Per operaciją, kurią atliko trys Vokietijos teisėsaugos tarnybos, nebuvo reidų miestų gatvėse arba įtariamųjų namuose, nebuvo ir garsiai nuskambėjusių areštų, konfiskuotų automatų, narkotikų ir milijonų.
Operacija „Šeriai“ prasidėjo nuo didelio masto duomenų analizės, kurios išvados sugulė į 44 lapų dokumentą, patekusį į Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ rankas.
Žurnalo cituojamas dokumentas kelia didelį susirūpinimą. Jame teigiama, kad čečėnų grupuotės dominuoja įvairiose kriminalinėse veikose ir pasižymi ypatingu žiaurumu.
„Jos itin linkusios smurtauti ir vis dažniau figūruoja su nužudymais susijusiuose nusikaltimuose“, – rašoma ataskaitoje.
Šis faktas teisėsaugos specialistams jau buvo žinomas, tačiau nauja tendencija juos privertė dar labiau sunerimti. Anksčiau čečėnų nusikaltėliai dažniausiai teikė kriminalinio pobūdžio paslaugas kitoms grupuotėms, kurioms reikėjo išspręsti problemas per fizinę jėgą ar smurtą.
Tačiau dabar čečėnų grupuotės pačios ėmė kontroliuoti pelningiausias nusikalstamos veiklos sritis: prekybą narkotikais, vagystes ir turto prievartavimą, taip pat skolų išieškojimą.
Policija pameta pėdsakus
Pernai lapkričio mėnesį policija atliko 19 kratų Berlyne ir Brandenburgo žemėje tirdama galimą konfliktą tarp dviejų čečėnų grupuočių.
Nors pareigūnai to nepatvirtino, žiniasklaida šią operaciją susiejo su prieš du mėnesius Čečėnų kultūros centre Berlyne įvykusiu susišaudymu, per kurį buvo sužeisti du žmonės.
Vienas labiausiai nuskambėjusių susidorojimų įvykdytas 2016 metų kovą Berlyno centre, kai vidury dienos važiuodamas gatve į orą išlėkė turkų kilmės narkotikų prekeivio Mesuto T. automobilis.
Policijai gerai žinomas 43 metų vyras žuvo įvykio vietoje. Teisėsauga iki šiol nenustatė šio pasikėsinimo užsakovų ir vykdytojų, bet Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje nurodoma, kad pėdsakai veda į čečėnų grupuotes.
Tais pačiais metais Berlyno Lichtenbergo rajone sušaudytas žinomo baikerių klubo „Guerilla Nation“ narys Dirkas S. Nusikaltimas iki šiol neištirtas, bet teisėsauga įtaria, kad su žmogžudyste susijusi konkuruojanti grupuotė „Guerilla Nation Vainakh“, kurios daugumą sudaro čečėnai ir ingušai.
Internete publikuojamoje nuotraukoje šios grupuotės nariai pozuoja prie Berlyno Brandenburgo vartų su juodomis striukėmis ir Čečėnijos prezidento portretu bei Čečėnijos vėliavomis rankose.
Anot Vokietijos teisėsaugos, nuo 100 iki 150 narių turinti grupuotė verčiasi reketu, šantažu ir prekyba narkotikais, palaiko ryšius su aukščiausia Čečėnijos vadovybe.
Italijos mafijos metodai
Žurnalo „Der Spiegel“ cituojamoje teisėsaugos ataskaitoje teigiama, kad čečėnų grupuotės veikia pagal Italijos mafijos metodus, siekdamos išgauti konfidencialią informaciją iš teisėsaugos institucijų.
Žinomi bent keli atvejai, kai čečėnų grupuočių kontroliuojamos apsaugos įmonės buvo samdomos saugoti policijos pastatus.
Ataskaitos autoriai minėjo objektus, kuriuose dislokuojamos specialiosios policijos pajėgos.
„Pavojinga, kad nusikaltėliai gali iš arti stebėti policijos veiksmus ir gauti informacijos iš svarbiausių policijos dalinių“, – teigiama dokumente.
Tuo metu pati teisėsauga susiduria su dideliais sunkumais bandant verbuoti informatorius arba infiltruoti savo agentus į čečėnų gaujas, nes pastarosios yra ypač uždaros ir susitelkusios.
„Čečėnams būdingas lojalumas bendruomenei, kuri atsiriboja nuo pliuralistinės ir liberalios visuomenės vertybių“, – rašome ataskaitoje.
Stebi potencialius teroristus
Atskiro teisėsaugos dėmesio sulaukė galimas čečėnų dalyvavimas ekstremistinėje veikloje.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis šią savaitę pristatė nerimą keliančią statistiką apie politiškai motyvuotus nusikaltimus šalyje.
„Vokietija tebėra islamo teroristų taikinys“, – antradienį kalbėjo ministras per spaudos konferenciją Berlyne, pristatydamas mažai guodžiančius skaičius.
Anot ministro, pernai Vokietijoje užfiksuoti 36 tūkst. politiškai motyvuotų nusikaltimų. 40 tūkst. piką 2016 metais pasiekęs skaičius pastaraisiais metais mažėjo, bet ne tokiais tempais, kokių norėtų šalies valdžia.
Tuo metu antisemitinių nusikaltimų skaičius 2018-aisiais, palyginti su metais anksčiau, išaugo 20 proc. – iki 1800.
Tarp asmenų, kuriuos Vokietijos teisėsauga laiko potencialiais teroristais, yra ir čečėnų, nors Federalinio kriminalinės policijos biuro vadovas Holgeris Munchas teigė, kad jie nėra pagrindinis jo galvos skausmas.
Nepaisant to, policija stebi bent kelis čečėnus, susijusius su islamo ekstremistais, ir bando išsiaiškinti jų vaidmenį.
„Viskas kada nors prasideda nuo riboto asmenų skaičiaus ir nuo to jie netampa mažiau pavojingi“, – įspėjo vidaus reikalų ministras H.Seehoferis.
„Būrelis“ prie mečetės
Šįmet kovą Vokietijos prokurorai 31 metų čečėnui Magomedui Ali C. pateikė kaltinimus planavus sprogdinimą Berlyne.
Tyrėjų duomenimis, šis vyras ekstremizmo ideologijos šalininku tapo dar prieš atvykdamas į Vokietiją 2011 metų pabaigoje.
Čia jis pradėjo lankyti bendraminčių „būrelį“ prie mečetės.
Jo nariai svarstė globalaus džihado planus ir galimybę jungtis prie „Islamo valstybės“ kovų Sirijoje.
Tačiau Magomedas Ali C. greitai pakliuvo į Vokietijos teisėsaugos akiratį ir jam buvo uždrausta išvykti iš šalies.
Jis buvo įtariamas ryšiais su teroristu Anisu Amri, kuris 2016 metais nukreipė sunkvežimį į minią Berlyno Kalėdų mugėje ir pražudė 12 žmonių.
Galiausiai 2018 metų rugpjūtį Magomedas Ali C. buvo suimtas, o jo namuose pareigūnai rado didelį kiekį triacetono triperoksido (TATP). Teroristai šią medžiagą pamėgo, nes ją gana paprasta pasigaminti namuose ir užmaskuoti kaip gėrimą arba kosmetikos priemonę.
Magomedas Ali C. dar iki arešto buvo įtrauktas į pavojingų asmenų sąrašą, dėl to 2017 m. gruodį jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą buvo atmestas.
Bet teisėsauga neskubėjo jo išsiųsti iš šalies dėl humanitarinių priežasčių, taip pat motyvuodama jo psichikos sutrikimais. Galiausiai vyrui buvo leista likti Vokietijoje iki 2019 m. pabaigos.
Didžiausia čečėnų diaspora
Vokietijos tarnybos negali įvardinti tikslaus skaičiaus, kiek čečėnų gyvena šalyje, nes jie yra Rusijos piliečiai ir būtent taip yra registruojami migracijos tarnybų. Tačiau ekspertai neabejoja, kad didžiausia čečėnų diaspora Europoje įsikūrusi būtent Vokietijoje.
Federalinio migracijos ir pabėgėlių biuro skaičiavimais, šalyje gyvena maždaug 50 tūkstančių išeivių iš Šiaurės Kaukazo ir maždaug 40 tūkstančių jų yra čečėnai.
Šiam skaičiui mažėti kol kas nėra jokių prielaidų. Be to, netgi nusikaltėlių išsiuntimas yra sudėtingas procesas, kuriame dažnai iškyla kliūčių.
Bent jau „Der Spiegel“ cituojamos ataskaitos rengimo laikotarpiu nebuvo išsiųsta nė vieno čečėno, Federalinio kriminalinės policijos biuro įtraukto į itin pavojingų asmenų sąrašą.
Parengta pagal „Der Spiegel“, „Deutsche Welle“, „Newsru.com“, LR inf.
