Vicepremjeras tikina, kad Ukraina prieš savo valią atsidūrė Vašingtono vidaus politikos krizės epicentre ir sieks išlaikyti abiejų JAV politinių partijų paramą. Ukrainos Ministro Pirmininko pavaduotojas atmeta ir svarstymus, kad dabartinė valdžia mažiau aktyvi siekdama narystės Europos Sąjungoje ir NATO nei buvusioji.
„Galiu padaryti tiek pareiškimų šia tema, kiek tik norite. Bet mūsų Vyriausybė keičia požiūrį – mes dirbame, o ne tik kalbame“,– interviu „Lietuvos rytui“ sako Ukrainos vicepremjeras D.Kuleba.
– Dabar didžiausią pasaulio visuomenės susidomėjimą neabejotinai kelia Jungtinių Valstijų (JAV) Prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos Prezidento Vladimiro Zelenskio paskelbtas telefoninis pokalbis, kuriame aptariami galimi teisiniai tyrimai Ukrainoje prieš buvusį JAV viceprezidentą Joe Bideną ir jo sūnų, dalyvusį energetikos versle Ukrainoje bei kitos nemažiau visiems įdomios detalės. Dėl šio pokalbio Vašingtone net prasidėjo apkaltos procedūros prieš prezidentą D.Trumpą. Kaip Ukraina vertina šią situaciją, kokią įtaką jai tai gali turėti?
– Šis klausimas turi kelis atsakymus. Visų pirma, suprantame, kad tai yra vidinė JAV krizė ir Ukraina į ją įtraukta prieš savo valią. Mes tai suprantame ir viską, kas susiję su amerikietiška istorijos puse, paliekame patiems amerikiečiams.
Antra, nemanau, kad mūsų prezidentas pokalbyje su prezidentu D.Trumpu būtų pasakęs ką nors tokio blogo ar tai, kas būtų peržengęs raudoną liniją, tad nematau ir priežasčių kuo nors kaltinti prezidentą V.Zelenskį.
Skaitydamas šią prezidentų pokalbio išklotinę tiesiog pamačiau dviejų pasaulio lyderių pokalbį. Anksčiau dirbdamas diplomato darbą, patikėkite, esu skaitęs išklotinių, kuriose buvo užfiksuoti daug atviresni ir tiesesni pokalbiai. Su šiuo pokalbiu viskas yra gerai.
Trečias aspektas, kuris sukėlė daug svarstymų, yra aptarti Europos Sąjungos ir JAV paramos Ukrainai lygiai. Manau, kad prezidentas V.Zelenskis po šios išklotinės paviešinimo aiškiai pakomentavo, jog jis tas pastabas pasakė labai konkrečiame kontekste.
Šio pokalbio su prezidentu D.Trumpu metu Rusija kaip tik buvo sugrąžinta į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, „Nord Stream-2“ projektas toliau sparčiai plėtojamas, todėl V.Zelenskis jautėsi nusivylęs.
Tačiau prezidento ir mano žinia yra labai aiški: Ukraina giliai vertina paramą, kurią jai nuo 2014 metų suteikė Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją. Nepaisant prezidento paminėtų nuviliančių momentų, apskritai esame ypatingai dėkingi Europos Sąjungai už tai, kad ji yra patikima ir įsipareigojusi partnerė bei tikra Ukrainos draugė.
– Bet ar pavyks Ukrainai išvengti šios istorijos ateityje, nes akivaizdu, kad artėjančių JAV prezidento rinkimų fone bus bandoma ją nuolat kelti: demokratai kaltins D.Trumpą dėl jo pokalbio su V.Zelenskiu ir raginimų tirti Bidenų šeimą, o pats D.Trumpas, matyt, kels buvusio viceprezidento J.Bideno ir jo sūnaus ankstesnę veiklą Ukrainoje, kaltindamas juos tarptautine politine korupcija. Ukraina neišvengiamai atsidurs šių politinių Vašingtono batalijų centre.
– Šis jūsų klausimas liečia JAV vidaus politikos klausimus, Amerikos politinę sistemą. Jų aš negaliu komentuoti. Tačiau galiu pasakyti, kad Ukraina vertina abiejų JAV politinių partijų – tiek demokratų, tiek respublikonų – paramą. Žinome, kad abu politiniai flangai vieningi dėl paramos Ukrainai ir sieksime tai išlaikyti.
AFP/Scanpix nuotr.
– Kai kurie Europos ekspertai ir politikai pastebi, kad dabartinė Ukrainos valdžia nebekalba taip garsiai apie narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Ar tai reiškia, kad euroatlantinės integracijos kryptis keičiasi, ji nebus tęsiama?
– Paskutiniais keliais metais turėjome pakankamai pareiškimų šia tema... Šios Vyriausybės požiūris kiek kitoks: manome, kad reikia daugiau veiksmų, o ne žodžių, siekiant įgyvendinti mūsų pačių Konstitucijoje įrašytą nuostatą. Ji yra aiški: Ukraina siekia visateisės narystės tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO.
– O kaip to sieks dabartinė Ukrainos valdžia?
– Koncentruojamės dviejuose dalykuose. Sieksime integruoti mūsų ekonomiką į platesnę Europos Sąjungos ekonomiką ir naudosime visus įmanomus instrumentus, kad mūsų verslai būtų kuo labiau tarpusavyje susiję ir taip pat norime kuo daugiau žmonių tarpusavio kontakto. Norime, kad kuo daugiau europiečių atvyktų į Ukrainą ir įsitikintų, kad tai patraukli Europos dalis ir kad kuo daugiau ukrainiečių pamatytų Europos Sąjungą, o grįžę suprastų, kad turime sukurti tokį gyvenimo lygį ir tokią politiką čia pas save namie.
– O ką galima daryti dėl spartesnės integreacijos į NATO. Juk dalis Ukrainos, Krymo pusiasalis ir dalis Donetsko regiono, okupuota?
– Suprantame, kad narystė tiek ES, tiek NATO nepriklauso vien tik nuo Ukrainos valios. Mums reikia ir kitos pusės, kuri būtų pasiruošusi mus priimti. Tai kažkiek panašu į vedybas, kai reikia abiejų sutuoktinių valios. Šiuo metu nematome NATO narių apsisprendimo priimti Ukrainos kaip narės, bet yra aiški valia artimai bendradarbiauti ir skatinti Ukrainos judėjimą link NATO.
Dėl to reformuosime gynybos ir saugumo sektorių pagal geriausius NATO standartus, nes tai su laiku mums padės būti kaip įmanoma arčiausiai NATO.
– Naujoji Ukrainos valdžia žada daug sparčių ir esminių reformų. Kurios iš jų svarbiausios siekiant integracijos į Europos Sąjungą?
– Ukrainos parlamentas jau priemė apie dvylika naujų įstatymų, kuriuos vadinama eurointegraciniais. Šie teisės aktai įveda europietiškus standartus muitinėje, taip pat ekonomikos atskirų sektorių liberalizavimą, o viena didžiausių planuojamų pertvarkų yra žemės reforma.
Susiję straipsniai
Prieš porą dienų Ministrų kabinete taip pat pritarėme įstatymo projektui dėl pinigų plovimo ir teikiame jį parlamentui. Jame numatyti Europos Sąjungoje taikomi mechanizmai bei instrumentai, kurie leis finansų sistemai būti labiau suderinama su europietiška. Taip žingsnis po žingsnio artėsime prie Europos Sąjungos.
– O ko tikitės iš naujosios Europos Komisijos, Europos Parlamentų ir kitų svarbiausių institucijų?
– Tikimės, kad Europos Sąjunga turės ambicijų dėl Ukrainos. Noriu suprasti kokios jos. Asociacijos sutarties įgyvendinimas negali būti savaime tokia ambicija, tai tik procesas ir instrumentas, kuriuo siekiama tam tikrų strateginių tikslų.
Norėčiau, kad naujasis Europos parlamentas ir naujoji Komisija, naujoji ES vadovybė skirtų dėmesį ne tik į dabar egzistuojančių įsipareigojimų ir susitarimų įgyvendinimui, bet iš tiesų išryškintų, identifikuotų aiškią strateginę viziją kaip kurti vieningą Europą, kurios dalimi būtų ir Ukraina.