Kurdų ir turkų konfliktas trunka daug dešimtmečių, o įtampa tvyro ne tik Turkijoje, bet ir Sirijoje bei Irake, kur kurdai susikūrė de facto autonominius regionus.
Šį kartą Turkija pareiškė: „Esame pasiryžę užtikrinti mūsų šalies egzistavimą ir saugumą išguidami iš šio regiono teroristus.“
Kodėl Turkija puolė?
1978 m. Turkijoje buvo įkurta Kurdistano darbininkų partija (PKK). Ji ragino kurti nepriklausomą kurdų valstybę Turkijos teritorijoje. Praėjus 6 metams ši politinė jėga pradėjo ginkluotą kovą. Vien Turkijoje per ją žuvo daugiau nei 40 tūkst. žmonių.
Tačiau paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį PKK šio siekio atsisakė – ėmė prašyti tik didesnės autonomijos.
Turkija su PKK sieja kurdų Liaudies savigynos pajėgas (YPG), kurios sudaro Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) pagrindą ir kovojo su „Islamo valstybe“.
Ankara mano, kad kurdai Sirijos pasienyje su Turkija sukurs savo valstybės užuomazgas.
Apsiėmę prižiūrėti sulaikytus buvusius „Islamo valstybės“ kovotojus ir šimtus tūkstančių jų artimųjų, kurdai įgyja ir stipresnius derybinius svertus sprendžiant Sirijos taikos klausimą ir gali prašyti nuolaidų.
Po kovos prieš islamistus su JAV vadovaujamos koalicijos pajėgomis kurdai tikėjosi, kad Damasko režimas ir Amerika pasirūpins jų autonomija.
Ką planuoja įsibrovėliai?
Šią savaitę Turkija įžengė į kurdų teritorijas Sirijoje. Pirmieji miestai, kuriuos jie puolė iš oro, buvo Ras al Ainas ir Tel Abjadas.
Koks bus visos Turkijos karinės operacijos „Taikos šaltinis“ mastas, nėra aišku.
Anot prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, bus siekiama palei sieną iš Sirijos pusės sukurti 32 km pločio ir 480 km ilgio „saugumo koridorių“.
O sukurtoje zonoje turkai nori apgyvendinti 1 mln. iš dabar Turkijoje besiglaudžiančių 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, pastatyti ten 10 miestų ir daugybę kaimų.
Iš tiesų turkai gali sugalvoti vykdyti operaciją keliais etapais ir apsiriboti kelių kilometrų zona tolyn nuo sienos.
Karinius veiksmus iš oro vykdo Turkijos karinės pajėgos, o kovoti ant žemės ir laikyti pozicijas bus pasiųsti Sirijos nacionalinės armijos – Ankaros remiamos Sirijos sukilėlių grupuotės – nariai.
Ką kalba kurdai?
Kurdai kaltina turkus vykdant etninį valymą ir demografinės inžinerijos strategiją palei savo sieną.
Sirijoje gyvena 1,8 mln. kurdų, pusė jų – Turkijos pasiūlytoje buferinėje teritorijoje.
Kurdų vadovaujamos SDF, kurias sudaro apie 60 tūkst. kovotojų, žada ginti savo teritorijas bet kokia kaina. Šių pajėgų kontroliuojamoje zonoje gyvena dar ir 1,5 mln. arabų kilmės žmonių bei dešimtys tūkstančių krikščionių.
Šiaurės Rytų Sirija, kurioje vyksta mūšiai, – atviros vietovės ir lygumos, tad lengvai ginkluotai SDF labai sunku pasipriešinti turkų kariškiams – antroms pagal dydį NATO aljanso nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms.
Šimtai tūkstančių civilių dėl karo veiksmų bus priversti bėgti – jie trauksis arba į pietines SDF kontroliuojamas teritorijas, arba į kurdų teritorijas Irake.
SDF perspėjo, kad kova su Turkija privers pergrupuoti pajėgas ir atitrauks dėmesį nuo buvusių „Islamo valstybės“ teritorijų. Be to, iš kautynių apimtų zonų tvyrant chaosui gali pasprukti 11 tūkst. suimtų islamistų kovotojų.
Kodėl JAV sulaukė kritikos?
JAV vadovas Donaldas Trumpas R.T.Erdoganui pareiškė, kad nebekliudys Ankaros siekiams sukurti buferinę zoną. Vašingtono vadovo sprendimą šią savaitę kritikavo ir demokratai, ir Respublikonų partijos atstovai.
Mat kurdai iš SDF reikšmingai prisidėjo prie kovos su „Islamo valstybės“ teroristais, kuriems suduoti triuškinantys smūgiai.
NATO sąjungininkė Turkija ilgai spaudė D.Trumpą dėl buferinės zonos sukūrimo.
Bet kiti NATO partneriai nerimauja, kad Ankaros įsiveržimas ne tik bus dovana džihadistams, bet ir sukels humanitarinę katastrofą.
