Ugnies nukankinti australai patys sau kiša koją – ateityje bus tik blogiau

Po savaitgalio Australijoje padėtis tapo daug sudėtingesnė. Nors trumpai prapliupęs lietus leido kiek atsikvėpti, liepsnos kyla su nauja jėga. Kodėl šiemet gaisrų sezonas apskritai tapo toks pragaištingas?

Dėl gaisrų Australijoje diena virto pragariškai raudona naktimi, žali plotai – pilka dykyne. Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Dėl gaisrų Australijoje diena virto pragariškai raudona naktimi, žali plotai – pilka dykyne. Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  Gyvūnų buveinės sunaikintos, paukščiai nutilo. Nepakeliamas karštis ir toliau alina žemę, o liūčių nenumatoma.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 7, 2020, 10:02 PM, atnaujinta Jan 8, 2020, 10:01 AM

Australijos gelbėtojų tarnybos vakar naudojosi kelioms valandoms pagerėjusiomis oro sąlygomis – kiek atvėso, palijo: atidarė kai kuriuos užblokuotus kelius, kad perkeltų žmones į saugesnes vietoves.

Vis dėlto šimtai žmonių tebėra įstrigę savo namuose, apsupti link jų šliaužiančių liepsnų.

Ugnis savaitgalį dar labiau išplito. Jau sudegė daugiau nei 8 mln. hektarų žemės ploto – maždaug tiek, kiek užima Austrija, ir 1,5 mln. hektarų daugiau, nei užima Lietuva.

Pavojus kvėpavimo takams

Iš viso per šį gaisrų sezoną Australijoje žuvo 25 žmonės, 480 mln. gyvūnų – įskaitant trečdalį koalų iš vienos didžiausių jų buveinių. Sudegė tūkstančiai pastatų, o kai kuriuose miestuose visiškai nebetiekiama elektra, nutrūko mobilusis ryšys. Savo namus turėjo palikti apie 67 tūkst. žmonių. Nežinia, ką jie ras grįžę.

Mokslininkai teigia, kad dėl užteršto oro plaučiams tenkanti apkrova Sidnėjaus gyventojams tokia, lyg vieną po kitos surūkius 37 cigaretes.

Todėl žmonės vengia eiti į lauką, paplūdimiai ištuštėjo – kai kur Australijoje netgi uždrausta eiti į juos dėl pavojaus sveikatai.

Australijoje krūmynų gaisrai įsižiebdavo kasmet – kai kuriems augalams jie būdavo netgi natūraliai būtini.

Tačiau nuo pernykščio spalio siaučiančios liepsnos šiais metais baisiausios per visą Australijos istoriją – gaisrų užimamas plotas rekordiškai didelis.

Įžiebė alinanti kaitra

Krūmynų gaisrus lyg žibalas kurstė rekordinė karščio banga, užplūdusi didžiąją Australijos dalį. Apskritai 2019 metai žemyne buvo karščiausi ir sausiausi per visą klimato stebėjimo istoriją.

Metų pabaigoje užklupę karščiai – gruodį termometro stulpelis kilo iki 47 laipsnių Celsijaus – nesitraukė ilgą laiką ir, panašu, dar ilgai neslūgs.

Šiomis dienomis Sidnėjuje ir jo apylinkėse laikysis daugiau negu 40 laipsnių karštis – liūčių nenumatoma.

Klastingas ir vėjas: ugnį nuo vieno išdžiūvusio krūmyno prie kito neša 27 m/sek. vėjo gūsiai.

Vasario mėnesį Australijos šiaurines dalis užklumpantys musoniniai lietūs pernai vėlavo – taip gali nutikti ir šįmet.

Veterinarė Gundi Rhoades, prižiūrinti galvijus fermose, pasakojo: „Dauguma ūkininkų mano rajone Naujojo Pietų Velso valstijoje savo žemėje nemato nė stiebelio žolės. Viršutinį dirvos sluoksnį išsklaidė stiprūs vėjai, kurie siautė pavasarį ir vasarą (šiuo metu Australijoje vasara. – Red.).

Regėjome karščiausias dienas, kokias tik prisimenu. O dabar nė negalime atsidaryti langų: nuo gaisrų dūmų graužia akis, gniaužia plaučius. Krūmynai užsidegė kaip parako statinė. Netrukus į mano kliniką ėmė plūsti evakuoti arkliai, ožkos, šunys ir katės – nėra net kuo jų pagirdyti.“

Kaltina valdžią pataikavimu

Klimato sąlygos Australijoje kinta, liūtys nebeužklumpa pakankamai dažnai. Tačiau šalies politikai kaltinami dėl per menko spaudimo klimato teršėjams.

Australijos vyriausybė menkai riboja labiausiai teršiančias šalies įmones – ypač klestinčią anglių kasybos industriją.

Šalies premjeras Scottas Morrisonas atmeta bet kokius siūlymus pažaboti angliakasius: „Nesiruošiu sunaikinti tūkstančių australų darbo vietų nusigręždamas nuo mūsų tradicinės industrijos.“

Lapkričio mėnesį premjeras netgi siūlė uždrausti protestus dėl klimato kaitos, nes jie pakenks anglių kasybos sektoriui.

Nors Australija prie bendros pasaulinės anglies junginių emisijos prisideda ne itin daug – 1,3 procento, šiuo metu ji – didžiausia anglių eksportuotoja pasaulyje.

Per naujausią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Madride Australija buvo įvardyta kaip viena valstybių, kurios blokuoja Paryžiaus klimato kaitos susitarimo vykdymą. Tačiau australai politikai į tai mojo ranka – juk nėra didžiausi planetos teršėjai.

Parengta pagal „Vox“, „Reuters“, AFP informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.