Jungtinės Karalystės premjeras B.Johnsonas antradienį turėjo pirmą progą džiaugtis – pirmąsyk Parlamente buvo palaikytas koks nors su išstojimu iš Europos Sąjungos (ES) susijęs pasiūlymas, – to per trejus metus taip ir nepavyko padaryti Theresai May.
Parlamentarai 329 balsais prieš 299 nutarė svarstyti naująjį „Brexit“ susitarimą, bet jau kitu balsavimu B.Johnsonui darsyk smūgiavo žemiau juostos ir užmovė apynasrį.
Premjeras tikėjosi, kad pavyks visus savo pasiūlymus prastumti per tris dienas, todėl gražiausiais žodžiais stengėsi patraukti parlamentarus į savo pusę. Bet antru balsavimu Bendruomenių Rūmų nariai atmetė B.Johnsono siūlomą darbotvarkę ir nutarė beveik pusketvirtų metų šalį alinantį klausimą nagrinėti tiek laiko, kiek reikės.
Tai reiškia, jog B.Johnsono planas palikti Bendriją spalio 31-ąją su sutartimi yra praktiškai neįgyvendinamas. O dar ką tik mandagiai bendravęs premjeras, išgirdęs nepalankų sprendimą, vėl pratrūko nevaldomai rėkti, kad 3 dienų Parlamentui būtų buvę į valias, ir net pagrasino visiškai atsiimti sutarties su ES pasiūlymą.
Susiję straipsniai
Parlamentarams jis aiškino, kad tokiu atveju suteiktų daugiau laiko diskusijoms dėl „Brexit“ susitarimo.
Vis dėlto paskelbus pirmalaikius rinkimus 25 darbo dienos prieš juos būtų skirtos rinkimų kampanijai, o Bendruomenių Rūmai nedirbtų, tad diskusijoms laiko liktų tik iki lapkričio 6-osios – mažiau nei dvi savaitės.
Vyriausybė žada, kad jau šį pirmadienį bus galima balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų pasiūlymo, jeigu ES lyderiai suteiks pratęsti B.Johnsono prašomą terminą iki 2020-ųjų sausio 31-osios.
Dauguma Bendrijos šalių pritaria, kad britų išstojimo data būtų atidėta, bet šis sprendimas turi būti priimtas vienbalsiai, o Prancūzijos atstovai tvirtina sutiksią tik tuo atveju, jeigu naujas terminas tikrai duos naudos.
Prancūzai nori, kad britai pirma nubalsuotų dėl pirmalaikių rinkimų skelbimo.
Tačiau Leiboristų partija neketina to daryti, kol nebus patvirtintas išstojimo iš Bendrijos atidėjimas.
Be leiboristų B.Johnsonas nesurinktų pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikalingų dviejų trečdalių parlamentarų paramos, tad ir tikimybė jau greičiau nei po savaitės išvysti chaotišką „Brexit“ be sutarties yra kaip niekada didelė.
Tokiu atveju britų premjeras bent jau įvykdytų savo pažadą išstoti iki spalio 31-osios ir, nors valstybei tai turėtų skaudžių padarinių, nereikėtų ieškoti kaltųjų dėl išstojimo atidėjimo.
Tiesa, jų ieškoti toli nereikėtų, nes premjeras kiekviena proga prie kryžiaus kaltų parlamentarus, dėl kurių nepaklusnumo vyriausybė negali tesėti pažadų.
Savaitgalis greit prabėgs ir, jeigu „Brexit“ fronte dar nebus įvykdytas proveržis ir priimtas joks reikšmingas įstatymas, iki išstojimo bus belikusios trys B.Johnsono norėtos dienos.
Įstatymams priimti jų užtektų, tačiau parlamentarai nesugebėtų surasti visų skubotai pasiektos sutarties spragų.
Visiems šia epopėja besidomintiems žmonėms belieka cituoti žinomiausią Sokrato frazę „žinau, kad nieko nežinau“, nes to, kas šiuo metu dedasi, turbūt nespėja suvaldyti ir didysis „Brexit“ architektas B.Johnsonas.