Į Ukrainą grįžęs oligarchas I. Kolomoiskis neslepia užmačių. Ar palauš V. Zelenskį?

Kai V.Zelenskis dar nebuvo Ukrainos prezidentas, o tik pramoginės televizijos aktorius, I.Kolomoiskį dažnai parodijuodavo scenoje.

Tai buvo mėgstamiausia aktoriaus politinio kabareto scena – oligarchas kaip tikra rakštis, kaip niekam – labiausiai šalies prezidentui Petro Porošenkai – pagarbos nejaučiantis žmogus.

Dabar keista žiūrėti šią ne tokią jau seną sceną. Nuo tada, kai V.Zelenskis tapo Ukrainos prezidentu, tiek Kijeve, tiek užsienyje spėliojama, ar jo pergalė rinkimuose pirmiausia nėra I.Kolomoiskio, jo rėmėjo, triumfas.

Ar aktorius V.Zelenskis ir jo suvaidintas oligarchas tikrovėje nėra tas pats asmuo?

Vienas turi aukštą postą, kitas – galbūt tikrą valdžią.

I.Kolomoiskis populiarino V.Zelenskį per savo televizijos kanalą, abu susiję dalykiškai. Dabar asmeninis oligarcho advokatas Andrijus Bohdanas yra Ukrainos prezidento administracijos vadovas.

Kad I.Kolomoiskis jautėsi rinkimų nugalėtoju, buvo akivaizdu.

Vos tiktai V.Zelenskis laimėjo, oligarchas iš tremties grįžo į Ukrainą. Čia tuometis prezidentas P.Porošenka grasino jam baudžiamąja byla.

Kaip toli pažengę milijardieriaus ir dabartinio prezidento santykiai, atskleidė nesenas įvykis.

V.Zelenskio atstovė spaudai į savo socialinio tinklalapio „Twitter“ paskyrą įkėlė įrašą: „I.Kolomoiskis negali kalbėti Ukrainos ar prezidento biuro vardu.“

Tai buvo reakcija į įžūlius milijardieriaus pareiškimus, kurie įžeidė ukrainiečių jausmus, o užsienyje sukėlė nerimą.

I.Kolomoiskis leidiniui „The New York Times“ pasakė: užuot tapusi priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ukraina turėtų verčiau 100 milijardų dolerių paimti iš rusų. Jie, manau, dabar mielai šiuos pinigus duotų.“

Karas Donbase prieš rusų dalinius ir separatistus, jo nuomone, nėra jokia kliūtis, nes po penkerių ar dešimties metų bus pamirštas pralietas kraujas.

Kas šis žmogus, kartais iš pamatų sudrebinantis politinį Kijevą?

Oligarchas neturi atstovo spaudai. Jam galima parašyti per programėlę „WhatsApp“– tada jis, jei turi noro ir žino siuntėją, atsako.

Modernus jo biuro pastatas įsikūręs Kijevo centre, ant šaligatvio stovi apsauginiai, vilkintys civiliniais drabužiais. Aštuntojo aukšto vestibiulyje įrengta daug stebėjimo kamerų.

Dešinėje – I.Kolomoiskio verslo partnerio biuras, kairėje – pokalbių kambarys, prikimštas jutiklių.

Žvelgiant iš arti I.Kolomoiskis skleidžia malonaus dėdulės žavesį. Apvalaus veido, kurį dengia vešli balta barzda, ir nevengiantis juoktis. Bet pašnekovui visada leidžia pajusti, kad šio šilto įspūdžio gali greitai nelikti.

Oligarcho rusų kalbos žodynas gausus, jame daug keiksmažodžių ir aiškių grasinimų, lyg vis dar gyventų paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Tuo laiku, kai kapitalizmas Ukrainoje dar buvo jaunas, o turtuolių manieros – dar nenugludintos.

I.Kolomoiskis savo priešininkus vadina „pederastais“, „kekšėmis“, „debilais“. Jam patinka būti nenušlifuoto elgesio, šokiruoti.

Kiti oligarchai „modernizavo“ savo įvaizdį, o I.Kolomoiskis liko toks, koks buvo anksčiau.

Savo gimtajame mieste Dnipre (buvęs Dniepropetrovskas) jis sukūrė veikiausiai didžiausią pasaulyje žydų bendruomenės ir verslo centrą. Iš pradžių, oligarcho teigimu, čia turėjo būti įkurtas holokausto muziejus.

Savo biure leido įrengti akvariumą su rykliais, tačiau jie nugaišo. Pasak oligarcho, čia buvo įkurdinti rykliai slaugės, kurie nieko nedrasko ir neėda.

I.Kolomoiskis kontroliuoja vienas oro linijas, televizijos kanalą ir krepšinio klubą, kuriame žaidžia jo sūnus, mangano metalurgijos gamyklą, elektrinę, turi neilnojamojo turto ir iki šiol buvo didžiausias Ukrainos bankininkas.

Tautiečiai jį vadina Benia. Tai užuomina į sovietinio autoriaus Isaako Babelio apsakymų veikėją, kuris iš smulkaus nusikaltėlio prasimušė iki vieno įtakingiausių Odesos kriminalinio nusikaltėlių pasaulio autoritetų.

Vienu metu Benia tapo nacionaliniu didvyriu.

Tai buvo 2014metais, kai po Euromaidano revoliucijos I.Kolomoiskis pats perėmė Dnipro gubernatoriaus pareigas ir finansavo savanorių batalionus kovai Donbase.

Paskui didvyris vėl pavirto piktadariu. 2015-ųjų pavasarį – lemtinga konfrontacija su P.Porošenka. Parlamentas apkarpė I.Kolomoiskio įtaką dviem valstybinėms naftos bendrovėms.

Oligarchas įniršęs naktį su ginkluotais asmenimis pasirodė bendrovės būstinėje.

Gal ir nėra gera idėja, kai oligarchai sukuria privačias armijas, anuomet manė daugelis.

2016-ųjų gruodį I.Kolomoiskis neteko savo imperijos šerdies – milžiniško privataus banko su 20 milijonų klientų. Jis, centrinio banko vertinimu, funkcionavo kaip finansinė piramidė ir buvo nemokus. Valstybei teko padengti atsivėrusią 5 mlrd. eurų skylę.

Tyrimo medžiaga bylojo apie abejotinus sandėrius, kai 470 mlrd. dolerių (423 mlrd. eurų) per banko filialus nukeliavo į Kiprą.

„Jei tai tiesa, tai būtų didžiausias pinigų plovimo atvejis istorijoje“, – komentavo vienas ekspertas.

Oligarchas nesutinka su jam metamais kaltinimais. Jis yra įsitikinęs, kad jo banką ne išgelbėjo, o sunaikino tuomečio prezidento P.Porošenkos pavedimu, nes šis norėjęs oligarcho kontroliuojamo televizijos kanalo.

„Privatbank“ praradimą Į.Kolomoiskis vadina didžiausia gyvenimo skriauda: „Tai yra mano asmeninė tragedija – visa kita tėra verslas.“

Banko suvalstybinimą jis sėkmingai apskundė pirmosios instancijos teismui. Valstybė turi tikrą problemą, kurios nenusikratys, sako I.Kolomoiskis.

Ir tai V.Zelenskio nesėkmė – jis šią problemą paveldėjo iš P.Porošenkos. Joks kitas klausimas nekelia tokios grėsmės jo reputacijai kaip sprendimas, ar grąžinti „PrivatBank“ seniesiems savininkams I.Kolomoiskiui ir Henadijui Boholjubovui, kaip abu reikalauja.

Su oligarchu šiuo klausimu jis niekada nėra kalbėjęs, dar spalį sakė V.Zelenskis.

„Kam? Jis žino mano poziciją, tai – valstybės pozicija“, – sakė Ukrainos prezidentas, kuris grąžinimo galimybę atmeta.

Bet Ukrainos premjeras leidiniui „Financial Times“ prasitarė, kad dirbama kompromiso su I.Kolomoiskiu linkme.

Oligarchas neatgautų savo banko, bet jam būtų išmokėta kompensacija. TVF buvo pasipiktinęs.

Klausimas, kokie dabar V.Zelenskio ir I.Kolomoiskio santykiai, – abiejų paslaptis.

Su oligarchu neturįs jokių ryšių, dar prezidento rinkimų kampanijos metu tikino V.Zelenskis.

Jie nėra draugai, priklauso skirtingoms kartoms. V.Zelenskiui – 41-eri, I.Kolomoiskiui – 56-eri.

„V.Zelenskis seniai nebėra I.Kolomoiskio pakalikas ir galbūt juo niekada nebuvo“, – sako žurnalistas, buvęs V.Zelenskio patarėjas Serhijus Leščenka.

Kontaktai su prieštaringos reputacijos oligarchu Ukrainos prezidentui pavojingi. Pirmasis oficialus susitikimas prezidento V.Zelenskio valdymo metu sukėlė pasipiktinimo audrą. Nepaisant to, kad kalba oficialiai lietė ne „PrivatBank“, o energetikos rinką.

Iki tol V.Zelenskis buvo susitikęs su kitais oligarchais.

„Jei jūs, žurnalistai, to neišpūstumėte, galbūt turėtume daugiau kontaktų, – sakė I.Kolomoiskis. – Kartkartėmis apsikeičiame trumposiomis žinutėmis ar linksmais „YouTube“ vaizdo įrašais. Pastarąjį kartą šį bei tą pasiunčiau prieš mėnesį.“

V.Zelenskis nenorėtų įsivelti į kovą su atskirais oligarchais, juos nustumti ar įvykdyti teisingumą nubaudžiant už praėjusius nusikaltimus.

„Deoligarchizacijos“, skirtingai nei P.Porošenka, niekada nežadėjo. V.Zelenskis norėtų oligarchus asmeniškai įtikinti, kad jie savo turtą panaudotų šalies reikmėms, pavyzdžiui, Donbasui atstatyti.

Rinatas Achmetovas, kadaise „Donbaso valdovas“ ir iki šiol vis dar turtingiausias ukrainietis, po vieno raginimo paaukojo 200 greitosios pagalbos automobilių.

Bet I.Kolomoiskiui, kuris iš visų Ukrainos oligarchų yra arčiausiai V.Zelenskio, nepriimtinas šis prezidento modelis.

„Taip elgtis su didžiuoju verslu – prašom, vokite milijardą dolerių per metus, bet paskui kiekvienas iš jūsų paaukokite 200 greitosios pagalbos automobilių – laikau didele klaida“, – sako I.Kolomoiskis.

Didžiausia grėsmė oligarchui šiuo metu kyla iš Vakarų. Ukraina buvusiems „PrivatBank“ savininkams iškėlė bylą Londone dėl apgavystės.

Aukščiausiasis teismas įšaldė daugiau negu 1,8 mlrd. svarų (2,2 mlrd. eurų) vertės turtą. Dabar I.Kolomoiskis gali per savaitę išleisti 20 tūkst. svarų (23,6 tūkst. eurų).

JAV vyksta Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimas dėl pinigų plovimo. Dėl to paaiškinami ir I.Kolomoiskio pareiškimai prieš Vakarus. Ir tai, kad dabar dar įsitraukė TVF, sukelia dar didesnį oligarcho nepasitenkinimą.

„TVF nėra pasaulinio lygmens teismas. Jei TVF nenori duoti pinigų, neturi duoti. Bet jis neturi teisės nustatyti, kas sės į kalėjimą, bus nubaustas ir kas bus atimta. Kitaip Ukraina rytoj 180 laipsnių pasisuks į Rytus“, – grasino I.Kolomoiskis.

Oligarchas skundžiasi, kad priešininkai jį daro demonu.

„Jie laksto iš vienos ambasados į kitą ir perspėja: „Kolomoiskis sugrįžo, rytoj bus katastrofa!“ Lyg 40 mln. gyventojų šalis galėtų priklausyti nuo vienintelio žmogaus“, – sako oligarchas.

Neaišku, ar dažnai persūdyti perspėjimai dėl I.Kolomoiskio įtakos jam kenkia, ar priešingai – yra naudingi, nes suteikia daugiau galios.

Aišku tik tai, kad santykiai tarp V.Zelenskio ir I.Kolomoiskio prezidentui tampa akivaizdžia našta.

„Nematau jokios simpatijos. Bet nėra ir jokio atviro karo“, – sako žurnalistas, buvęs V.Zelenskio patarėjas S.Leščenka.

Idealistinė Ukrainos prezidento retorika bet kokiu atveju netinka I.Kolomoiskio ligšiolinei verslo praktikai.

Stebimasi, kad abu taip ilgai ir gerai vienas su kitą suprato. Nejau V.Zelenskio niekada nejaudino tai, kad oligarchas turėjo tokią prastą reputaciją?

„Apie tai jis netgi nesusimąstė. Tai primena žymųjį amerikiečių aktorių ir atlikėją Franką Sinatrą. Šis turėjo draugų net tarp mafiozų, jei šiuos laikė įdomiais ir maloniais žmonėmis. O V.Zelenskis susierzina dėl viešų I.Kolomoiskio pareiškimų. Bet lūžiui jis nėra pasirengęs“, – sako politologas Volodymyras Fesenka.

I.Kolomoiskis klauso ir skaito, ką šiuo metu apie jį kalba tolimajame Vašingtone. Apkaltos klausymų metų vis pasigirsdavo jo pavardė.

„Buvome labai susirūpinę dėl V.Zelenskio santykių su šiuo džentelmenu“, – sakė buvusi aukšto rango Baltųjų rūmų valdininkė.

Apkaltos proceso tyrimas pirmiausia parodė, kaip sako I.Kolomoiskis, kad „Vakarai žiūri į Ukrainą, lyg būtume panašūs į Zimbabvę ar Burkina Fasą“.

Bet I.Kolomoiskis nesako, kad ir jis prisidėjo, jog jo šalies įvaizdis nėra geresnis.