Vietoj senoviškų išskirtinių dirbinių žmonės pradėjo rinktis vadinamuosius greitosios mados papuošalus.
O Kinijoje, kuri yra didžiausia gintaro rinka, pirkėjai reikalauja tik pačių tyriausių gintarų.
Įspūdingų karolių nepirko
Iš sukietėjusių spygliuočių sakų prieš 50 mln. metų susidaręs mineralas kainuoja labai įvairiai. Kainą lemia įvairūs veiksniai: dydis, spalva, amžius, ar jame yra sustingusių vabzdžių arba kitokių medžiagų, amžiams įšaldytų viduje. Yra buvę laikų, kai žaliava būdavo pardavinėjama brangiau už auksą.
Maždaug prieš 8 metus sparčiai auganti Kinija, kurią aukštyn pastūmėjo stiprėjantis juanis, sukėlė šių laikų aukso karštligę.
Platintojai teigė, kad tarp 2011-ųjų ir 2016 metų gintaro kainos išaugo kone šimtą kartų.
„Pastaruosius dešimt metų rinka klestėjo. Ryškus pakilimas buvo maždaug prieš 5 metus dėl susidomėjimo iš Tolimųjų Rytų. Kainos perkopė viską, ką esame matę iki tol. Tačiau dabar viskas aprimo“, – sakė Londono „Sotheby’s“ papuošalų skyriaus vadovas Kristianas Spofforthas.
Šių metų pradžioje aukcione buvo parduodami delno dydžio gintaro luitų karoliai, įvertinti nuo 3000 iki 5000 svarų (apie 3400–5600 eurų), bet jų niekas nenupirko.
„Tai įspūdingas darbas, bet jam akivaizdžiai nebuvo paklausos“, – sakė K.Spofforthas.
Ypatingas nuo senų laikų
Per amžius gintarą vertino daugybė skirtingų kultūrų. Per Antrąjį pasaulinį karą kažkas pagrobė visą Gintaro kambarį – XVIII amžiaus pradžioje prūsų įrengta patalpa imperatorės Jekaterinos rūmuose Carskoje Selo dingo.
Gintaro kambarys buvo sukurtas panaudojant šešias gintaro tonas, jis buvo dekoruotas auksu ir kitais brangakmeniais.
Gintaro kambarį pavogė naciai, 1941-aisiais išardę patalpą ir nugabenę ją į Kaliningradą, tuomet vadintą Kenigsbergu.
Tačiau po karo viso to gintaro niekas akyse neregėjo. Kur jis dingo, iki šiol yra paslaptis, tačiau jo grožybės buvo atkurtos Carskoje Selo rūmuose.
Kinijoje gintaras per amžius turėjo ypatingą kultūrinę reikšmę, bent jau nuo Mingo dinastijos laikų viduramžiais. Tikima, kad gintaras neša laimę ir turi gydomųjų galių, skaidrina protą.
Nors gintaras nėra tikras brangakmenis, Kinijos budistų jis vadinamas šventuoju akmeniu ir yra naudojamas maldos karoliukams.
„Kiekvienam geram budistui kada nors gyvenime reikia gintaro gabalėlio“, – sakė Larsas Bladtas, vadovaujantis „House of Amber“, vienai didžiausių gintaro parduotuvių pasaulyje.
Danijos kompanija turi 30 parduotuvių vienuolikoje šalių ir gintarui skirtą muziejų Kopenhagoje.
„Tai per amžius įaugę į Kinijos DNR ir kultūrą, – sakė L.Bladtas. – Kai jie mato gintarą, žino, kas tai. Net nereikia pradėti aiškinti, kad tai – sustingę sakai. Jie nusimano.“
Nori tik aukščiausios kokybės
Tačiau gintaro paklausa pakilo kosminiu greičiu tik tuomet, kai sparčiai išaugo Kinijos ekonomika, kartu išauginusi ir milijonus naujai prakutusių piliečių.
„Vos tiktai kinai užsidirbo pinigų, pradėjo visur ieškoti šio mineralo“, – pasakojo antikvarinės galerijos Tel Avive savininkas Davidas Zakai, prekiaujantis senoviniais brangakmeniais.
Pasak jo, per pakilimą prieš ketverius ar penkerius metus iš gintaro buvo įmanoma uždirbti beprotiškas sumas. Tačiau dabar kinai pirkėjai tapo reiklesni.
„Paklausūs tapo tik aukščiausios kokybės akmenukai – nesubraižyti, neaplaužyti, tam tikros spalvos, dydžio ir formos, skirtingų parametrų. Taigi klientui turi surasti patį geriausią produktą. Pelnas nebėra toks didelis, koks buvo pradžioje“, – sakė D.Zakai ir pridūrė, kad nuo 2015-ųjų kainos krito 30–40 procentų.
Kitas veiksnys – sulėtėjęs Kinijos ekonomikos augimas. Juanio vertė JAV dolerio atžvilgiu praėjusių metų pabaigoje buvo mažiausia per dešimtmetį. Todėl nukentėjo Kinijos pirkėjų perkamoji galia. Įtakos turėjo ir tai, kad renkamasi mažesnius gabaliukus.
„Prieš kelerius metus kinams galėjai parduoti papuošalus, sveriančius per 100 gramų.
Dabar įmanoma parduoti 30 gramų, nes pasikeitė mada. Kinijoje būdavo, kad kuo didesnis papuošalas, tuo svarbesnis esi. Taip nebėra“, – sakė vienas gintaro pardavėjas ir juvelyras Kaliningrade, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Ir vis dėlto kainas vis dar reguliuoja kinai. „House of Amber“ vadovas L.Bladtas spėja, kad jie sudaro 60–70 proc. pirkėjų rinkoje.
Londone parduotuves uždaro
Buvo laikai, kai gintarų prekeiviai nepriklausė nuo Kinijos. Lenkas Tadeuszas Pileckis, Londone turintis virtualią parduotuvę „Amber Centre“, pasakojo, kad paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį gintaro paklausa išaugo Vakaruose 1993-iaisiais pasirodžius filmui „Juros periodo parkas“.
Filme gintaro gabalėlyje rasto uodo DNR panaudojamas dinozaurams klonuoti.
„Tada žmonės rimtai suvokė, kad šie dalykai egzistuoja. Jie suvokė, kad gintarai yra labai seni, tikri ir pilni istorijos. O įprastas brangakmenis – kaip kad deimantas – yra tik blizgus akmuo“, – sakė T.Pileckis.
Savo pirmąją gintaro parduotuvę Londono Vest Ende jis atidarė 1994 metais, o netrukus padalinius įkūrė aukštos klasės prekybos centruose „Harrods“, „Selfridges“ ir „Fenwick’s“ bei kitose nepriklausomose parduotuvėse.
Bet viena po kitos visos jo parduotuvės buvo uždarytos, nes prekių perteklius pakenkė įvaizdžiui, kad gintaras yra retas ir vertinamas produktas.
Todėl krito kainos. 2015-aisiais duris užvėrė ir pirmoji T.Pileckio parduotuvė. Dabar lenkas prekiauja tik internetu iš mažo biuro į vakarus nuo Londono, Brentforde.
„Rinka, kuri turėjo būti išskirtinė, tapo masinė. Perteklius bet ką gali labai greitai numarinti, – sakė T.Pileckis. – Jei esi elegantiška dama, nori nešioti ką nors brangaus. Nesinori konkuruoti su savo namų tvarkytoja.“
Ieško akmenėlių nardydami
Didžiausias pramoniniu būdu gintarą kasantis Kaliningrado gintaro kombinatas, Rusijos valstybinės įmonės „Rostec“ padalinys, skelbė, kad praėjusiais metais iškasė rekordinį kiekį gintaro – beveik 500 tonų.
Dėl gintaro pertekliaus pasaulyje kombinatą kaltino Lietuvoje įsikūrusi gintaro gaminių gamintojų ir žaliavos platintojų asociacija „Le’amber Consortium“.
Asociacijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje pasaulyje buvo 1300 tonų nenaudojamų gintaro atsargų.
Valstybinis kombinatas nėra vienintelis gintaro žaliavos išgavėjas Kaliningrado srityje.
Dėl mažų atlyginimų ir darbo vietų trūkumo čia veša ištisa juodoji rinka, skatinama ir paklausos iš Kinijos, – nors ji ir sulėtėjo, vis dėlto vis dar yra nemenka.
2017-iesiems einant į pabaigą Kaliningrado sritis pasistengė suvaldyti nelegalią gintaro kasybą, tad dabar pagrindinis būdas, kuriuo nelegaliai išgaunamas gintaras Kaliningrado srityje, yra nardant Baltijos jūros dugne.
Ši veikla neturi aiškaus teisinio statuso, bet yra be galo pavojinga. Pernai ieškodami gintaro po vandeniu Rusijos anklave žuvo mažiausiai devyni žmonės.
Bet gintaro randama ne tik šioje Baltijos jūros pakrantėje. Kaliningrade, Lenkijoje ir Lietuvoje gintaras vadinamas Baltijos auksu, o Skandinavijos šalyse jis laikomas Šiaurės auksu.
Nėra vertinimo sistemos
T.Pileckio manymu, didžiausia žala rinkai dabar kyla iš Ukrainos, kur dėl politinio chaoso atsirado juodoji rinka, dar aktyvesnė nei Rusijoje.
Gintaro žaliavos platintojai sako, kad Ukrainoje sukaupti milžiniški kiekiai gintaro, nors ten šis mineralas yra naujesnis ir prastesnės kokybės nei Kaliningrade.
Rusija tvirtina, kad Kalingrado srityje yra 90–95 procentai viso pasaulio gintaro.
Tačiau šiais skaičiais pasitikėti negalima, nes duomenis sunku patikrinti žinant, kad didžioji gintaro dalis yra po žeme, be to, šioje industrijoje nėra autoritetingos vadovaujančios organizacijos.
Gintaras neturi ir vertinimo sistemos, kuri naudojama brangakmeniams, pavyzdžiui, deimantams ar rubinams.
„Tai vienas dalykų, dėl kurių mes ir visa industrija nervinasi, – sakė danas L.Bladtas iš „House of Amber“. – Ar vienas vertesnis už kitą, nusprendžia bet koks individas pagal savo skonį, kokia spalva jam patinka.“
Paprastai manoma, kad gintaras yra oranžinio atspalvio, industrijoje dar vadinamo konjako atspalviu.
Bet gintarų būna įvairiausių: baltos, geltonos, rudos, juodos, net žalios spalvos. Jie gali būti tamsūs, skaidrūs arba permatomi.
Anot L.Bladto, maždaug vienas iš 10 tūkst. gabalėlių turi inkliuzų, pavyzdžiui, žiogų, skruzdėlių ar netgi dinozaurų plunksnų: „Nėra vertinimo sistemos, kuri nurodytų, kad viena spalva yra vertingesnė už kitą, tas pat galioja ir inkliuzams. Vienas dalykas, užkeliantis kainą, yra rasto akmens dydis – pagal tai kaina proporcingai auga, kaip ir deimantų.“
Vakariečiai neinvestuoja
Gintaras išlieka populiarus tarp rusų, juo vis labiau žavimasi musulmoniškuose kraštuose – Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje ir Irane, kur gintaras naudojamas maldos karoliukams, kaip ir budizme, gaminti.
Apie tai pasakojo Tel Avive prekiaujantis iranietiškų šaknų turintis D.Zakai.
Šiuos vertingus sakus vakariečiai dažniausiai pražiūri. D.Zakai nuomone, į šiuolaikinę juvelyriką jie žvelgia kaip į greito naudojimo prekę.
Gintaro prekeivis įsitikinęs, kad vakariečiams mažai rūpi medžiagos ir jie rečiau įsigyja papuošalus kaip investiciją, kurią galėtų perleisti savo palikuoniams.
„Tai galioja ne tik juvelyrikai, – pridūrė D.Zakai. – Net jei perki telefoną, po metų ar dvejų jį pakeisi. Žmonės nebenori saugoti savo daiktų. Šį požiūrį lėmė Kinija.“
Ironiška, tačiau būtent Kinija vis dar yra stipriausia gintaro rinkos varomoji jėga.
Parengta pagal „Financial Times“.
