– Kokio stiprumo dabar yra lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Asanavičiūtės.
– Per pastaruosius penkerius metus sustiprėjome – yra skyriai dvidešimtyje miestų, kurie vienija 800 narių. Tačiau žmonių, dalyvaujančių įvairiuose renginiuose, kur kas daugiau.
Šiuo metu tarp Jungtinėje Karalystėje gyvenančių išeivių jaučiu pilietiškumo atgimimą.
Beje, visame pasaulyje didėja lietuvių bendruomenių aktyvumas.
– Kaip galėtumėte apibūdinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius?
– Dauguma jų – paprasti, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, dirbantys gamyklose.
Tačiau tie, kurie atvažiavo prieš 15 metų, jau yra prakutę, dirba aukštesnės kvalifikacijos vadovaujamus darbus.
Taip pat yra nemažai atvažiavusiųjų, kurie dar neišmoko anglų kalbos. Tokie žmonės renkasi lietuviškas įmones, kur gali patogiai dirbti, jiems nėra poreikio integruotis į vietinę aplinką.
– Kokį poveikį lietuvių bendruomenei turės Konservatorių partijos pergalė Parlamento rinkimuose?
– Manau, artimiausiu metu niekas pernelyg nesikeis. Ypač tiems, kurie dirba legaliai, moka mokesčius, turi sėslumo statusą.
Aišku, viskas priklauso nuo to, ar Jungtinė Karalystė iš ES išeis su sutartimi, ar be jos.
Tačiau konservatoriai turi daugumą, ir greičiausiai bus patvirtintas B.Johnsono susitarimas, kuris saugo čia gyvenančių ES šalių piliečių teises.
Žvelgiant į tolesnę ateitį, atvykimas į Jungtinę Karalystę bus labiau apribotas ir sudėtingesnis.
Tai tikrai palies tuos, kurie planuoja čia atvykti ir dirbti pasibaigus „Brexit“ pereinamajam laikotarpiui.
– O kaip lietuviams sekasi ruoštis tam laikotarpiui?
– Spalio pabaigoje paskelbtais duomenimis, 125 tūkst. iš apytiksliai 212 tūkst. čia gyvenančių lietuvių jau yra gavę „sėslaus“ arba „beveik sėslaus“ piliečio statusą.
Akivaizdu, kad po šių Parlamento rinkimų padaugės žmonių, norinčių susitvarkyti savo galimybes likti šioje šalyje. Nesu girdėjusi, kad dėl to kiltų kliūčių.
Susiję straipsniai
– Vis dėlto ar keičiasi čia gyvenančių lietuvių padėtis?
– Tie, kurie čia gyvena ilgiau, lygina dabartinę situaciją su tuo, kas buvo prieš 15 metų, ir sako, kad tuomet čia buvo paprasčiau, gyvenimo kokybė buvo geresnė, uždarbio pakako gyventi nekaupiant santaupų.
Dabar dalis lietuvių dėl neaiškios ateities pradeda jausti įtampą – kaupia ir mažiau išlaidauja.
– Migracijos srautai į Jungtinę Karalystę pastaruoju metu yra sumažėję, vis daugiau žmonių sugrįžta į Lietuvą. Kas lietuvius skatina taip elgtis?
– Nesakyčiau, kad tai yra „Brexit“ pasekmė, tačiau tas neapibrėžtumas veikia visus, todėl žmonės grįžta arba mąsto apie grįžimą į Lietuvą.
Tai ypač būdinga jaunoms šeimoms, kurių vaikai dar neina į mokyklą, tačiau tam jau ruošiasi. Paprasčiau grįžti tiems, kurie Lietuvoje turi būstą.
Iš buvusių emigrantų, sugrįžusių į tėvynę, teko girdėti, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje gana gera, sąlygos įsidarbinti ir oriai gyventi neblogos.
T.Bauro nuotr.
– Bendraujant su Londone gyvenančiais lietuviais buvo galima pajusti, kad kai kurie jų nei čia jaučiasi kaip namuose, nei sugrįžę į Lietuvą.
– Iš tiesų taip yra. Nemažai žmonių čia sėkmingai įsikūrė, kai kuriems jų įsilieti į britų visuomenės gyvenimą ypač padėjo mišrios santuokos.
Tačiau daugelis lietuvių čia atvyko jau brandesnio amžiaus, turi Lietuvoje susiformavusius įpročius. Tokiems pakeisti gyvenimo būdą būna sudėtinga. Būtent jie dažniausiai pasakys, kad čia nesijaučia kaip namuose.
Tačiau sugrįžusiems į tėvynę irgi reikia priprasti, tai būna tarsi antroji emigracija. Juk Lietuva per pastaruosius metus labai pasikeitė, o gyvenantys užsienyje žmonės dar nepamiršo tų laikų, kai išvažiavo. Grįžę jie randa kitokią Lietuvą ir sutrinka.
Manau, Lietuva galėtų labiau ugdyti bendruomeniškumą, toleranciją, kad žmonės nedarytų skirties tarp „mes“ ir „jie“ arba nemanytų, kad emigravę žmonės išdavė savo šalį.
Jeigu sugrįžtantieji būtų priimami palankiai, jiems ir integruotis iš naujo būtų daug lengviau.
– Atrodo, kad čia gyvenantys lietuviai yra aktyvūs, draugiški vieni kitų atžvilgiu, pilietiški. Ar čia esantis lietuvybės židinys jau yra įgyvendinta Kazio Pakšto „atsarginės“ Lietuvos idėja?
Kiekviename krašte – tiek JAV, tiek Vokietijoje, tiek Norvegijoje – mes sukūrėme savo Lietuvą, sau patogią aplinką, kad jaustumėmės pakankamai gerai ir patogiai.
Šiuo momentu tikrai yra matomas pilietiškumo atgimimas, kuris yra susijęs su visame pasaulyje didėjančiu lietuvių bendruomenių aktyvumu.
Mes sukūrėme savo krašto dalelę užsienyje, kitoje valstybėje kaip suprantame ir sukūrėme ją tam, kad užsienyje gyvenantys lietuviai išsaugotų savo identitetą ir šaknis.