Šis kūrybinis festivalis ilgai netruko: praėjus trims paroms po katastrofos Iranas oficialiai pripažino, kad į lėktuvą per klaidą pataikė zenitinė raketa.
Žuvo visi 176 žmonės, sausio 8-osios rytą skridę Ukrainos tarptautinių oro linijų reisu iš Teherano į Kijevą.
Bet per tas tris dienas iki iraniečių prisipažinimo Rusijos propagandininkai spėjo prigalvoti galybę pasiteisinimų Iranui.
Vienas pirmųjų pasireiškė nusipelnęs Rusijos karo lakūnas, generolas majoras Vladimiras Popovas – Avia-kosminės paieškos ir gelbėjimo federalinės valdybos prie Rusijos gynybos ministerijos viršininkas.
V.Popovas praėjus vos kelioms valandoms po katastrofos įvykį komentavo televizijos kanalui „Zvezda“. Versiją, kad lėktuvas buvo numuštas, jis pavadino mažai tikėtina, nes panašių pažeidimų ant korpuso esą gali atsirasti nuo bet kokių smulkių objektų ore arba tiesiog nuo smūgio į žemę.
„Aš pats susidurdavau su paukščiais: pavyzdžiui, žvirblis, kuris pataiko į sparno priekinę dalį, pramuša skylę, o šioje dalyje metalas pakankamai tvirtas. (…) Atplaišos lekia net nuo žemės. Jos galėjo detonuotis nuo smūgio ir pramušti korpusą, dėl ko ir susidaro įspūdis, kad tai yra atakuojančių elementų poveikis“, – aiškino Rusijos generolas majoras.
Pagrindine versija V.Popovas įvardijo gaisrą variklyje. Agentūrai „RIA Novosti“ šis kariškio komentaras pasirodė toks svarbus, kad tam buvo skirtas atskiras rašinys.
Kita Rusijos naujienų agentūra TASS tą pačią dieną išplatino „Reuters“ pranešimą, pagal kurį kažkoks neįvardytas šaltinis Kanados žvalgyboje pareiškė, kad tikėtina Ukrainos lainerio katastrofos priežastimi Vakarų žvalgybininkai laiko techninį gedimą ir „yra liudijimų, kad perkaito vienas lėktuvo variklių“.
Lieka nežinoma, kas pasaulyje pripažintai naujienų agentūrai „Reuters“ pamėtėjo šią keistą versiją, kuri niekaip nepaaiškina, kodėl galėjo perkaisti variklis ką tik pakilusiame lėktuve, prieš skrydį praėjusio visas reikalaujamas technines procedūras.
Kitą dieną agentūros „Interfaks“ ir „RIA Novosti“ suteikė žodį buvusiam Rusijos karinių oro pajėgų vado pavaduotojui bendros Nepriklausomų Valstybių Sandraugos oro gynybos klausimais generolui leitenantui Aitečui Biževui. Jis versiją apie Irano raketos pataikymą pavadino mažai tikėtina, nes Teherano tarptautinis oro uostas yra saugoma zona.
„Tai ypač saugoma zona su griežtais apribojimais, kurie eliminuoja galimybę šiame rajone panaudoti priešlėktuvines raketas. Visuose tarptautiniuose oro uostuose nustatomos ypatingai griežtos saugumo priemonės. (…) Vaizdai iš Ukrainos lėktuvo kritimo vietos negali patvirtinti arba paneigti, kad dėl degančių nuolaužų jis buvo paveiktas zenitinio-raketinio komplekso“.
Leidinyje „Novyje Izvestija“ karinis-techninis ekspertas Jurijus Antipovas pabandė paaiškinti lėktuvo žūtį techniniu gedimu. Pakankamai ilgame tekste, papildytu daugybe iliustracijų ir išsamiomis techninėmis detalėmis, jis rašė: „Jei ugnis būtų plitusi išoriniais lėktuvo paviršiais, tai ji iki pilotų kabinos būtų slinkusi ilgai ilgai. Juk tik tada, kai liepsnos būtų pasiekusios kabiną, pilotai jau būtų negalėję valdyti lėktuvo.
Kodėl ugnis lėktuvo paviršiumi būtų ilgai slinkusi iki priekinės dalies? Todėl, kad liepsna nuo žibalo plinta ne greičiau nei 40 metrų per sek., tuo metu, kai lėktuvui skrendant priešinis oras į liepsnos pusę būtų judėjęs greičiau nei 100 merų per sek. Todėl ugniai, kaip laipiotojui uolomis, būtų tekę ilgai kabintis už fiuzelažo, kad savo temperatūra „uždengtų“ pilotų kabiną. (…)
O jeigu jau liepsna per labai trumpą laiką ne vos vos judėjo, o faktiškai „bėgo“ pilotų kabinos link, reiškia, visas „kelias į rojų“ buvo nutiestas… išsiliejusiu kuru.
Bet iš kur galėjo išsilieti kuras? Iš centrinio bako? Galbūt. Bet turint galvoje milžinišką kuro kiekį lėktuvas nuo šio užsidegimo būtų akimirksniu susprogęs į gabalus ir ant žemės pabirtų vien nuolaužos. Ir tokie atvejai aviacijoje žinomi. Bet tada kur buvo kuro nutekėjimo šaltinis?
Mano turimi duomenis apie šią katastrofą kalba apie tai, kad labai tikėtinas gaisro šaltinis buvo VSU (čia naudojamas žodžių žaismas: rusų kalba – вооруженные силы Украины – trumpinys VSU yra Ukrainos ginkluotosios pajėgos – Red.). Ne, ne Ukrainos ginkluotosios pajėgos. O pagalbinė jėgainė (rusų kalba – вспомогательная силовая установка – trumpinys irgi VSU – Red.), esanti lėktuvo galinėje dalyje. Ji aprūpina lėktuvą elektros energija, kai neveikia pagrindiniai varikliai. Iš esmės tai tas pats lėktuvo variklis, tik dėl savo paskirties daug mažiau galingas. „Boeing 737“ ši jėgainė yra apie 200 arklio galių ir naudoja apie 100 litrų kuro valandai. Todėl per tas 12 minučių, kurias skrido Ukrainos laineris, iš jos galėjo ištekėti didelis kanistras ar net daugiau kuro“.
Netgi gaila, kad Irano prezidentas Hassanas Rouhanis savo prisipažinimu sugriovė tokią šaunią versiją, rašo theins.ru.
Dar vienas karo ekspertas – Viktoras Murachovskis per „Ren TV“ televiziją pareiškė: „Zenitinės raketos ar raketos „oras-oras“ pataikymo pėdsakų ant lėktuvo detalių, nuolaužų – nieko to nėra. Viskas eina dėl informacinio triukšmo. Žinau, kad to Teherano rajono priešlėktuvinės gynybos punktas į savo indikatorius gauna duomenis iš oro uosto skrydžių reguliavimo sistemos. Ir praktiškai neįmanoma įsivaizduoti, kad kas nors piktybiškai į lainerį, matomą indikatoriuose ir su įjungtu autoatsakikliu, nutaikytų zenitinį kompleksą“.
Ir, žinoma, neapsieita be ekstravagantiškų konspiracinių versijų, dėl lėktuvo žūties kaltinant, žinoma, Jungtines Amerikos Valstijas.
Portalas „RIA FAN“ pateikė Rusijos senatoriaus Franco Klincevičiaus komentarą. Jo nuomone, „Ukrainos „Boeing“ buvo numuštas amerikiečių karinės bepilotės skraidyklės ir dabar JAV mėgina permesti atsakomybę dėl atakos ant Irano“.
„Lėktuvo susidūrimas su amerikiečių bepiločiu, kuris neteisėtai buvo Irano oro erdvėje ir suko ratus virš šios teritorijos – tokia versija man atrodo daug labiau įtikinama. Taip pat negalima atmesti „Boeing“ variklio perkaitimo ar kito techninio gedimo“, – aiškino F.Klincevičius.
Kitą efektingą versiją iškėlė Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Taikomosios politologijos fakulteto dekanas Vladimiras Šapovalovas portale „Politekspert“.
Jis dėstė, kad dėl visko kaltas amerikiečių bepilotė skraidyklė, kuri naudojosi ukrainiečių laineriu kaip priedanga: „Operatorius specialiai pridengė aparatą nuo Irano raketų keleivinio lėktuvo trajektorija“.
Dekanas aiškinio: „Tokia versija gali būti išnagrinėta, nes Jungtinės Valstijos, aišku, turi technines galimybes žvalgyti Irano veiksmus. Vašingtonas dažnai demonstravo šias technines galimybes. Ekspertai, kurie toliau analizuos tragediją, turi įvertinti JAV provokacijos versiją. (…) „Boeing“ daugiausiai buvo būtent Irano piliečių. Būtent todėl Teheranas negalėjo to padaryti specialiai. Žinoma, tai pirmiausia paties Irano tragedija ir šių žmonių žūtis – tragiškas atsitiktinumas. Bet ir tai faktas, kad šis atsitiktinumas iššauktas konflikto, kurį išprovokavo Jungtinės Valstijos. Vašingtonas mažų mažiausiai neša netiesioginę atsakomybę už įtampos eskalavimą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose“.
O laikraščio „Komsomolskaja pravda“ karo ekspertas Viktoras Baranecas, komentuodamas įvykius portalui „Cargrad“, netikėtai įžvelgė Izraelio pėdsaką.
Jis teigė: „Aš laikausi pirmosios versijos – tai techninis gedimas. Ir antra – tai teroro aktas. Bet ypač rafinuotas. Tai labai panašu į Izraelio „Mossad“ (specialioji tarnyba – Red.). Jie labai žvėriškai rengia tokius teroro aktus, kuriuose pėdsakus aptikti būna itin sunku. Kita vertus, tai naudinga ir amerikiečiams. Kodėl? Todėl, kad jūs matote: Ukrainos lėktuvas. O tai iškart nuteikia ukrainiečius prieš Iraną. Ir, atvirkščiai, verčia Ukrainą lįsti po sijonu Jungtinėms Valstijoms, glaustis prie kojų. Jūs suprantate, tai daugiavektorinis faktas. Todėl aš „Mossad“ paminėjau neatsitiktinai. Yra daug atvejų, su kokiu rafinuotumu „Mossad“ gali rengti tokius teroro aktus. Net uodas nosies neįkiš“.
„Pakankamai platus sąrašas „ekspertų“, kurie per tas tris dienas spėjo padaryti pareiškimus, baltinančius Iraną, – Rusijos propagandą demaskuojantį rašinį baigia theins.ru ir priduria: – Įsiminkime šiuos vardus, kad adekvačiai vertintumėme jų būsimus ekspertinius sprendimus“.
