Miestas skęsta ne tik po vandens, bet ir po neišpildytų pažadų sluoksniu

Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?

 Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?<br>lrytas.lt koliažas
 Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?<br>lrytas.lt koliažas
 Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?<br>Reuters/Scanpix nuotr.
  Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
  Venecijai šią savaitę ir vėl atsidūrus po vandeniu italai susiėmė už galvos: ar dar galima išgelbėti unikaliausiu pasaulio miestu dažnai vadinamą Veneciją, kurią per metus aplanko dešimtys milijonų turistų?<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Nuostolius skaičiuoja ne tik Venecijos verslininkai, bet ir paveldosaugininkai Šv.Morkaus bazilikoje.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Nuostolius skaičiuoja ne tik Venecijos verslininkai, bet ir paveldosaugininkai Šv.Morkaus bazilikoje.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
 Potvynis Venecijoje<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Potvynis Venecijoje<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
​Venecijos meras Luigi Brugnaro nurodė uždaryti garsiąją<br>AFP/Scanpix nuotr.
​Venecijos meras Luigi Brugnaro nurodė uždaryti garsiąją<br>AFP/Scanpix nuotr.
Turistų lankoma Šventojo Morkaus aikštė – žemiausia Venecijos vieta, tad čia potvynio vanduo kaupiasi gausiausiai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Turistų lankoma Šventojo Morkaus aikštė – žemiausia Venecijos vieta, tad čia potvynio vanduo kaupiasi gausiausiai.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
​Venecijos meras Luigi Brugnaro nurodė uždaryti garsiąją<br>AFP/Scanpix nuotr.
​Venecijos meras Luigi Brugnaro nurodė uždaryti garsiąją<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>lrytas.lt koliažas.
Potvynis Venecijoje<br>lrytas.lt koliažas.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvynis Venecijoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

Nov 16, 2019, 11:11 AM

Saugoti nuo potvynių miestą ant vandens turėjo niekaip nebaigiama statyti grandiozinė užtvankų sistema „Mose“.

Projektas jau surijo maždaug 6 milijardus eurų, o Venecija toliau skęsta, skaičiuodama ne tik milžiniškus sūraus vandens UNESCO saugomam paveldui pridarytus nuostolius, bet ir žmonių aukas.

Košmariškas išbandymas

Venecija prie potvynių jau pripratusi, tačiau niekas nesitikėjo, kad nesibaigiančios liūtys ir stiprūs 100 kilometrų per valandą siekiantys vėjo gūsiai vandens lygį pakels beveik iki rekordinio.

187 centimetrai – tiek rodė potvynio lygį matuojantys įrenginiai, kai vėlų antradienio vakarą mingantį kanalų miestą pažadino šaižios pavojaus sirenos.

Venecijiečiai žino – tai reiškia, kad beveik visas miestas atsidurs po vandeniu, todėl naktis buvo panaši į košmarą.

Tokio galingo potvynio Venecijoje nebuvo jau 50 metų. Tik 1966 m. vanduo buvo pakilęs šiek tiek aukščiau ir siekė 194 centimetrus.

„Venecijos apokalipsė“ – taip nakties įvykius apibūdino šalies žiniasklaida, lygindama miestą su grimztančiu „Titaniku“.

Vaizdas iš tiesų buvo apokaliptinis: purvinas jūros vanduo užliejo Venecijos simbolius – įspūdingąją Šv.Morkaus katedrą ir teatrą „Feniksas“ („La Fenice“), užpylė muziejus, prabangias parduotuves, viešbučius ir restoranus.

Siauri skersgatviai virto srauniomis upėmis, gondolieriai kanaluose nuo pražūties gelbėjo blaškomas gondolas. Namuose vanduo veržėsi per klozetus ir kištukinius lizdus, dingo telefono ryšys.

Potvynis pareikalavo ir dviejų žmonių aukų. Vienas jų žuvo mirtinai nupurtytas elektros srovės savo namuose Pelestrinos saloje, kuri nuo potvynio nukentėjo bene labiausiai.

Toks nedidelis aukų skaičius, pasak šalies žiniasklaidos, prilygo stebuklui, nes vanduo kilo labai greitai – po centimetrą kas kelias minutes. Žmonės buvo įspėti likti namuose, turistams patarta palikti miestą, net kelioms dienoms uždarytos mokyklos.

„Venecija išsigelbėjo per plauką. Bet didžiausias per 50 metų potvynis miestą nustūmė ant bedugnės krašto. La Serenissima (istorinis Venecijos Respublikos pavadinimas, reiškiantis „ramiausioji“. – Aut.) pabudusi po naktinio 187 centimetrus siekusio potvynio atrodė labai sužeista. Bet ne mirusi. Gondolos ir laivai buvo išmesti į krantą. Didžiuliai keleiviniai keltai ištėkšti į akmenis kaip žaisliukai“, – potvynio padarytą žalą aprašė naujienų agentūra ANSA.

Nuostoliai verslui ir paveldui

Vanduo Venecijoje stipriai kilo ir penktadienį. Miesto valdžia nusprendė dėl galimo pavojaus udaryti Šv. Morkaus aikštę, kur vandens vėl buvo gerokai virš kelių.

Saugodamies užliejimo, žmonės statė laikinas pačių sumeistrautas užtvaras ant kai kurių ironiškai užrašydami „Mose“.

Kelionių vadovė Venecijoje Kristina Janušaitė-Valleri savo akimis matė užtvindytą miestą: „Venecijoje šiomis dienomis gana sudėtinga situacija. Penktadienį vanduo buvo pakilęs maždaug pusantro metro. Tad nemažai pardutuvių, restoranų uždaryta.

Turistams patartina avėti guminius batus, nors kai kuriose vietose ir jų nebeužtenka, nes vanduo siekia kelius.

Kai vandens lygis pakyla virš 1,4 metro, nuimami laikinieji tiltukai, kurie paprastai išdėliojami šaligatviuose. Sustabdomas ir viešasis transportas, kai vanduo pakyla gerokai virš 1,5 metro.”

Miestui ir jo lobiams padaryta milžiniška žala.

„Prieš akis turime apokaliptinį, visišką miesto suniokojimą.

Neperdedu taip sakydamas – 80 proc. miesto atsidūrė po vandeniu, nuostoliai neįsivaizduojami, gąsdinantys“, – apie katastrofiškus padarinius kalbėjo Veneto regiono prezidentas Luca Zaia.

Nors pinigais įvertinti sūraus vandens žalą unikaliam architektūriniam ir religiniam paveldui sudėtinga, skaičiuojama, kad nuostoliai sieks šimtus milijonų eurų. Daugybės investicijų reikės stipriai nukentėjusiai žemiausioje miesto vietoje Šv.Morkaus aikštėje esančiai bazilikai sutvarkyti.

Nors katedroje yra įrengta vandens pumpavimo sistema, ji suveikia tik tuomet, kai vandens lygis neviršija 85 centimetrų. Šį kartą bazilikos viduje jis pakilo net virš metro.

„Buvome per mirksnį nuo apokalipsės, per plauką nuo tragedijos. Kai vandens lygis pakilo iki 165 cm, jis ėmė veržtis į baziliką, užtvindė grindinį ir išdaužęs langus užpylė požeminę kriptą“, – pasakojo Šv.Morkaus katedros prokuratorius Pierpaolo Campostrini.

Paauksuotos mozaikos, bronzinės durys, po praėjusių metų potvynio neseniai restauruotos kolonos – visa tai atsidūrė po sūriu jūros vandeniu, o įspūdingoji katedra, anot žiniasklaidos, pavirto olimpiniu baseinu.

Nuostolių patyrė verslas ir gyventojai, nesuspėję išgelbėti savo daiktų.

Nepaprastąją padėtį Venecijoje paskelbusi vyriausybė žmonėms pažadėjo skirti iki 5 tūkst. eurų, verslui – 20 tūkst. eurų siekiančias kompensacijas.

„Buvau pasiruošęs, kad vanduo pakils 165 centimetrus, užkėliau viską ant stalo, bet vėliau vandens srovė pakėlė patį stalą, viską nuversdama“, – pasakojo savo dirbtuvių nespėjęs išgelbėti Venecijos amatininkas Paolo Brandolisio.

„Prognozuojama padaryta žala labai didelė. Kalbame apie šimtus milijonų eurų. Tačiau tai nėra tik nuostolių įvertinimas skaičiais, o pačios miesto ateities klausimas“, – su nerimu kalbėjo ulieto miesto meras Luigi Brugnaro.

Statybas stabdo korupcija

Sugrąžinti Venecijai suniokotą grožį reikės milijonų. Tai dar labiau šokiruoja žinant, kad unikaliam nuo potvynių kenčiančiam miestui apsaugoti Italijos valdžia jau išleido milijardus eurų.

Dar 2003 m., kai Italijos vyriausybei vadovavo Silvio Berlusconi, aplink Veneciją buvo pradėta statyti gigantiška užtvankų sistema simboliniu pavadinimu „Mose“.

Kaip Mozė ranka perskyrė jūrą, taip pakilus vandeniui galinga beveik dviejų kilometrų ilgio užtvanka Venecijos lagūną laikinai atskirtų nuo Adrijos jūros. 78 užtvaros, pilnos vandens, slėptųsi jūros dugne ir iškiltų tik vandeniui pakilus iki pavojingo lygio.

Vis dėlto aštuntajame dešimtmetyje sumanytas faraoniškas infrstruktūros projektas iki šiol yra įstrigęs.

Pradėti darbą užtvanka turėjo dar prieš keletą metų, tačiau kol kas rūdija nenaudojama, nors teigiama, kad apie 90 proc. darbų jau padaryta.

Pradžioje skaičiuota, kad statybos kainuos apie 2 mlrd. eurų, užsitęsus darbams kaina išsipūtė iki 7 mlrd. Skandalingas projektas ne kartą buvo sustabdytas į viešumą iškilus įvairioms finansinėms aferoms ir kyšininkavimo skandalams.

Jį nuolatos tikrino įvairios komisijos, vyko teisminiai procesai, į areštines atvedę dešimtis asmenų, tarp jų – ir aukštų politikų.

Venecijai vėl atsidūrus po vandeniu visa Italija griebėsi už galvos, kur ir kokios stadijos yra milijardus biudžetui jau kainavęs Venecijos gelbėtoju vadinamas „Mose“?

„Vienas dalykas aiškus – „Mose“ projektas turi būti baigtas. Mes turime apginti miestą. Tokios tragedijos akivaizdoje visi esame venecijiečiai ir turime du pasirinkimus: arba skirstomės, arba susivienijame.

Jeigu norime, kad jaunimas neišvažiuotų, turime rasti išeitį, turime duoti garantiją. Pradėkime nuo šito pavojaus, turime istorinę galimybę išspręsti problemas susiburdami į komandą. Jeigu mirs Venecija, mirs visa šalis“, – susivienyti dėl Venecijos kvietė miesto meras L.Brugnaro.

Ragina kovoti su klimato kaita

Ar amžiaus projektu vadinamas „Mose“ kada nors bus baigtas, nėra visiškai aišku. Į nuniokotą Veneciją skubiai atvykęs Italijos premjeras Giuseppe Conte pažadėjo, jog užtvanka geriausiu atveju pradės veikti 2021-aisiais.

Dabar jau reikia pinigų ne tik projektui pabaigti, bet ir surūdijusiems mechanizmams atnaujinti.

„Dėl Venecijos mes įsipareigojame teikti visokeriopą pagalbą.

Mieste situacija dramatiška, ir mes negalime nusisukti. Tikimės, kad užtvanka bus baigta.

Tai projektas, kuriam, kad ir kaip būtų, jau buvo išleisti didžiuliai pinigai ir jis jau yra finaliniame etape. Jis privalo būti baigtas. O paskui išlaikomas. Mes esame šalia ir tikimės apsaugoti miestą nuo tokių dramatiškų nelaimių, kad jos daugiau nebesikartotų“, – pažadus dalijo užlietoje Venecijoje naktį praleidęs premjeras.

Nors dauguma sutaria, kad užtvanka padėtų Venecijai, anksčiau būta ir diskusijų, ar toks gigantiškas statinys, kurio išlaikymas kainuos milijonus, iš vis reikalingas.

Teigiama, kad žemiausios miesto vietos Šv.Morkaus aikštės jis vis tiek neapsaugos, todėl reikės ir kitų sprendimų.

Su klimato kaita kovojančios Gretos Thunberg įkurtas judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ jau paskelbė, kad mėnesio pabaigoje Venecijoje surengs didelį manifestą. Esą Veneciją reikia gelbėti ne užtvankomis, o kovojant su gamtos stichijas provokuojančia klimato kaita. Internete jau išplito memas su pačia G.Thunberg, kuri stovi Šv.Morkaus aikštėje iki pažastų apsemta vandens ir sako: „Juk aš jus perspėjau.“

Itališkąja G.Thunberg vadinama Federica Gasbarro, ne kartą ant scenos lipusi su bendraminte iš Švedijos, pareiškė, kad dėl visko, kas nutiko Venecijai, kalta šalies valdžia, neskyrusi pakankamai dėmesio klimato kaitai.

„Aš klausiu kaip paprasta su klimato kaita kovojanti aktyvistė: kur mes einame? Kaip dar drįstama mus vadinti katastrofų išgalvotojais, kurie tik nori praleisti pamokas? Niokojantys klimato kaitos padariniai yra prieš mūsų akis: ji pasiglemžė du žmones, du vyrus, du tėvus, du senelius.

Galėjau būti ir aš tarp jų arba bet kuris kitas žmogus, šiuo metu skaitantis mano žodžius. Noriu pasakyti, šaukti: užtenka! Reikia konkrečių, toliaregiškų ir drąsių sprendimų. Mes su kitais jaunais žmonėmis nesustosime“, – piktinosi aktyvistė.

Bene labiausiai turistų lankomas pasaulio miestas per metus nugrimzta apie 1–2 milimetrus. Naujausios mokslininkų studijos parodė, kad Venecija po vandeniu atsidurs dar iki 2100 metų.

2100

Tais metais, pasak mokslininkų, visa Venecija turėtų atsidurti po vandeniu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.