Dėl koronaviruso „2019-nCoV“ protrūkio Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ekstremalią pasaulinę situaciją. Tai šeštas kartas istorijoje, kai PSO situaciją laiko tokią pavojingą.
„Ekstremalią situaciją paskelbėme ne dėl to, kas vyksta Kinijoje, bet dėl to, kas gali įvykti kitose valstybėse. Bijome, kad virusas padarys didžiulę žalą šalims, kurios sveikatos apsaugos sistema nėra labai stipri“, – pranešė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Užsikrėtimų atvejis vakar priartėjo prie 12 tūkst. Daugiausia visų sergančiųjų – net 9,7 tūkst. – gyvena Kinijoje. Dauguma iš 259 koronaviruso aukų yra centrinėje Hubėjaus provincijoje, kur yra židiniu laikomas Uhano miestas – čia buvo užfiksuoti pirmieji užsikrėtimo atvejai dar pernai gruodį.
Kauno klinikose dėl koronaviruso grėsmės izoliuotas vyras – kontaktavo su kinų tautybės žmonėmis
Tailande – 19, Japonijoje – 14, Singapūre – 13, Pietų Korėjoje – 11, Taivane – 9, Malaizijoje – 8, Australijoje – 7, Prancūzijoje ir JAV – po 6, Vietname ir Vokietijoje – po 5, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 4, Kanadoje – 3, Rusijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 2, Indijoje, Filipinuose, Suomijoje, Nepale, Kambodžoje, Šri Lankoje, Švedijoje, Ispanijoje– po vieną.
Lietuviai šluoja kaukes
Lietuvoje patvirtintų atvejų kol kas nėra. Tačiau 28-erių kaunietis dėl galimos grėsmės vakar atsidūrė specialioje Kauno klinikinės ligoninės palatoje. Vyras į medikus kreipėsi vėlų ketvirtadienio vakarą, o į ligoninę buvo paguldytas apie vidurnaktį.
Lietuvis buvo Vokietijoje ir kontaktavo su kinų tautybės žmonėmis, o grįžus į Lietuvą jam pasireiškė nežymūs peršalimo simptomai, dėl kurių jis dėl viso pikto kreipėsi į medikus. Vyrą nutarta izoliuoti atskirose specialiai infekcinėms ligoms pritaikytose patalpose. Jį prižiūrintys medikai dėvi specialią aprangą.
Išsigandę koronaviruso lietuviai užplūdo ir vaistines – apsaugines kaukes tiesiog iššlavė. „Lietuvos ryto“ kalbinti vaistinių atstovai pripažino, kad sunerimę dėl koronaviruso žmonės šluote šluoja medicinines kaukes ir kai kuriose vaistinėse jų iš tiesų galėjo pritrūkti.
„Tikrai galima konstatuoti, kad gyventojai yra sunerimę dėl plintančio koronaviruso ir ieško priemonių, konsultacijų“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.
Anot I.Tėvelienės, pernai, kai žmonės baiminosi dėl ypač agresyvaus gripo, medicininių kaukių būdavo parduodama po 200–210 per dieną, o šiemet jų pardavimas išaugo dukart – iki maždaug 420 kaukių per dieną ir šis skaičius vis didėja.
UAB „BENU vaistinė Lietuva“ generalinė direktorė Rasa Marcinkevičienė taip pat patvirtino, kad šiomis dienomis matomas medicininių kaukių pardavimo šuolis: „Per pastarąsias dvi dienas jų pardavimas išaugo dešimt kartų. Gyventojai medicinines kaukes perka jau ne vienetais, o dėžutėmis, kurių vienoje yra 50 vienetų medicininių kaukių.“
Medicininės kaukės laikomos veiksminga apsaugos priemone nuo užkrato. Jos kosint ar čiaudint sulaiko kvėpavimo takų sekretus ir gali apsaugoti šalia esančius žmones.
Tiesa, ir jas naudojant reikia laikytis higienos, keisti, nesidalyti viena kauke su kitais.
Užsikrėtė nuo kitų kinų
PSO teigimu, visi užsikrėtimo atvejai, užfiksuoti kitur nei Kinija, yra „importuoti“ – užkratas į juos atkeliavo per kontaktą su kinais arba buvo atvežtas žmonių, kurie lankėsi Hubėjaus provincijoje.
Antai vakar apie pirmus du užsikrėtusiuosius pranešė Italija.
Ilgai svarsčiusi Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė nepaprastąją padėtį dėl koronaviruso
Paaiškėjo, kad tai du kinų turistai, iš Uhano miesto į Italiją atvykę maždaug prieš savaitę.
Romoje esantis prabangus viešbutis „Palatino“, kuriame jie gyveno, pranešė išdezinfekavęs ir izoliavęs jų kambarį. Šįryt paskelbta, kad Italija stabdo visus skrydžius tarp Kinijos ir Italijos.
Du patvirtinti atvejai – jau ir Rusijoje. Čia taip pat serga du Kinijos piliečiai.
Rusai šią savaitę uždarė savo 4,3 tūkst. kilometrų pasienį Tolimuosiuose Rytuose, ruošiasi evakuoti apie 300 savo piliečių iš karantino zonų Kinijoje.
Vokietijoje serga 5 žmonės, kurie kartu dirbo vienoje automobilių gamybos įmonėje Bavarijoje.
Vienas sergančiųjų – kinas, grįžęs iš Šanchajaus. Kiti – jo kolegos vokiečiai, kurie užsikrėtė per kontaktą su bendradarbiu.
Japonijoje serga į septintąją dešimtį įkopęs japonas autobuso vairuotojas – jis užsikrėtė virusu, kai po šalį vežiojo dvi turistų grupes iš Uhano.
Indijoje – studentas, kuris mokėsi Uhane ir grįžo į gimtąją Keralos provinciją.
Mirtis – tik dėl komplikacijų
Visais atvejais medikų darbo eiga susideda iš dviejų žingsnių: pirmiausia pacientas izoliuojamas, jam suteikiama medicinos pagalba, antra, ieškoma, kam jis galėjo perduoti virusą, tie žmonės tikrinami.
Šis darbas sudėtingas, tačiau ypač svarbus siekiant suvaldyti tolesnį koronaviruso plitimą. Mat kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Vokietijoje, užsikrėtimo atvejai užfiksuoti dar prieš tai, kol žmonės pajuto ligos simptomus.
Specialistai Europoje, įskaitant Lietuvą, ramina: virusas daugeliui užsikrėtusiųjų nekels didesnių sveikatos sunkumų nei peršalimas, jei pacientas laiku sulauks medikų pagalbos.
Pagrindiniai Uhano viruso simptomai: pakilusi kūno temperatūra, pasunkėjęs kvėpavimas, bendras silpnumas.
Pavojus kyla tik atsiradus komplikacijų – jos dažniausiai gali pasitaikyti mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus ar itin nusilpusio imuniteto žmonėms.
PSO teigimu, nors virusas plinta labai sparčiai, kol kas mirštamumo nuo šio koronaviruso procentas santykinai nedidelis – mažesnis negu 2 proc.
Vadinasi, iš 100 užsikrėtusiųjų miršta apie du žmones.
Tuo metu, kai 2002–2003 metais siautė sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS), mirštamumas buvo 10 proc., 2014 metais siaučiant Ebolos virusui – net 70 proc.
Kinija ryžtingai tvarkosi
PSO gyrė Kinijos veiksmus kovojant su ligos protrūkiu – karantino zonų uždarymą, didelio masto dezinfekciją, žmonių judėjimo apribojimą, didelio masto tikrinimą.
„Prašau įsidėmėti, kad pasaulinės ekstremalios situacijos paskelbimas nėra deklaracija, nukreipta prieš Kiniją“, – tikino T.A.Ghebreyesusas.
Vis dėlto kai kurie tarptautiniai verslai kuriam laikui sustabdė veiklą labiausiai užkrėstoje Hubėjaus provincijoje ar vietovėse, kuriose fiksuojamas virusas. Taip pasielgė „Google“, „Starbucks“, „Ikea“, „Tesla“ ir „McDonald’s“.
Verslui stojant, stabdant skrydžius, gyventojams vengiant eiti į lauką, turistų srautams iš Kinijos ir į ją sumenkus baiminamasi, kad Pekinas patirs didelių ekonominių nuostolių.
Tuo metu JAV komercijos sekretorius Wilburas Rossas penktadienį džiūgavo taip sukeldamas pasipiktinimą dėl nejautrumo. Jis teigė, kad „koronaviruso protrūkis gali paskatinti darbo vietų sugrįžimą į Šiaurės Ameriką“.
Griežtos priemonės stabdyti koronavirusą: skelbs priverstinį karantiną
Jaučiasi atskirti nuo pasaulio
Kol pasaulis ūžia dėl užkrato, izoliuotuose miestuose gyvenantys kinai internete rašo dienoraščius – pasakoja, koks gyvenimas karantino zonose.
Uhane gyvenanti 29-erių Guo Jing nuo sausio 23-iosios gyvena taip, lyg laikas būtų sustojęs. Būtent tądien jos miestas, kurio turgus tapo užkrato židiniu, buvo izoliuotas.
Transportas neveikia, dauguma parduotuvių ir kitų verslų uždaryti, žmonės sėdi namuose. Į lauką išeiti nepatariama, tačiau buvimas namuose varo iš proto.
„Nežinojau, ką daryti, kai praėjusią savaitę pabudau ir sužinojau, kad miestas uždarytas.
Nežinojau, ką tai reiškia, kiek tai truks ir ko man imtis, – siaubą prisimena viena gyvenanti Guo Jing. – Socialiniuose tinkluose knibžda paniką kurstančių komentarų: esą ligoninėse neužtenka vietų užsikrėtusiesiems, pacientai, turintys temperatūros, tinkamai neprižiūrimi.“
Moteris dienoraštyje, kuriuo pasidalijo su BBC, pasakoja, kad draugai ją ragino apsirūpinti atsargomis – prieš uždarant parduotuves jų lentynose beveik nebebuvo ryžių ir užpilamųjų makaronų.
„Vienas vyras parduotuvėje pirko galybę druskos. Kai kažkas paklausė, kam jam tiek, jis atšovė: „O ką aš darysiu, jei miestas bus uždarytas bent metus?“
Kai užėjau į vaistinę, joje pirkėjams buvo ribojamos medicinos priemonės, nes jau trūko kaukių ir dezinfekcijos preparatų.
Dabar sėdžiu namuose, apsirūpinusi maistu į priekį, bet vis dar šiurpu, kai pažiūriu pro langą, – miestas liko be automobilių ir pėsčiųjų. Uhanas staiga sustojo. Kada jis vėl bus gyvas? – svarstė jauna kinė. – Gyvenu viena, kitas gyvas būtybes prisimenu tik tada, kai kažkas sukrebžda laiptinėje. Pasaulis nutilo ir ta tyla man kelia siaubą (...)
Apie 20 val. kažkas atsidarė name langą ir sušuko: „Uhanai, pirmyn!“ O kažkas prisijungė prie šios skanduotės.
Tokiu kolektyviniu skandavimu žmonės rodo, kad nesiruošia pasiduoti.“
Lietuva dezinfekuoja siuntas, ėmė tikrinti ir miškus
Nuo praėjusio šeštadienio Lietuvos oro uostuose sustiprinta keleivių patikra. Visuose Lietuvos oro uostuose šiuo metu budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, jie konsultuoja po Kiniją keliavusius asmenis ir tikrina jų sveikatą. Vilniaus oro uoste buvo išbandytas termovizorius. Šiuo metu rimtai svarstoma galimybė naudoti termovizorius keleivių temperatūrai matuoti per nuotolį ne tik oro uostuose, bet ir kituose pasienio postuose.
Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė išplėsti viruso tikrinimo zonas – tikrinti ne tik keliaujančius oro keliu, bet ir vykstančius laivais, traukiniais ar automobiliais. Todėl papildomas apsaugos priemones taiko ir Lietuvos pasieniečiai. Papildomų saugumo priemonių ėmėsi ir muitinės pareigūnai. Vos tik ėmus plisti žinioms apie Uhano virusą pasieniečiai ėmė atidžiau tikrinti į Lietuvą atvykstančius Kinijos piliečius.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sakė, kad priimtas sprendimas aktyvinti ekstremalių situacijų operacijų centrus: „Šiuo metu formuojamos specialistų grupės, jos dalyvaus mūsų bendrame darbe. Susitikome su Kinijos ambasadoriumi jo iniciatyva. Jis pasakė, kokių priemonių imtasi Kinijoje. Pasinaudosime ambasadoriaus pasiūlymu informaciją oro uostuose apie koronavirusą išversti į kinų kalbą.“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Kad būtų užkirsta galimybė koronavirusui patekti į Lietuvą, susitelkė daug įvairių valstybinių ir savivaldybių institucijų. Į pagalbą atėjo ir savanoriai. „Pakvietėme savanorius, kad padėtų specialistams dirbti atliekant kontrolę. Vilniaus oro uoste jau dirba Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Jau šiandien ir rytoj bus susitinkama su kitomis organizacijomis, kurios pareiškė norą savanoriauti“, – sakė A.Šešelgis. Viceministras patikino, kad Lietuvos laboratorijos yra pasiruošusios atlikti tyrimus koronavirusui nustatyti savarankiškai, be kitų valstybių pagalbos. Įsteigtas LT72 kanalas naujausiai informacijai apie koronavirusą skleisti. Informacija bus atnaujinama įrašant atnaujinimo datą ir valandą.
A.Šešelgis sakė, kad į rizikos grupę užsikrėsti koronavirusu patenka ne tik tie turistai, kurie vyksta į Kiniją, bet ir keliaujantys po kitas Azijos šalis. Vis dėlto reikėtų atsisakyti nebūtinų kelionių. „Į tas rizikos zonas, kur yra viruso židiniai, avialinijos atsisako skraidinti keleivius“, – sakė A.Šešelgis. Anot viceministro, Kinijos ambasadorius patikino, kad kam nors atvykti į Lietuvą iš karantinuotų Kinijos zonų yra faktiškai neįmanoma dėl sustiprintos kontrolės. Neseniai į Lietuvą atskrido studentas iš Kinijos, bet jo gyvenamoji vieta nuo rizikos zonos nutolusi daugiau negu 1,5 tūkst. kilometrų. Kol kas įtarimų dėl koronaviruso Lietuvoje nebuvo. Neseniai paskelbta apie įtariamą koronaviruso atvejį Lenkijoje, bet tai nepatvirtinta.
NVSC specialistai tikrina visų iš Kinijos atvykusių keleivių sveikatą, pamatuoja temperatūrą, raštu ar žodžiu suteikia informaciją, ką daryti sunegalavus, ir pasilieka visų kontaktinius duomenis. Su atvykusiais iš Kinijos, patikrintais oro uostuose ir likusiais Lietuvoje žmonėmis po keleto dienų visuomenės sveikatos specialistai susisieki papildomai ir įsitikinta, ar jie sveiki. NVSC specialistai glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis, daug dirba su universitetais, kur mokosi studentai iš Kinijos. Vilniaus universitete šiuo metu studijuoja 25 studentai iš Kinijos. Bus sustiprintas budrumas universitete, kai čia vyks tarptautinis renginys, kuriame dalyvaus apie 30 studentų iš Azijos šalių.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis sakė, kad šiuo metu visuose pasienio punktuose naudojamos kaukės, dezinfekciniai skysčiai, vienkartinės pirštinės. „Mes patikriname visų keliautojų vizas, kad įsitikintume, ar žmogus nesilankė rizikos zonose.Kilus įtarimui konsultuotumės su kolegomis iš visuomenės sveikatos centrų“, – sakė G.Mišutis.
Susiję straipsniai
Stiprinama vadinamosios žaliosios sienos apsauga. Žaliąja siena vadinami pasienio ruožai, besidriekiantys laukais ar miškais. Jeigu būtų sulaikyti juos bandantys kirsti neteisėti migrantai iš Azijos, jie būtų tikrinami atidžiau. Pastaruoju metu neteisėtų migrantų iš Kinijos nebuvo, tačiau buvo sienos pažeidėjų iš Vietnamo.
Lietuvos muitinės pareigūnai taip pat tikrina į Lietuvą iš kitų šalių patenkančias prekes. Kol kas nė vienoje į Lietuvą patekusioje prekėje nebuvo užfiksuota koronaviruso. Muitininkai nuolat bendrauja su Lietuvos atašė Briuselyje, taip pat Maskvoje. Jie taip pat neturi žinių, kad virusas būtų aptiktas prekėse. Lietuvos pašto duomenimis, apie 60 proc. siuntų yra iš Kinijos, bet tos siuntos į Lietuvą nepatenka tiesiogiai iš Kinijos. Nėra gabenimo maršrutų Kinija–Lietuva. Kinijos siuntos pirmiausia patenka į tam tikras ES ar kitas šalis, tik tada – į Lietuvą.