„Nepainiokime meno, muzikos ir sporto su politika“, – tokius žodžius nuolat kartoja įvairių muzikos, sporto ar kitų renginių organizatoriai.
Tačiau neretai šias šventes, įskaitant „Euroviziją“, temdo būtent politiniai skandalai.
Šiemet jų kilo jau ne vienas – ne tik Ukrainoje, bet ir Italijoje, kitose šalyse. Dėl to kai kurie atlikėjai buvo priversti atsisakyti dalyvavimo „Eurovizijoje“ – konkurse, kuris buvo sugalvotas per Šaltąjį karą, siekiant suartinti valstybes.
„Konkurso taisyklės ir organizavimo struktūra jau savaime yra kažkiek politinės. Konkurse rungiasi ir vienos už kitas balsuoja valstybės – politiniai vienetai“, – „Lietuvos rytui“ sakė ne kartą Lietuvos nacionalinėse „Eurovizijos“ atrankose prie teisėjų stalo sėdėjęs kompozitorius Deivydas Zvonkus.
Nors dainininkų delegacijos vis tiek išvyko į Izraelį, panašu, kad dalį muzikos gerbėjų tokie įvykiai ne juokais išgąsdino ir jie nusprendė nerizikuoti.
Kurstė įtampą regione
Praėjusį savaitgalį Pietų Izraelyje vykę intensyvūs apšaudymai iš Gazos Ruožo nepakeitė pasirengimo ir prasidėjusių repeticijų darbotvarkės. Konkurse dalyvaujančių šalių delegacijos toliau įtemptai rengiasi „Eurovizijai“ ir pernelyg nekreipia dėmesio į paaštrėjusią saugumo situaciją regione.
Tačiau Tel Avive nuolat buvo juntama įtampa, kad konkursas gali ir neįvykti.
Panašu, kad išsigandę ne vien ypač didelių bilietų kainų, bet ir dėl savo saugumo šiemet „Euroviziją“ gyvai stebės maždaug penki tūkstančiai žmonių, o tai yra perpus mažiau, nei būdavo ankstesniais metais.
Kuo mažiau laiko buvo likę iki dainų konkurso dienos – pirmasis pusfinalis jau gegužės 14-ąją, – tuo didesnė įtampa buvo juntama. Gazos Ruože įsikūrusi Palestiniečių artistų asociacija šią savaitę pareiškė, kad įvairių šalių atlikėjai turėtų boikotuoti „Euroviziją“, nes Izraelis esą siekia ją panaudoti savo politiniams tikslams.
„Izraelis siekia pasinaudoti renginiu, kad pratęstų priespaudą, paskatintų neteisingumą ar pateisintų žiaurų apartheido režimą“, – pareiškė palestiniečiai.
Tuo metu Tel Avivas tvirtino, jog būtent palestiniečiai siekia pasinaudoti „Eurovizija“ tam, kad diskredituotų Izraelį – esą šis nesugeba užtikrinti tokio renginio saugumo.
Teko atšaukti atstovą
Politinis skandalas dėl „Eurovizijos“ šiemet neaplenkė ir Ukrainos. Dėl to šios šalies atstovų dainų konkurse neišvysime.
Ukrainos nacionalinė televizija perdavė konkurso organizavimą privačiai kompanijai. Tai, kaip ji organizavo nacionalinę atranką, vėliau virto skandalu visos šalies mastu.
„Panašu, kad kompanijoje atsirado žmonių, kuriems Ukrainos karas su Rusija neegzistuoja. Todėl dalyvauti konkurse jie pakvietė atlikėjus, kurie gastroliuoja Rusijoje ir nė nepastebi karo.
Galiausiai paaiškėjo, kad Ukrainai atstovauti norėjusių seserų dueto tėvai dar yra aukštus postus užimantys valdininkai okupuotame Kryme.
Joms visiškai netrukdė tai, kad jų tėvai dirba Rusijai, ir jos norėjo atstovauti „Eurovizijoje“ Ukrainai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Ukrainos televizijos kanalo ATR redaktorius Aideras Muždabajevas.
Būtent jo televizijos eteryje ir užvirė skandalas. Laidoje sutikusios dalyvauti seserys Ana ir Marija Opanasiuk tikėjosi pakalbėti apie savo dainą ir muziką, tačiau iš Krymo kilusios moterys neišvengė klausimų ir apie politiką.
„Jos atėjo į mūsų televizijos laidą, o vedėjui uždavus klausimą apie Krymą taip ir nesugebėjo atsakyti, kokiai šaliai priklauso pusiasalis“, – sakė A.Muždabajevas.
Seserų duetui šis paslydimas buvo lemtingas. Anksčiau dažnai pirmavusios atrankose, galiausiai jos turėjo nusileisti kitiems atlikėjams.
Bet tuomet laimėjo dainininkė Maruv, nevengianti rengti koncertų Rusijoje. Ukrainoje ir vėl kilo skandalas.
„Galiausiai valstybinės televizijos organizatorių komitetas jos taip pat nepatvirtino, ir į „Euroviziją“ nenuvažiavo niekas“, – pasakojo A.Muždabajevas.
Jis įsitikinęs: jeigu Maruv būtų buvę leista vykti į Izraelį, viskas būtų pavirtę į didelį politinį šou.
„Politika čia užėmė pirmąją vietą. Bet kuris Ukrainos atlikėjas, kuris koncertuoja Rusijoje ir nelaiko jos šalimi agresore, nuvykęs į „Euroviziją“ pradėtų šiltai bendrauti su Rusijos atstovais, apsikabintų, kalbėtų apie draugystę ir meilę – nė žodžiu neužsimintų apie karą. To ir buvo tikimasi“, – kalbėjo A.Muždabajevas.
Jis įsitikinęs – geriau tegu Ukrainai neatstovauja niekas negu žmogus, kuris nuvykęs skleistų propagandą apie draugiškus santykius su Rusija.
Tiesa, toks Ukrainos sprendimas pačioje šalyje buvo sutiktas nevienareikšmiškai: vieni gyrė jį, kiti tikino, kad situacija per daug politizuojama. Kanalo ATR redaktorius pastariesiems griežtas ir vadina juos išdavikais.
„Viešai šie atlikėjai daugiausia buvo smerkiami, tačiau ir pas mus yra išdavikų, kurie iki šiol nepripažįsta, kad Ukraina kariauja su Rusija“, – teigė A.Muždabajevas.
A.Muždabajevas įsitikinęs – dainos, koncertai taip pat yra stiprus politinis instrumentas.
„Visos šios gastrolės naudojamos propagandai. Jos parodo, kad jokio konflikto nėra, visi draugauja.
Ukrainos atlikėjų pasirodymai tik sustiprina tai: esą mes viena tauta, tik štai valdžios tarpusavyje susipyko. Mano nuomone, tai moralinis nusikaltimas“, – kritikos negailėjo A.Muždabajevas.
Nebe pirmas ginčas
Į Ukrainos sprendimą nesiųsti savo atstovų į „Euroviziją“ todėl, kad jie koncertuoja Rusijoje, Maskva sureagavo itin greitai. Politikai, Kremliui palankūs žurnalistai, dainininkai išpeikė Kijevą ir pareiškė, kad skandalas buvo politizuotas, o už to esą stovi net pats kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Politinė įtampa tarp Rusijos ir kitų šalių dėl „Eurovizijos“ kyla ne pirmąkart. Tai taip pat toli gražu ne pirmas Maskvos ir Kijevo susidūrimas.
2016 m., kai Ukrainai atstovavo dainininkė Džamala su savo daina apie Krymo totorių tremtį Josifo Stalino laikais, Maskva siekė įrodyti, kad jos kūrinys prieštarauja dainų konkurso taisyklėms, nes paliečia politinę temą.
Džamalos diskvalifikavimo Rusijai taip ir nepavyko pasiekti. Maža to, atlikėja net laimėjo šį konkursą. Tuomet Maskva dar labiau sugriežtino savo retoriką.
Mat įprastai į savo atlikėją investuoti nevengianti Rusija tą patį padarė ir anuomet, tačiau jai atstovavęs Sergejus Lazarevas nusileido Ukrainos atstovei.
Tuomet Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas pareiškė: „Eurovizija“ tapo politinės kovos lauku.“
Kitas ginčas tarp Ukrainos ir Rusijos kilo dar po metų, kai Kijeve vykusiame „Eurovizijos“ konkurse turėjo dalyvauti Rusijos atstovė Julija Samoilova.
Ukraina neįsileido neįgaliojo vežimėlyje sėdinčios dainininkės į šalį, nes anksčiau ji, pažeisdama Ukrainos įstatymus, koncertavo okupuotame Kryme.
Tą kartą Rusija ne juokais supyko ir pareiškė nieko nesiųsianti į dainų konkursą.
Pykčių išvengti sudėtinga
Maskva neišvengė konflikto „Eurovizijoje“ ir su kita šalimi, su kuria politinė įtampa tuo metu buvo pasiekusį piką.
2009 m. Gruzijos, kurios dalį teritorijų Rusija okupavo prieš metus, atlikėjai buvo diskvalifikuoti iš konkurso. Ne be Maskvos raginimų, mat Tbilisio atstovų dainoje esą buvo galima išgirsti tiesioginių neigiamų atsiliepimų apie Rusijos prezidentą V.Putiną.
Ukrainos ATR kanalo redaktorius įsitikinęs – Kremlius dažnai naudoja tarptautinius konkursus ar sporto šventes savo politiniams tikslams ir tikrai nevengs to daryti ateityje.
„V.Putinas išnaudoja tiek muziką, tiek sportą lygiai taip pat, kaip tai darė Adolfas Hitleris. Kai pastarasis rengė olimpiadą Berlyne, norėjo parodyti pasauliui, kad jo šalis normali, niekam nekelia grėsmės.
Esą nereikia Vokietijos niekuo kaltinti ar įvesti kokių nors sankcijų. Tai buvo panaudota kaip tam tikra pauzė, kurios metu būtų sustiprintos pajėgos ir pasiruošta smogti. Tą patį daro ir V.Putinas“, – tvirtino A.Muždabajevas.
Tuo metu ne kartą Lietuvos nacionalinėse „Eurovizijos“ atrankose prie teisėjų stalo sėdėjęs, o šiemet ir Vokietijoje teisėjavęs kompozitorius D.Zvonkus tikino, kad politikos ir pykčių „Eurovizijoje“ išvengti sudėtinga.
„Vienos valstybės draugauja, kitos pykstasi. To neįmanoma visiškai užmaskuoti. Norėtųsi, kad politinės intrigos bent jau nepereitų į dainų tekstų turinį“, – kalbėjo D.Zvonkus.
Tiesa, jis tikino, kad Lietuvos siųstose dainose politinės žinutės nėra pastebėjęs.
Vokietijoje, kur šįmet teisėjavo, esą taip pat buvo svarbiau daina, o ne politinė žinutė.
„Vokiečiai akcentavo, kad vertintume numerio visumą. Ir jie teisūs – būtent sėkminga pasirodymo visuma pelno žiūrovų bei komisijų simpatijas“, – tvirtino kompozitorius.
Įsivėlė ir ministras
Italijoje „Eurovizijos“ konkursą šįmet aptemdė šioje šalyje vykstantys ginčai dėl migrantų. Mat šiemet šaliai atstovauti išrinktas iš Egipto kilęs migrantas musulmonas Alessandro Mahmoodas.
Toks sprendimas papiktino ne tik šalies politikus, bet ir dalį visuomenės. Muzikos mėgėjams nepatiko tai, kad reperis pagal žiūrovų balsus atrankoje užėmė trečiąją vietą, tačiau liberalūs konkurso teisėjai nusprendė, jog būtent jis su daina „Soldi“ (liet. „Pinigai“) turėtų atstovauti Italijai.
Dar labiau nepatenkintas liko Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, neslepiantis savo nepalankaus požiūrio į migrantus.
„Ar tai tikrai yra gražiausia Italijos daina?“ – po A.Mahmoodo pergalės klausė nepatenkintas politikas.
M.Salvini netgi siekė, kad reperiui būtų uždrausta vykti į Tel Avivą, jis būtų pakeistas kitu atlikėju arba Italija apskritai nedalyvautų šių metų konkurse, tačiau liko nieko nepešęs.
Net ir nugalėtojus teisia
Atrodytų, kad laimėjus „Euroviziją“ dainininkui belieka džiaugtis laurais ir klausytis plojimų, o visi politiniai skandalai turėtų tą pačią akimirką nurimti. Tačiau šis dainų konkursas įrodė, kad tai toli gražu netiesa.
Praėjusiais metais laimėjusios ir į savo šalį „Euroviziją“ atvedusios izraelietės atlikėjos Nettos Barzilai po pergalės laukė nemažai kritikos.
Jos daina „I’m Not Your Toy“ (liet. „Nesu tavo žaislas“) nemažos dalies muzikos mėgėjų visame pasaulyje buvo įvertinta kaip manifestas prieš moterų žeminimą. O per pasaulį ritantis kovos su priekabiavimu prie moterų #MeToo judėjimui ji esą nuėjo lengviausiu keliu.
Kalbėta, kad pergalę „Eurovizijoje“ jai atnešė ne daina, o politinė žinutė, kurią norėta pasiųsti pasauliui.
„Diena, kai šou ir politika laimėjo prieš muziką“, – taip kai kurie sutiko ir kitos „Eurovizijos“ nugalėtojos austrės Conchitos Wurst triumfą.
2014 m. atlikėja, kurios tikrasis vardas Thomas Neuwirthas, savo įvaizdžiu šokiravo ne vieną. Scenoje išvydę barzdotą vyrą ilgais plaukais ir moteriška suknele dalis muzikos mėgėjų tikino, kad pergalę jam taip pat užtikrino ne daina, o politinė žinutė, skatinanti būti tolerantiškiems kitaip atrodantiems ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenims.
Conchitos Wurst pasirodymas „Eurovizijoje“ sukėlė nepasitenkinimą dar jai neužlipus ant scenos. Rusija, Baltarusija ir Azerbaidžanas net darė spaudimą konkurso organizatoriams, kad jie uždraustų jai dalyvauti muzikos šventėje.
Balsuoja už bičiulius
„Eurovizijos“ konkursas priekaištų dėl politinio savo pobūdžio sulaukia nuolat. Viena priežasčių – balsavimo taisyklės. Metų metus buvo įprasta stebėti, kad dažnai šalys savo balsus atiduoda ne vieno ar kito atlikėjo dainai, o atstovui tos valstybės, su kuria palaiko gerus santykius.
Nors balsavimo taisyklės šiame dainų konkurse nuolat keičiamos – vienos dėl to, kad būtų galima išlaikyti didesnę intrigą, kitos – kad esą svarbiausia taptų daina, o ne šalis, – išvengti šališkumo vis tiek nepavyksta.
Kaimyninių, draugiškų valstybių palaikymas akivaizdus ir toliau. Tiesa, praėjusiais metais nugalėjęs Izraelis iš esmės nepriklauso jokiam blokui valstybių, kurios tradiciškai balsuotų viena už kitą.
„Natūralu, kad Balkanų valstybių žmonės mėgsta savo regionui būdingą muzikinį braižą. Jie sąžiningai palaiko tokius kaimynų pasirodymus. Tas pats pasakytina apie Skandinavijos ar Pietų Europos šalis.
Natūralu, kad ispanas ar maltietis gali nebalsuoti už šiaurietiškos spalvos kūrinį, nes kitoniškas emocinis kodas jiems mažiau paveikus. Tačiau kartais vis dėlto sužaidžia ir ne meniniai kriterijai“, – teigė kompozitorius D.Zvonkus.
Šiemet pabandyta šiuos šalių blokus kiek išskaidyti. Todėl Skandinavijos valstybės, buvusios sovietų bloko ar buvusios Jugoslavijos šalys išmėtytos į skirtingus pusfinalius ir balsuoti vienos už kitas negalės. Tačiau Graikija ir Kipras, įprastai vieni kitiems skiriantys aukščiausius balus, išliko tame pačiame pusfinalyje.
Besipiktinančių, kad „Eurovizija“ neišvengia politinio prieskonio, yra nemažai. Tačiau iš tiesų šis konkursas nuo pat pradžių buvo glaudžiai susijęs su politika.
„Eurovizija“ atsirado Vakarų Europos šalių iniciatyva, siekiant sustiprinti valstybių draugiškus santykius Šaltojo karo metu. Nors pirmasis konkursas surengtas neutralioje Šveicarijoje dar 1956 metais, iš esmės politinio jo prado tai nepakeitė.
Be to, tuo metu komunistinio bloko šalys, sekdamos Vakarų pavyzdžiu, taip pat įkūrė savo dainų konkursą. Jis buvo skirtas „socialistinių tautų broliškumui stiprinti“. Konkursas vyko Lenkijos Sopoto mieste.
Konkursų istorijoje tiktai vienas atlikėjas yra dalyvavęs tiek „Eurovizijoje“, tiek Sopote vykusiame konkurse. Tai buvo Izraelio atstovė Esther Ofarim, 1962 m. pasirodžiusi Sopote, o po metų lipusi ir į „Eurovizijos“ sceną.
Politinę žinutę pasiuntė ir viena Baltijos šalių
Laimėjusi 2001-ųjų „Euroviziją“ Estija įėjo į istoriją. Ji tapo pirmąja buvusios Sovietų Sąjungos šalimi, kuriai pavyko nugalėti šiame dainų konkurse. Tais metais Estijai pergalę lėmė atlikėjai Tanelas Padaras ir Dave’as Bentonas su daina „Everybody“ („Visi“).
„Eurovizijos“ ekspertas Paulas Jordanas, kuris su šiuo konkursu dirba nuo 2000 metų, tikino, kad Estijai tai tapo puikia proga priminti pasauliui, jog šalis yra Europos valstybių šeimos narė.
„Estijos atvejis įdomus tuo, jog jis reiškė savotišką sugrįžimą į Europą ir priminimą, kad Sovietų Sąjungos okupacija seniai baigėsi“, – tikino P.Jordanas.
Pasak jo, tokiame konkurse Estija pasinaudojo proga parodyti kitokį savo įvaizdį pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo. Ši Baltijos šalis esą save pristatė kaip Šiaurės Europos valstybę, palikdama praeityje visus prisiminimus apie Sovietų Sąjungą.
2002 m. Taline vykusiame „Eurovizijos“ dainų konkurse sužibėjo kita Baltijos valstybė – šį kartą laurus nuskynė latvė Marie N su daina „I Wanna“ („Aš noriu“).
Lietuvai dar nė karto nepavyko laimėti „Eurovizijos“ dainų konkurso. Aukščiausią vietą – šeštąją – yra užėmę Lietuvos atstovai „LT United“ su daina „We Are The Winners“ („Mes esame nugalėtojai“).
