2019 metai pasaulyje buvo antri pagal karštumą per visą temperatūros matavimų istoriją. Visame pasaulyje žmonės leipo nuo karščio. O dabar, nors šiauriniame pusrutulyje yra žiemos laikotarpis, jos nematyti.
Pokyčius galime matyti ir Lietuvoje – fiksuojami šilumos rekordai, laukuose sausio viduryje pradeda želti žolė, iš klevų teka sula. Akivaizdu, kad klimato atšilimas turės rimtos įtakos mūsų derliui ateityje.
Vienas svarbiausių sektorių, kuris jau dabar jaučia klimato kaitos poveikį, yra vyndarystė. Mokslininkai Hansas Schultzas ir Gregory Jonesas tvirtino, kad žmonių tūkstantmečius auginamos vynuogės yra į visus pokyčius jautriai reaguojantis augalas.
Per daugybę metų susiformavo ir nusistovėjo regionai, kuriuose vyravo tinkamos sąlygos vynuogėms auginti, tačiau vis didėjanti vidutinė temperatūra reiškia, kad keičiasi ir vynmedžių auginimo zonos.
Dėl šios priežasties vieni regionai laimės ir pradės gaminti vyną, o kiti privalės imtis įvairiausių priemonių, kad toliau augintų šimtmečių išbandymus atlaikiusias vynmedžių rūšis.
Auga neįprastose vietovėse
Vyno gamyboje naudojamos vynuogės yra itin jautrios klimato pokyčiams.
Esant karštiems orams jos pagamina per daug cukraus – tada vynas išeina stiprus, su pernelyg daug alkoholio ir, kaip sako someljė, „tampa suglebęs“ – neturi ryškių aromato, skonio savybių. O jei neužtenka šilumos, vynuogės tampa rūgštesnės. Negavusios pakankamai saulės šilumos vynuogės nespėja įgauti skonio, todėl ir vynas nebūna aukštos kokybės.
Dėl šios priežasties pagrindiniai pasaulio vynuogynai yra išsidėstę ten, kur vidutinė temperatūra svyruoja tarp 12 ir 22 laipsnių derliaus nokimo metu.
Šiaurės pusrutulyje šis sezonas tęsiasi balandžio–spalio, o pietų – spalio–balandžio mėnesiais, tad pagrindiniai vynuogynai yra išsidėstę 30–50 laipsnių platumoje nuo pusiaujo.
Tačiau vis spartėjanti klimato kaita rodo, kad kiekvieną dešimtmetį vyno auginimo regionai gali pasislinkti net po 60 kilometrų link ašigalio.
Tai reiškia, kad netolimoje ateityje gali išnykti pagrindinės vynuogės ir kartu – žinomiausias vynas.
Jau dabar vynuogynai Kanadoje sodinami vis labiau šiaurėje, o Argentinoje ir Čilėje judama į pietus – į Patagonijos regioną.
Dauguma naujų vynuogynų šiose vietovėse yra eksperimentiniai, tačiau tikėtina, kad netolimoje ateityje šios vietos bus dar labiau panaudojamos.
Šylant klimatui vis daugiau vyno pagaminama vietovėse, kuriose tai anksčiau buvo neįmanoma – Šiaurės Europoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Prieš 30 metų niekas negirdėjo apie britų gamybos putojantį vyną, tačiau dabar pietinėje Didžiosios Britanijos salos pakrantėje pilna vynuogynų, kuriuose gaminamas putojantis vynas.
Geologiškai šios vietovės itin panašios į Šampanės regioną Prancūzijoje, tačiau dirvožemiai čia šimtmečius buvo nepanaudojami, nes buvo pernelyg šalta.
Vynuogynai sodinami ir Belgijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Čia eksperimentuojama ir su tradicinėmis, ir su šalčiui atspariomis išvestinėmis vynuogių veislėmis.
Įmonėje „Baltas dobilas“ dirbantis someljė Artūras Vasilionok „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad Lietuvos vyndariai jau prisitaiko prie šiuolaikinių gamtinių sąlygų ir 5 metų laikotarpiu bus galima dažniau rasti lietuviško vynuogių vyno.
„Kad būtų galima gaminti vyną, vynuogės mūsų šalyje turi būti atsparios šalnoms. Vyno paletė Lietuvoje nėra plati, tačiau vyndarių vis daugėja“, – sakė A.Vasilionok.
Kuriasi vis aukščiau
Pasaulyje vynuogynai dabar sodinami vis aukščiau.
Dabar vynuogės auginamos tokiame aukštyje, kokiame anksčiau nebuvo įmanoma to padaryti.
Tiesa, šiuo aspektu nėra jokių nusistovėjusių taisyklių – kokiame aukštyje bus sodinamos vynuogės, kiekviename regione priklauso nuo klimato, šviesos kokybės, priėjimo prie vandens ir vynuogių prigimtinių savybių.
Bet tendencijos akivaizdžios – klimatui šylant kylama aukštyn.
Katalonijoje veikiantys vyno gamintojai „Familia Torres“ tvirtina, kad dabar vynuogės sodinamos kilometro virš jūros lygio aukštyje Pirėnų kalnų papėdėse.
„Prieš 25 metus tai būtų buvę neįmanoma“, – tvirtino įmonės generalinis direktorius Miguelis Torresas Maczassekas.
Didesniame aukštyje temperatūra vasarą nebūtinai yra žemesnė, tačiau intensyvūs karščiai čia būna kur kas trumpiau, o temperatūra naktimis žemesnė.
Čia vynuogės gali nokti tolygiau ir skonines savybes įgauti per ilgesnį laiko tarpą.
Vis dėlto tai sukuria ir naujų iššūkių. Nuokalnėse dirvožemio kokybė prastesnė, čia mažiau vandens, o vynuogynai gali lengviau nukentėti nuo ekstremalių gamtos reiškinių.
Tačiau vynuogės dabar pritaikytos įvairiems aukščiams. Pavyzdžiui, aukščiausiai pasaulyje, Andų kalnuose, augantys vynuogynai puikiai veša net ir 3,5 kilometro aukštyje.
Klimato kaita padeda ir aukštesnėse Prancūzijos vietose įsikūrusiems vyndariams.
Anksčiau jų produktai nebuvo vertinami, nes vynuogės subręsdavo kitu laiku, tačiau dabar jų vynas vis paklausesnis.
Trumpėja brendimo laikas
Su vynuogių subrendimo laiku susijusi ir kita svarbi vyndarių problema.
Senuosiuose laukuose įsikūrę vyndariai dabar priversti nuimti derlių trimis savaitėmis anksčiau, nei tai darė prieš 50 metų.
Dauguma jų tai daro naktį, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepaskatintų vynuogių oksidacijos.
Anksčiau vynuogynai buvo sodinami ant kalvų, kad augalai gautų daugiausia saulės ir šilumos ir gerai subręstų. Europoje jie buvo atgręžti į pietus, o Pietų Amerikoje – į šiaurę.
Tačiau dabar tikslas yra ne subrandinti vynuoges, o išvengti jų pernokimo.
Prancūzijos vyndariai ieško plotų, kuriuose vynuogės gautų šešėlį iš pietų pusės ir būtų atgręžtos į šiaurę.
„Pernelyg daug saulės reiškia, kad uogose yra daugiau fruktozės“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino UAB „Česlovo vynas“ direktorius Česlovas Ramoška.
Anot A.Vasilionoko, saulė turi ypač daug įtakos sauso vyno gamybos procesui: „Pietų Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje vynuogės per greitai sunoksta ir turi daugiau cukraus. Dėl to gaminant sausą vyną jis yra stipresnis ir dėl to daugėja alkoholio.“
Pietų Europoje keičiasi ir vynmedžių eilių išdėstymo tvarka. Naujuose laukuose stengiamasi kuo labiau apsaugoti vynuoges nuo popietinės saulės, kuri yra intensyviausia ir padaro daugiausia žalos vynuogių nokimo laikotarpiu.
Prancūzijos vynuogynai taip pat bando prisitaikyti prie pokyčių – karštomis dienomis bandoma pridengti vynuogynų laukus, o užklupus šalčiams juos šildyti.
Tačiau jeigu vidutinė temperatūra pasaulyje augs ir toliau, vyndariams gali reikėti imtis drastiškesnių priemonių.
Keičia tradicines rūšis
Vienas sprendimo būdų yra kitokių vynuogių rūšių, kurios yra tinkamos šiltesnėms klimato sąlygoms, auginimas.
Daugumai mažų šeimos valdomų vynuogynų persikelti į vėsesnes vietoves nėra įmanoma, tad jie turi ieškoti būdų prisitaikyti. Bet tai gali priversti keisti kartais ir šimtmečius naudotą praktiką.
Tai reiškia, kad jiems gali tekti atsisakyti ilgus metus su paskirais regionais sietų vynuogių rūšių auginimo ir pereiti prie tų, kurios labiau atitiktų besikeičiantį klimatą.
Žinoma, neįmanoma įsivaizduoti Prancūzijos Bordo regiono be ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’, o Šampanės – be ‘Pinot Noir’ ir ‘Chardonnay’ vynuogių rūšių, tačiau klimato prognozės privers ir šių regionų vyno gamintojus permąstyti savo ateitį.
Pokyčiai pamažu jau vyksta Bordo regione Prancūzijoje ir Napos slėnyje JAV – dviejuose regionuose, itin glaudžiai susijusiuose su ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių rūšimi.
Bordo regione vyndariai gali naudoti tiktai tas vynuogių rūšis, kurias leidžia vyno gamybą prižiūrinčios institucijos, tačiau šalia tradicinių vynuogių neseniai buvo atrinktos 7 kitos rūšys, su kuriomis bus eksperimentuojama siekiant išsiaiškinti, ar jos gali padėti regionui atlaikyti klimato kaitos poveikį.
„Klimato kaita atsispindi ir vyno skonyje. Jis tampa sodresnis. Siekiant to išvengti Bordo leista naudoti papildomas vynuogių rūšis, o tokių veiksmų šiame regione pastaruoju metu nebuvo“, – pasakojo someljė A.Vasilionok.
Eksperimentinių vynuogių dalis Bordo regione itin maža, tačiau JAV esančiame Napos slėnyje didesni apribojimai negalioja ir vyndariai patys gali nuspręsti, kokias vynuoges auginti ir kaip gaminti savo vyną.
Vieni pagrindinių regiono gamintojų „Larkmead“ ir „Spottswoode“ teigia, kad jau svarsto apie ateitį, kurioje ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogės nėra pagrindinė jų verslo dalis.
„Larkmead“ vyndarys Danas Petroskis tvirtino, kad jau vykdo eksperimentus su iš Italijos ir Ispanijos atvežtomis vynuogių rūšimis.
Tikėtina, kad ateityje bus tik daugiau tokių vyndarių, kurie imsis rimtų pokyčių.
Kiekis atsilieps kainai
Patirtis vynuogių augintojams – vienas svarbiausių dalykų. Nė vieni vyndarystės metai nebūna identiški, tad bėgant laikui vyndariai įgauna patirties – žino, kaip reaguoti konkrečioje situacijoje. Šimtmečius vedami orų stebėjimo užrašai jiems labai padeda.
Oras visada gali nustebinti, tačiau patyrę vyndariai įprastai žino, ko tikėtis. Vis dėlto vykstant klimato atšilimui nieko negalima prognozuoti.
„Kruša iš dangaus krinta tokiu metu, kai niekada nekrisdavo. Vasarą lyja, kai būdavo sausa, žiemą yra sausa, kai lydavo“, – tvirtina „Gaja Winery“ atstovė Gaia Gaja.
Lietus vynuogynuose naudingas žiemą ir pavasarį, tačiau pernelyg daug kritulių vasarą ir prieš nuimant vynuoges gali lemti nekokį derlių ir prastą vyno partiją.
Dėl šios priežasties kur kas sparčiau suklesti kenkėjai, ligos, tarp jų ir grybelis, o tai sugadina derlių.
Č.Ramoškos teigimu, didesnis kenkėjų skaičius yra problema sodininkams – jie užaugina mažiau produkcijos.
Darant vyną iš tinkamos produkcijos, šio produkto bus pagaminta mažiau, o tai gali atsiliepti jo kainai.
Speciali apsaugos sistema
Vyno regionams taip pat teks priprasti prie kadaise retenybe buvusių stichijų: miškų gaisrų, potvynių ar sausros periodų.
Kalifornijoje ar Australijoje įsikūrusiems vynuogių augintojams kilus didesnei sausrai gali pritrūkti vandens.
Be vandens trūkumo, problema yra ir miškų bei krūmynų gaisrai. Įvairios institucijos tiria, kaip gaisrų dūmai veikia vynuogių kokybę. Technologai bando rasti sprendimą, kad ir iš tokių vynuogių būtų išgaunamas tinkamas gerti vynas.
Burgundijos regione vienas vynuogynas per pastaruosius kelerius metus itin smarkiai nukentėjo dėl krušos, tad čia buvo įrengta speciali sistema, kuri į debesis šaudo pakaitinto sidabro jodido daleles ir taip trukdo formuotis žalą darantiems debesims.
Metodui neduodant rezultatų, virš vynuogynų ištiesiami tinklai, kurie apsaugo augalus.
Klimato kaita gali turėti ir rimtesnių padarinių – 2014-aisiais praūžęs poliarinis sūkurys nušlavė didžiąją dalį Ontarijo ir Niujorko valstijų vynuogynų.
Vynuogininkystės kultūra sudėtinga, o keičiantis klimatui viskas taps dar labiau komplikuota.
Tvarka turi keistis
Orų sąlygas ateityje bus tik dar sunkiau nuspėti. Jau dabar gamtininkų tyrimai rodo, kad vynuogynai pavasarį veikiami didėjančių šalnų, o vasarą – karščio bangų. Vis mažėja dienų be lietaus.
Lietuvoje uogų ir vaisių vyną gaminantis Č.Ramoška „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad šio gėrimo gamybai mūsų šalyje klimato pokyčiai gali išeiti tik į naudą.
„Norint pagaminti gerą vyną, reikia gero meistro ir technologo. Nėra svarbu, kokios bus uogos, jų vis tiek bus tinkamų vyno gamybai. O šiltėjant klimatui pas mus atsiras vis daugiau vynuogių“, – sakė Č.Ramoška.
Anot jo, svarbiausia vyno gamybos dalis yra fermentacija ir tai, kaip šis procesas stebimas.
Tiesa, pagal dabartinį reglamentą vyndariai Lietuvoje negali pardavinėti iš vynuogių pagaminto vyno ir oficialiai naudotis klimato kaitos suteiktu privalumu, tačiau tikimasi, kad ši tvarka netolimoje ateityje pasikeis.
Lietuvoje jau vykdomi eksperimentai su vynuogėmis ir bandoma.
„Prošvaisčių vynuogių vyno gamybai mūsų šalyje yra.
Turime Vynuogių augintojų asociaciją, įvairių mėgėjų klubų.
Esu girdėjęs, kad planuojama leisti gaminti vyną iš 5 vynuogių rūšių, tačiau ši tvarka dar nėra patvirtinta“, – teigė Č.Ramoška.
A.Vasilionok džiaugėsi, kad Lietuvoje žmonės mažiau dairosi į vyno kainą, gėrimą renkasi pagal skonį.
„Legalių vyndarių Lietuvoje dar nėra daug, tačiau prieš 5 metus jų buvo vos vienas ar du. Man jau yra tekę ragauti ne vieną lietuvišką vyną, kuris pagamintas iš vynuogių, o ne kitų uogų ar vaisių.
Laikui bėgant žmonės supras, kad tai gali būti ne tiktai pomėgis, kad iš to galima gyventi“, – kalbėjo someljė.
