Irane – gedulas. Žmonių minios nuo savaitgalio užplūdo Teherano gatves, o šalies lyderis ajatola Ali Khamenei viešai ašarojo laidotuvių procesijų, skirtų JAV smūgio nužudyto Qasemo Soleimani, metu.
A. Khamenei balsas lūžinėjo, meldžiantis prie Kudso (Jeruzalės) pajėgų vado 62-ejų Q. Soleimani, „Hashed“ vado pavaduotojo Abu Mahdi al-Muhandiso ir kitų per išpuolį žuvusiųjų palaikų. Šis išpuolis gerokai padidino įtampą tarp Teherano ir Vašingtono.
„Lietuvos ryto“ kalbinti politologai teigia, kad keršto smūgiai gali įvykti jau netrukus. Tačiau vargu, ar viskas peraugs į didelio masto karą.
Gatvėse rinkosi minios
Teherano keliai pirmadienį buvo blokuojami šimtų tūkstančių gedinčių žmonių, susirinkusių prie miesto universiteto. Atrodo, kad į gatves išėjo daugiausiai žmonių nuo 1989 metais įvykusių Irano revoliucijos vado ajatolos Ruhollah Khomeini laidotuvių.
Palestinos karinės grupės „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh taip pat dalyvavo ceremonijoje, kurios metu jis apibūdino Q.Soleimani kaip „Jeruzalės kankinį“.
Tuo tarpu Q. Soleimani dukra perspėjo Jungtines Valstijas, kad dėl jos tėvo nužudymo amerikiečiai susidurs su „tamsia diena“.
„Išprotėjęs Trumpai, nemanyk, kad viskas baigsis kartu su mano tėvo kančia!“ – grasino moteris.
Grasina kraujo kerštu
Dauguma iraniečių karo su Iraku veteraną Q. Soleimani laikė tautos herojumi. Jis dažnai buvo vadinamas antru svarbiausiu asmeniu valstybėje – po A. Khamanei.
Ant įvairių plakatų, iškabinėtų savaitgalį Irano gatvėse, buvo galima matyti A. Khamenei ir Q. Soleimani veidus ir užrašus „laukia žiaurus kerštas“. Jie atkartojo Irano karinių ir politinių lyderių komentarus.
Žmonės Teherane verkė ir šaukė nelaukiantys nei pasidavimo, nei bendradarbiavimo, o iš rankų į rankas keliavo peticiją, ant kurios žmonės rašė savo vardus bei adresus, taip patvirtinantys, kad jie „bet kurią akimirką yra pasiruošę džihadui ir laukia lyderių įsakymų“.
Politologo dr. Tomo Janeliūno teigimu, artimiausiu metu galima tikėtis staigių, trumpų išpuolių prieš JAV ar NATO pajėgas regione.
„Tai nereikalauja daug resursų ir pasirengimo. Tai būtų simboliniai išpuoliai, kuriais tiesiog bandoma kerštauti. Vargu, ar tokios pavienės atakos reikštų didelį, ilgalaikį karą“, – „Lietuvos rytui“ sakė T. Janeliūnas.
Galima teigti, kad Irano kerštas jau iš dalies prasidėjo. Laidojimo ceremonija įvyko po neramaus savaitgalio, kurio metu Irako parlamentas pareikalavo iškelti apie 5000 JAV karių, o Irano valdžia paskelbė nebesilaikysiantis 2015 metų tarptautinio susitarimo, kuris ribojo šalies branduolinę programą.
Politologas dr. Kęstutis Girnius „Lietuvos rytui“ teigė, kad šiam susitarimui buvo lemta žlugti jau po to, kai 2018 metais JAV vienašališkai pasitraukė ir ėmė vykdyti sankcijas Iranui.
„Jei šalys, kurios pasirašė susitarimą, būtų sugalvojusios priemones apeiti JAV sankcijas, tikėtina, kad Iranas ir toliau būtų laikęsis šio susitarimo, – teigė K. Girnius, – Tačiau dabar jie pasitraukė ir susidaro šiek tiek pavojingesnė padėtis. Iranas gali pasinaudoti proga ir smogti arba šia proga gali pasinaudoti JAV ir bandyti sunaikinti jau Irano turimus branduolinius įrengimus. Tačiau kai kurie jų – giliai po žeme, tad tai gali būti ir neveiksminga“.
Ir JAV ruošiasi atsakyti
D. Trumpas teigė, kad JAV jau turi sąrašą 52 objektų – tiek pat įkaitų iš JAV ambasados laikyta 444 dienas po Irano revoliucijos – kurie būtų atakuojami, jei būtų kerštaujama prieš amerikiečius.
JAV prezidentas, kurio administracija 2018 metais skyrė naujas sankcijas Iranui, teigė, kad kai kurie iš taikinių – kultūriniai objektai.
Tačiau kultūrinių objektų ataka draudžiama tarptautinių konvencijų, pasirašytų Ženevoje ir Hagoje, be to, smūgis kultūrinėms vietoms beveik šimtu procentu baigtųsi civilių žūtimis.
„Jie gali žudyti mūsų žmones. Jie gali kankinti mūsų žmones. Jie gali naudoti bombas ir sprogdinti mūsų žmones. O mes negalime liestis prie jų kultūrinių objektų? Taip nebūna“, – sakė D. Trumpas.
JAV senatorė demokratė Elizabeth Warren D. Trumpui nepritarė: „Jūs grasinate įvykdyti karo nusikaltimus.“
K. Girniaus teigimu, D. Trumpas į kultūrinius objektus taikytis neturėtų ir visa tai – blefas. Anot jo, antrojo smūgio apskritai nereikėtų tikėtis. Jei būtų smogiama antrą kartą, kalbos apie deeskalaciją „taptų nesąmonėmis ir JAV labai ryškiai pasirodytų kaip agresorė“.
Tuo tarpu T. Janeliūnas teigia, kad smūgis iš JAV – galimas, tačiau jis priklauso nuo to, kokių išpuolių imtųsi Iranas.
„JAV gali imtis tam tikrų taikinių pačioje Irano teritorijoje arba prieš kažkokias specialias šalies pajėgas, esančias už Irano ribų, apie kurias žinotų amerikiečiai, – teigė politologas. – Tokių apsikeitimų smūgiais tikrai gali būti, tačiau, manau, kad amerikiečiai vengs didinti eskalaciją.“
Anot T. Janeliūno, nusistatymas, kad atsakas neturėtų būti neproporcingai didesnis, t. y. vedantis į dar didesnę eskalaciją, turėtų būti bent jau iš kariškių pusės.
„Jeigu kiekvienas atsakas yra vis didesnis už prieš tai buvusį išpuolį, tai įtampa natūraliai auga ir po kiekvieno atsakomojo smūgio galima tikėtis vis didesnės eskalacijos. Tad aš manau, jog JAV to vengs ir jei atsakys, tai tik adekvačiai“, – svarstė T. Janeliūnas.
Prezidentui – politinė nauda
Įtampa visame pasaulyje išaugo po to, kai D. Trumpo nurodymu penktadienį JAV bepilotė skraidyklė Irake atakavo Q. Soleimani. Apie ataką JAV prezidentas nepranešė Kongresui, nors tą padaryti nurodo Konstitucija.
D. Trumpas, sulaukęs kritikos šiuo klausimu, paskelbė, kad nuo šiol žinutės, parašytos jo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje, turėtų būti traktuojamos kaip oficialūs pareiškimai Kongresui.
Vis dėlto dalis demokratų abejoja atakos teisėtumu ir mano, kad šio žingsnio imtasi dėl to, kad būtų nukreipiamas dėmesys nuo apkaltos proceso.
„Toks galingas žingsnis ir smūgis priešininkui iškelia jį rinkėjų ir kitų amerikiečių akyse. Tai D. Trumpui yra politiškai naudinga“, – sakė K. Girnius.
Tam pritaria ir T. Janeliūnas. Anot jo, įmanomos dvi versijos: tai galėjo būti gerai suplanuotas sprendimas arba esamų aplinkybių paskatintas vienkartinis smūgis.
„Aš labiau linkęs paremti antrąją versiją – jog tai nėra ilgalaikė strategija. Aplinkybės, paskatinusios sprendimą, turbūt susijusios su tuo, kas vyksta regione, t. y. išpuoliai prieš ambasadą, – teigė T. Janeliūnas. – Taip pat tai greičiausiai susiję su vidaus politika. Kitaip tariant, norima nukreipti dėmesį nuo apkaltos, rengiamasi rinkimams, telkiami sąjungininkai ir rėmėjai.“
