Š.Kalmanovičius buvo vadinamas KGB ir Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ agentu, Afrikos deimantų kontrabandininku ir net Rusijos mafijos krikštatėvio Viačeslavo Ivankovo, geriau žinomo Japončiko pravarde, nužudymo užsakovu.
Teisėsaugos šaltiniai praneša, kad Š.Kalmanovičiaus sušaudymo bylos atnaujinimas yra tik procedūrinis veiksmas, kurio metu atliekami papildomi tyrimai ir nupučiamos dulkės nuo senų dokumentų. Taip nutiko ir šiuo atveju. Nauji įkalčiai, kurie galėtų užvesti tyrėjus ant kelio, nebuvo atrasti.
Tačiau išlieka viltis, kad po dešimtmečio nužudytam asmeniui artimi žmonės prisimins detales, kurios galėtų padėti išsiaiškinti nusikaltimo motyvus. Gali būti, kad byla yra atnaujinta, nes mirė vienas įtakingas verslininkas, kuris galėjo daryti spaudimą bylos liudininkams. Dėl šios priežasties tyrėjai dar kartą apklaus bylos liudytojus.
Sušaudė sustojus sankryžoje
2009-ųjų lapkričio 2-ąją dieną 61-erių Š.Kalmanovičius Maskvoje 16 valandą pabaigė darbus biure ir ruošėsi keliauti į vieną verslo susitikimą. Kitą dieną jis turėjo skristi į Izraelį. Maždaug po pusvalandžio jo automobilis sustojo prie vienos sankryžos. Šalia jų privažiavo sidabrinės spalvos „Lada Priora“.
Prasivėrus langams pasipylė kulkų lietus. Verslininkas tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jį pakirto 8 kultos. Š.Kalmanovičius mirė vietoje. Jo vairuotojas Piotras Tumanovas buvo sužalotas į krūtinę, tačiau paspaudė greičio pėdalą. Vairuotojo jėgos išseko už trijų kilometrų, kur mašina atsitrenkė į medį.
16 val. 40 min. policijos mašina sustojo prie kulkomis suvarpytos verslininko mašinos.
Kai tik buvo nustatyta aukos tapatybė, ant kojų sukilo ir į įvykio vietą atvyko visos Rusijos specialiosios tarnybos.
Vairuotojas P.Tumanovas buvo skubiai nuvežtas į ligoninę, kur jį operavo medikai. Įvykio vietoje tyrėjai rado devyniolika 9 mm kalibro kulkų tūtelių. Tapo aišku, kad žudikai šaudė iš dviejų pusiau automatinių ginklų, tačiau jie taip ir nebuvo surasti.
Verslininko mašinos apšaudymo taip pat neužfiksavo nė viena vaizdo stebėjimo kamera. Po operacijos atsigavęs vairuotojas davė parodymus, tačiau negalėjo pasakyti nieko reikšmingo. Jis nematė žudikų veidų.
Vėliau paaiškėjo, kad sužeistas variuotojas su savimi į ligoninę buvo pasiėmęs 1,5 mln. dolerių grynaisiais, kuriuos vėliau atidavė žuvusio verslininko šeimai. P.Tumanovas teigė, kad Š.Kalmanovičius pinigus vežėsi į susitikimą.
Tai leido atmesti apiplėšimo versiją, nes užpuolikai net nebandė paimti krepšio su pinigais.
Tyrėjai ilgai aiškinosi šią bylą, tačiau nusikaltėlių nebuvo nė ženklo. Po metų byla buvo sustabdyta tvirtinant, kad nepavyko nustatyti asmens, kuriam galėtų būti pareikšti kaltinimai.
Slapti ryšiai su KGB ir nešvarus verslas Afrikoje
Š.Kalmanovičiaus nužudymas tapo viena garsiausių šio amžiaus pradžios žmogžudysčių. Tuo metu Maskvoje jis buvo įtakingas asmuo su neįprasta biografija.
Verslininkas gimė žydų šeimoje Kaune 1947-ųjų gruodžio 18-ąją. Jo tėvas buvo gumos fabriko direktorius, o motina vyriausioji mėsos kombinato buhalterė. Š.Kalmanovičius Kaune pabaigė mokyklą ir politechnikos institutą. Jis įgijo chemijos pramonės inžinieriaus profesiją.
1971-aisiais jis su šeima emigravo į istorinę žydų žemę – Izraelį, kur jis baigė universitetą ir pradėjo vykdyti verslą.
Tada ir kilo gandai, kad jis bendradarbiauja su sovietų žvalgyba. Kalbama, kad jie jam davė užduotį infiltruotis į aukščiausius Izraelio politinius sluoksnius. Apie šį savo gyvenimo laikotarpį Š.Kalmanovičius kalbėjo mažai. Jis žadėjo apie viską papasakoti prisiminimuose, tačiau niekada to nepadarė.
Po kurio laiko verslininkas persikėlė į Pietų Afrikos Respubliką, kur sudalyvavo keliuose pelninguose nekilnojamojo turto projektuose. 9 dešimtmečio pradžioje jis jau valdė multimilijoninį verslą, kurį dauguma laikė nešvariu.
Sklido kalbos, kad verslininkas nelegaliai veždavo deimantus. Tuo metu Š.Kalmanovičius neslėpė artimų ryšių su Siera Leonos ir Botsvanos lyderiais. Šios šalys yra žinomos dėl savo deimantų.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje Š.Kalmanovičius tapo labai įtakingu ir gerbiamu žmogumi Izraelyje. Taigi daugumai buvo netikėta, kai jis 1988 metais buvo sulaikytas ir pasodintas į kalėjimą dėl šnipinėjimo Sovietų Sąjungai.
Apie jo šnipinėjimą yra žinoma tiek pat, kiek ir apie nešvarius verslo sandėrius. Tuo metu jis buvo „Avoda“ partijos narys, turėjo priėjimą prie vyriausybės ir parlamento, kur sėkmingai galėjo rinkti slaptą informaciją apie Izraelio vidaus politiką.
„Daily Telegraph“ teigia, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) mano, kad Maskvai jis perduodavo Izraelio slaptųjų tarnybų „Mossad“ informaciją, kurią jiems suteikdavo amerikietis Jonathanas Pollardas.
Kai kurie spėliojo, kad jis yra dvigubas agentas, kuris dirba ir Rusijos, ir Izraelio slaptosioms tarnyboms.
Žinomas ir Lietuvoje
1993-aisiasi Š.Kalmanovičius į laisvę buvo paleistas anksčiau laiko. Jį užstojo daugybė visame pasaulyje žymių žydų. Rusijos politikas ir dainininkas Josifas Kobzonas ir tuometinis viceprezidentas Aleksandras Ruckojus dalyvavo derybose dėl verslininko paleidimo.
Tada Š.Kalmanovičius persikraustė į Rusiją. Čia su J.Kobzonu jie įkūrė kelias kompanijas, kurios prekiavo kosmetika ir parfumerija. Šalia to verslininkas užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, investavo į vienos Maskvos turgavietės rekonstrukciją.
Tačiau labiausiai Š.Kalmanovičių išgarsino ne verslo, o krepšinio projektai. 1996-aisiais jis investavo į Kauno „Žalgirį“, kuris jau po trijų metų laimėjo Eurolygą.
Dėl šios priežasties Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Š.Kalmanovičių apdovanojo Gedimino ordinu ir išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.
Verslininkas tuo metu ėmė tvirtinti, kad gavo barono titulą ir pasikeitė dokumentus, kuriuose jis buvo įvardinamas kaip Šabtajus fon Kalmanovičius.
Tačiau po kiek laiko Š.Kalmanovičius sukonfliktavo su „Žalgirio“ valdyba ir tapo Jekaterinburgo moterų krepšinio klubo rėmėjų. Vėliau jis tapo Maskvos moterų krepšinio klubo „Spartak“ prezidentu. Tyrėjai vėliau manė, kad ši veikla galėjo būti susijusi su verslininko nužudymu.
Paskutiniąja verslininko žmona tapo krepšininkė Ana Archipova-Kalmanovič, tačiau ir su antrąja savo žmona, Anastasija Kalmanovič, jis palaikė gerus santykius. Jie kartu rengė įvairius šou verslo projektus.
Š.Kalmanovičius Rusijoje suorganizavo Michaelo Jacksono, Lizos Minnelli ar Jose Carrero koncertinius turus.
V.Ivankovo-Japončiko pėdsakai
Aišku, Š.Kalmanovičius bendravo ir su įstatymus laužančiais asmenimis. Tarp jų buvo ir Solncevo organizuoto nusikalstamumo grupuotės nariai ir vienas pagrindinių rusų mafijos krikštatėvių – V.Ivankovas, geriau žinomas Japončiko pravarde.
Pastarasis mirė vos mėnesis prieš Š.Kalmanovičiaus nužudymą. Nusikaltėlis neatsigavo po pasikėsinimo liepos 28 dieną, kai buvo pašautas išeinantis iš vieno Maskvos restorano.
Savaitė po Š.Kalmanovičiaus mirties pareigūnai paskelbė, kad nužudytas verslininkas galėjo būti Japončiko nužudymą užsakęs asmuo. Taigi verslininko nužudymas galėjo būti mafijos atsakas už nužudytą savo vadą.
Tuo metu buvo skelbiama, kad J.Ivankovą nužudęs asmuo pasinaudojo pigiomis snaiperio paslaugomis.
Šaltiniai teisėsaugoje teigė, kad Š.Kalmanovičius nepriklausė nusikalstamo pasaulio tinklams, tačiau šou versle dalinosi įtaką su V.Ivankovu. Japončikas šia sferą norėjo kontroliuoti visiškai, tad Š.Kalmanovičius galbūt norėjo atsikratyti stipraus konkurento.
Manoma, kad pusantro milijono JAV dolerių, kuriuos su savimi vežėsi Š.Kalmanovičius galėjo būti skirti sumokėti mafijos pasaulio atstovams už jų vado mirtį. Verslininkas važiavo be apsaugos ir palydos, kad jie iš jo priimtų pinigus, tačiau mafija jam paskyrė viešą bausmę – egzekuciją.
Šią užduotį galimai įvykdė buvę slaptųjų pajėgų kariai, kuriems buvo įsakyta neimti mašinoje buvusių pinigų.
Tačiau šiai teorijai pritrūko įrodymų. Pats Š.Kalmanovičius 1997-aisiais teigė, kad su V.Ivankovu nėra pažįstamas ir jį žino tik iš laikraščių. Šios versijos negalėjo patvirtinti ir Federalinė saugumo tarnyba. Nusikalstamų grupuočių atstovai tyrėjus taip pat patikino, kad su nužudymu neturi nieko bendra.
Konfliktas dėl vaistų
Tarp visų versijų buvo dar viena, kuri teigė, kad Š.Kalmanovičius galimai buvo įsipainiojęs į finansinius nusikaltimus vaistinių tinkle.
Kelios įmonės, kurių dalinis savininkas buvo Š.Kalmanovičius importavo gyvybiškai svarsbius medikamentus. Taigi tai verslininkui garantavo stabilias pajamas. Šioje srityje jis artimai bendradarbiavo su J.Kobzonu.
Š.Kalmanovičius keliems partneriams skundėsi, kad jį apgavo vienas verslo parneris. Tuo metu ir J.Kobzonas skelbė, kad išsiskyrė jo ir Š.Kalmanovičiaus požiūriai į verslą. Tačiau su tyrimu susiję šaltiniai lenta.ru negalėjo patvirtinti, kad tas asmuo ir buvo J.Kobzonas.
Ši versija iki šiol nėra atmesta. Daug dalykų apie Š.Kalmanovičiaus verslo imperiją nėra žinoma, nes dalis jos nebuvo užregistruoja verslininko vardu. Dėl šios priežasties tyrėjai negali prieiti prie daugelio dokumentų.
„Š.Kalmanovičius nebuvo konfliktiškas žmogus. Jis galėjo išspręsti bet kokią situaciją“, – po nužudymo teigė J.Kobzonas.
Verslininko nužudymo bylos tyrėjai turi ir daugiau skirtingų nužudymo versijų. Kalbama, kad kilo finansiniai nesutarimai vykdant Maskvos turgaviečių rekonstrukciją, jam galėjo atkeršyti Rusijos, Izraelio ar net JAV slaptosios tarnybos už šnipinėjimo veiklą.
Nei viena iš šių teorijų nėra atmesta, tad belieka laukti ar šį kartą tyrėjai išsiaiškins kažką naujo.
