.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Bepiločių skraidyklių eismą ir naudojimą reguliuoja per mažai įstatymų, o atsekti, kas su šiais prietaisais rengia viską trikdančias atakas, kaip buvo Gatviko oro uoste pernai gruodį, ypač sudėtinga.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Bepiločių skraidyklių eismą ir naudojimą reguliuoja per mažai įstatymų, o atsekti, kas su šiais prietaisais rengia viską trikdančias atakas, kaip buvo Gatviko oro uoste pernai gruodį, ypač sudėtinga.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Bepiločių skraidyklių eismą ir naudojimą reguliuoja per mažai įstatymų, o atsekti, kas su šiais prietaisais rengia viską trikdančias atakas, kaip buvo Gatviko oro uoste pernai gruodį, ypač sudėtinga.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Bepiločių skraidyklių eismą ir naudojimą reguliuoja per mažai įstatymų, o atsekti, kas su šiais prietaisais rengia viską trikdančias atakas, kaip buvo Gatviko oro uoste pernai gruodį, ypač sudėtinga.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Bepiločių skraidyklių eismą ir naudojimą reguliuoja per mažai įstatymų, o atsekti, kas su šiais prietaisais rengia viską trikdančias atakas, kaip buvo Gatviko oro uoste pernai gruodį, ypač sudėtinga.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 10, 2019, 10:43 PM

Praėjusį gruodį šie skraidymo įtaisai buvo paralyžiavę antro pagal dydį Didžiosios Britanijos sostinės Londono Gatviko oro uosto darbą.

Šis incidentas akivaizdžiai parodė, jog bepilotės skraidyklės kelia pavojų kitoms oro transporto priemonėms. Bet į tai iki šiol nekreipė dėmesio nei keleiviai, nei politikai.

Pastebėjo paskutinę akimirką

Tą 2016-ųjų vasaros dieną Alexanderis Ruteris sėdėjo prie „Airbus 320“ vairalazdės. Laineris iš Vokietijos sostinės Berlyno skrido į Diuseldorfą.

Oras buvo geras, vakaro saulė švelniai glostė miškais apaugusias Rūro slėnio kalvas.

Kilometro aukštyje A.Ruteris pakreipė „Airbus 320“ į šiaurės rytuose esantį lėktuvų kilimo ir leidimosi taką. Iki namų buvo likę 20 kilometrų.

„Galėjau matyti žemai plytinčią rančą. O visus mano veiksmus fiksavo skrydžių stebėsenos sistema“, – prisimena A.Ruteris.

Piloto veiksmų stebėsena – įprastinė oro transporto praktika. Nuolat kontroliuojama darbo eiga, kad dėl neatsargumo ar nerūpestingumo nebūtų padaryta jokių klaidų.

A.Ruteris – patyręs pilotas. Jis, lėktuvo kapitonas, tuo metu jau buvo sukaupęs 10 tūkst. valandų skraidymo patirtį.

„Staiga į kairę nuo savęs pamačiau oranžinį tašką, kuris greitai artėjo. Atpažinau, kad tai – bepilotės skraidyklės kontūrai. Galėjau įžvelgti juodą dėžutę su propeleriais.

Manau, lėktuvą nuo bepilotės skraidyklės skyrė vos 50–70 metrų. Apskritai neturėjau laiko reaguoti“, – pasakojo A.Ruteris.

Tuo metu „Airbus 320“ skrido 420 kilometrų per valandą greičiu. Net jei A.Ruteris būtų ėmęsis veiksmų, apie 50 tonų sveriantis lėktuvas jam taip greitai nebūtų paklusęs.

Laimė, bepilotė skraidyklė neatsitrenkė į lainerį – vos per plauką prasilenkė. Daugiau nei šimtas „Airbus 320“ keleivių nieko nepajuto – jiems tai buvo ramus skrydis, ir tiek.

Susidūrimai vis dažnesni

Vokiečių piloto A.Ruterio pasakojimas nėra vienintelis.

Lėktuvų susidūrimų su bepilotėmis skraidyklėmis atvejų iš tikrųjų daugėja.

Itin dažnai – artėjant prie kilimo ir leidimosi tako.

Skrydžių saugumo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais tokių incidentų skaičius, lyginant su pernai, padvigubėjo nuo 88 iki 158, bet tikrieji skaičiai esą didesni.

Pasaulio mastu bepiločių skraidyklių ir lėktuvų susidūrimo atvejai skaičiuojami tūkstančiais. Ir incidentų daugės, mat pardavimo mastas didėja. Pavyzdžiui, pernai vien Vokietijoje parduota apie milijoną skraidyklių.

Šių prietaisų pilotai mėgėjai susitinka oro erdvėje, kuri nėra pasirengusi milijonų bepiločių skraidyklių antplūdžiui.

Iki šiol nedidelių oro transporto priemonių neaptinka skrydžių saugumo tarnybos radarai. Negana to, nėra ir potvarkių, pagal kuriuos būtų reikalaujama bepiločių skraidyklių atpažinimo ženklų.

Ir jau dėl to neatsargūs šių skraidymo įtaisų pilotai galėtų kelti rimtą pavojų.

Jau nekalbant apie tuos, kurie sąmoningai ieško rizikos.

Trikdo oro uostų darbą

2018 metų gruodžio 12-ąją Meksikos oro linijų bendrovės „Aeromexico“ lėktuvas „Boeing 737“ nusileido Tichuanoje apgadintu priekiu. Skrydžio metu į lainerį pataikė kažkoks objektas. Spėjama, kad bepilotė skraidyklė.

Praėjus savaitei po šio įvykio 36 valandoms teko uždaryti antrą pagal dydį Londono Gatviko oro uostą. Jo teritorijoje buvo pastebėtos bepilotės skraidyklės. Apie tai pranešė kone 100 liudininkų.

Nerimas, kad bepilotė skraidyklė galėtų sukelti lėktuvo katastrofą, buvo tokia didelė, kad Gatviko oro uostas atšaukė daugiau nei tūkstantį skrydžių. Kantrybe teko apsišarvuoti daugiau negu 140 tūkst. keleivių.

Buvo patirti milijonai svarų nuostolių.

Ekspertai įtaria koordinuotą skraidymo aparatų antpuolį. Bet iki šiol nepavyko nustatyti nusikaltėlių, kurie juos pasiuntė. Taigi nėra jokių vilčių, kad incidentai nepasikartos.

Ir tai baugina. Mat bepilotės skraidyklės susidūrimas su lėktuvu gali būti pražūtingas, ypač jei objektas įsirėžtų į lakūnų kabiną.

Neatlaikytų smūgio

Susidūrusios su mažesnėmis oro transporto priemonėmis arba sraigtasparniais net lengvos bepilotės skraidyklės dažniausiai pramuša langų stiklus.

Esant žemesnei temperatūrai netgi stiprūs transporto lainerių langų stiklai neatlaiko sunkios bepilotės skraidyklės smūgio.

Tai įrodo Jungtinės Karalystės oro žinybos atlikti testai.

Bepilotės skraidyklės smūgis dėl kietų jos detalių – elektros variklių ar baterijos – maždaug penkiskart stipresnis nei susidūrimas su panašaus svorio paukščiu.

Nukenčia ir reaktyvinių lėktuvų varikliai. „Virginia Tech College of Engineering“ specialistai simuliavo, kas įvyktų lainerio varikliui per susidūrimą su 4 kilogramų svorio bepilote skraidykle.

Paaiškėjo, kad po smūgio nutraukiamos variklio mentės ir detalės ima byrėti į šalis.

„Žinodami, ką maži bepiločiai skraidymo aparatai galėtų padaryti keleiviniam lėktuvui, pilotai vargu ar galėtų rizikuoti pakeliui atsidurti toje pačioje oro erdvėje su skraidyklėmis“, – tikino „Virginia Tech College of Engineering“ parengtos studijos vadovas profesorius Javidas Bayandoras.

Daug būdų panaudoti

Dėl to skrydžių saugumo ekspertai laikosi bendros nuomonės: valstybės skubiai turi išleisti įstatymus, kurie užkirstų kelią skraidyklių keliamam pavojui danguje.

Bet tuo pat metu negalima pernelyg stipriai pakirpti naujosios technologijos sparnų. Mat bepilotės skraidyklės – ne tiktai žaislas, bet ir milžinišką potencialą ateičiai turintis išradimas.

Interneto prekybos milžinė „Amazon“ ir kitos elektroninės komercijos bendrovės analizuoja, kokiu būdu bepilotėmis skraidyklėmis prekes greitai nugabenti iki užsakovo durų.

JAV šiemet bepilotėmis skraidyklėmis turi būti pristatoma prekių už 13,6 mlrd. dolerių (12 mlrd. eurų) ir iki 2025 m. ši suma turėtų išaugti įspūdingai – iki 82 mlrd. dolerių (72,3 mlrd. eurų).

Dideles bepiločių skraidyklių galimybes įžvelgia ir Berlyne įsikūrusios ribotos atsakomybės bendrovės „DPH Drone Services UG“ valdytojas 38-erių Jasperas Heydenas.

Profesionalus bepiločių skraidyklių pilotas visoje Vokietijoje rengia kursus šio skraidymo įtaiso „piloto“ pažymėjimui gauti. Jų reikia visiems, kurie valdo daugiau negu dviejų kilogramų skraidymo aparatus.

„Bepilotės skraidyklės suteikia dar nežinomų perspektyvų ne tiktai filmų kūrimo srityje“, – mano J.Heydenas.

Jis turi omenyje ūkininkus, kurie bepilotėmis skraidyklėmis stebi savo laukus ir iš anksto atpažįsta pasėlių ligas, vėjo jėgainių valdytojus, tikrinančius įrenginius, ugniagesius, – tirštuose dūmuose ieškančius gaisro židinių, ir, žinoma, siuntinių pristatymo tarnybą.

Bus būtinas leidimas?

Bepiločių skraidyklių ekspertai mano, kad didėja ne tiktai šių įtaisų galimybės. Jie aprūpinami ir įranga, kuri užkirstų kelią pavojingiems incidentams.

Prekyboje esančių bepiločių skraidyklių gamintojai jau seniai naudoja šiuolaikinę kompiuterinę įrangą. Ji, remdamasi GPS duomenimis, atpažįsta draudžiamas skraidymo zonas.

Prie jų priartėjus pasirodo įspėjamasis signalas. Po to prisijungia vadinamasis „Geofencing“ – bepilotė skraidyklė sustoja.

Tačiau, savaime suprantama, šią virtualią užtvarą galima ir apeiti. Nelegaliai, manipuliuojant technine ar kompiuterine programine įranga.

Zygerlando (Vokietijos regionas) profesionalus bepiločių skraidyklių pilotas ir „Kopter-Drohnen Forum“ administratorius Michaelis Stengeris nuogąstauja, kad netrukus visi šio tipo skraidymo įtaisai, sveriantys per 250 gramų, galės skraidyti tik su leidimais.

M.Stengerio nuomone, atsirado pernelyg daug apsukruolių, kurie nepaiso jokių taisyklių. Jiems visiškai nesvarbu ekstremalūs įvykiai.

Prie tokių priklauso ir Frankfurto apylinkių gyventojas, kurio bepilotė skraidyklė nuolat sukiojasi virš greitkelių ir įskrenda į oro uosto kilimo ir leidimosi takus. Ir dėl to M.Stengeris savo forume įsteigė rubriką, kur galima pranešti apie pavojingus atsitikimus.

Kartais M.Stengeris savo pranešimus siunčia į policiją ar Civilinės aviacijos tarnybą. Bet jį labai erzina, kad dar niekada nė iš vienos institucijos nėra gavęs atsakymo.

„Dėl kiekvieno smulkaus incidento kyla didžiulis visuomenės nerimas. Bet kai nutinka kas nors rimto, faktiškai nieko nedaroma“, – apgailestavo M.Stengeris.

Artėja didesnė banga

Jam susidarė įspūdis, kad Vokietijos valdininkai nesuvokia bepiločių skraidyklių pavojaus. Vis dėlto rasti sprendimą būtina.

„Artėja dar didesnė bepiločių skraidyklių banga. Dabar už porą šimtų eurų galima įsigyti aukštos kokybės sistemą“, – sako Karlsrūhėje įsikūrusio Frauenhoferio optronikos, sisteminės technikos ir vaizdo analizės instituto vadovas, informatikos specialistas Jurgenas Beyereris.

Su savo kolegomis jis tyrinėja, kaip visiškai automatiškai atpažinti bepilotes skraidykles, įvertinti jų pavojingumą ir nustatyti jų savininkus.

J.Beyereris ir jo kolegos omenyje turi ne tik šėliojančius pilotus mėgėjus, bet ir kriminalinius nusikaltėlius, teroristus.

„Mūsų infrastruktūra labai neatspari bepilotėms skraidyklėms. Į tai ypač mažai dėmesio buvo atkreipta oro uostuose.

Milijonų eurų nuostoliams padaryti nebereikia nė gramo sprogstamosios medžiagos“, – įsitikinęs J.Beyereris.

Pastaraisiais metais bepilotes skraidykles pasitelkia įvairios grupuotės Viduriniuose Rytuose.

Ar tai būtų grupuotės „Islamo valstybė“ teroristai Irake, ar maištininkai Jemene – visi jau pasinaudojo bepilotėmis skraidyklėmis.

Ne tiktai žvalgybai, bet ir kaip „Stealth“ bombonešį. Šie skraidymo įtaisai yra pernelyg maži ir tylūs, kad būtų suvokta, jog artėja grėsmė.

Šimtai žmonių Irake per oro antskrydžius buvo apmėtyti mažomis granatomis, kuriomis lijo iš giedro dangaus į žemę.

Šis lietus ir žalojo, ir žudė.

Parengta pagal „Der Stern“ informaciją.

Ką reikia žinoti turint skraidyklę Lietuvoje?

Bepiločių skraidyklių Lietuvoje netrūksta, tačiau jų valdytojai turi prisiminti svarbias taisykles, kurių nesilaikant gresia nuobaudos.

Lietuvoje draudžiama bepilotę skraidyklę skraidinti: masinių renginių metu virš žmonių minios, greta kitų orlaivių, be leidimo virš tankiai gyvenamų rajonų, virš teritorijų, kuriose tokius skrydžius riboja vietos savivaldybės, virš karinių teritorijų, kuriose tokius skrydžius riboja kariuomenės vadas.

Bepiločių orlaivių teisinio reguliavimo klausimai Lietuvoje yra pavesti Civilinės aviacijos administracijai (CAA). CAA yra nustačiusi minimalius skrydžių saugos reikalavimus orlaiviams, sveriantiems ne daugiau kaip 25 kilogramus. Jeigu jūsų įsigyta skraidyklė viršija nurodytą svorį, reikia kreiptis į CAA dėl išimtinių taisyklių nustatymo.

Beje, jei darbo ar laisvalaikio tikslais norima pilotuoti droną virš tankiai gyvenamų teritorijų ir arčiau kaip 50 metrų nuo pašalinių žmonių arba objektų, tuomet būtinas specialus leidimas. Jis išduodamas turintiems techniškai tvarkingus dronus ir išlaikius bepiločių orlaivių valdymo įgūdžių egzaminą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.