Po „Brexit“ vienas regionas itin sunerimęs – bijo, kad vėl atsivers pragaras

Jau seniai nerimaujama dėl Šiaurės Airijos – vakar įvykęs „Brexit“ regione gali vėl sukelti neramumus. Nors Boriso Johnsono planas turėtų leisti to išvengti, kai kam išstojimas iš ES kelia nepasitenkinimą ir baimę.

Šiaurės Airija patyrė nemažai smurtinių konfliktų, todėl nerimaujama, kad permainos sujauks trapią taiką.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Šiaurės Airija patyrė nemažai smurtinių konfliktų, todėl nerimaujama, kad permainos sujauks trapią taiką.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Euroskeptikai džiaugiasi išstojimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Euroskeptikai džiaugiasi išstojimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Euroskeptikai džiaugiasi išstojimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Euroskeptikai džiaugiasi išstojimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Euroskeptikai džiaugiasi išstojimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Euroskeptikai džiaugiasi išstojimu.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Išstojimas iš ES kelia klausimų dėl būsimo pasienio tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Išstojimas iš ES kelia klausimų dėl būsimo pasienio tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2020-02-01 18:52

Serialo „Derio mergaitės“ („Derry Girls“), kuriame pasakojama apie mokines katalikes, augančias Šiaurės Airijoje 1990-aisiais, pirmojoje serijoje rodomas bandymas Derio paauglius suvienyti.

Iš netoliese esančios mokyklos atvežami protestantų berniukai, mokinių paprašoma surašyti protestantų ir katalikų skirtumus ir panašumus ant lentos.

Pradedama nuo anuomet vyravusių šabloninių minčių („Protestantai – britai, o katalikai – airiai“), o užbaigiama keistomis smulkmenomis („Katalikai turi daugiau strazdanų, o protestantai nekenčia ABBA dainų!“).

Galų gale lenta – pilna skirtumų. Tačiau ant jos nėra nė vieno panašumo.

„Tai mane itin sujaudino – seriale atpažinau realią situaciją“, – sako mokytojas Alistairas Hamillas, dirbantis Lergane, Šiaurės Airijoje, su panašaus amžiaus vaikais.

Į miestą jis atsikraustė 1992 metais – likus dar šešeriems metams iki Didžiojo Penktadienio susitarimo, po kurio regione įsivyravo trapi taika.

Karjerą jis pradėjo Lergano koledže raudonų plytų pastate, įkurtame 1870-aisiais, kuriame daugiausia mokėsi protestantai. Mokykla buvo pastatyta dar prieš segregaciją, todėl ji stovėjo katalikų miesto pusėje – dėl šios priežasties A.Hamillas gana dažnai jautėsi nesaugiai.

Per anuomet vykusius susirėmimus Armos regionas, kuriame yra Lerganas, buvo labiausiai purtomas neramumų – jį lenkė nebent Belfastas. Regione žuvo 520 žmonių, o žinios vos spėjo skelbti apie vadinamąsias „akis už akį, dantis už dantį“ žmogžudystes.

Pavyzdžiui, 1998 metais vienas protestantas buvo nušautas savo kilimų parduotuvėje, o po kelių valandų kerštaujant nužudytas ir taksi vairuotojas, kuris buvo katalikas.

Likus šešiems mėnesiams iki A.Hamillo atvykimo į Lerganą Airijos respublikonų armija (IRA) susprogdino kelis miesto centre esančius pastatus. „Jie buvo visiškai sunaikinti, – pasakoja vyras. – Tokia buvo mano pažintis su Lerganu.“

Skausminga šalies istorija

Oficialiai neramumai Šiaurės Airijoje pasibaigė 1998 metais, kai buvo pasirašytas Didžiojo Penktadienio susitarimas. Konfliktas, kuris prasidėjo septinto dešimtmečio pabaigoje, vyko tarp respublikonų, kurie norėjo sujungti Šiaurės Airiją su Airijos Respublika, ir lojalistų, norėjusių išsaugoti Šiaurės Airijos ir Jungtinės Karalystės sąjungą.

Dėl konflikto žuvo daugiau nei 3,6 tūkst. žmonių, daugiausia dėl tokių grupuočių kaip IRA ir „Alsterio gynybos asociacijos“ kaltės. Pasirašius susitarimą dauguma šių organizacijų nustojo veikti, tačiau mažos grupelės ir toliau vykdė nedidelius smurtinius nusikaltimus.

Tokios susiskaldžiusios grupės yra gana paplitusios pokonfliktinėse vietose ir paprastai daro didelę įtaką – jeigu ir yra pasiektas koks nors politinis sprendimas, visa infrastruktūra vis dar tinkama terorizmui plėtotis.

Grupuotės paprastai vis dar turi prieigą prie ginklų, saugumo, o tokie įgūdžiai kaip bombų gamyba ir gebėjimas pastebėti, jog esi šnipinėjamas, perduodami iš lūpų į lūpas. Politika taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį.

Susiskaidymas dažniausiai prasideda po to, kai politinė taika priverčia bent vieną iš grupių siekti savo tikslų konstitucinėmis priemonėmis, o kraštutinės grupės ir toliau mano, kad viską galima pasiekti smurtu. Po 1998 metų tai iš dalies įvyko ir Šiaurės Airijoje.

Dėl šių priežasčių net ir po nusiginklavimo ir demobilizacijos tokios grupuotės ir toliau išlieka rimta grėsme.

Susiskaidymas išlikęs iki šiol

Šiandien Lerganas yra tylus miestelis, kuriame gyvena apie 35 tūkst. gyventojų, pasidalijusių į protestantus ir katalikus.

Mieste nėra sienos, tokios kaip Belfaste, skiriančios šias dvi žmonių grupes, tačiau Lergano praeities randų galima pastebėti visur: žmones skiria nematoma linija, kuri pagrindinę miesto gatvę dalija į dvi dalis.

Protestantai ir katalikai turi skirtingas mokyklas, sporto aikštes, parkus. Dauguma parduotuvių ir kavinių uždaroma jau 17 val. – taip badoma išvengti smurtinių nusikaltimų.

Dėl šių Lergane susidariusių sąlygų katalikų paauglys gali išvažiuoti į universitetą, esantį kitame mieste, taip niekada ir nesutikęs bendraamžio protestanto.

Dėl „Brexit“ šis pasiskirstymas tapo dar akivaizdesnis. Lergane, kaip ir kitose Šiaurės Airijos vietose, politinės nuostatos paprastai eina koja kojon su religija.

Gruodį, prieš pat Jungtinės Karalystės rinkimus, protestantų rajonuose kabėjo Demokratinės junionistų partijos (DUP), istoriškai palaikančios artimus ryšius su Jungtine Karalyste, plakatai.

Katalikų kaimynystėje kabėjo „Sinn Fein“ partijos, siekiančios vieningos Airijos, reklama.

Nežinia dėl ateities atgaivino regiono tapatybės klausimus. Balandį per riaušes Deryje žuvo žurnalistė Lyra McKee. Liepą policija neutralizavo bombą Lergano pakraštyje, kurią, tikėtina, paliko IRA.

Todėl Lergano žmonės jaudinasi, kad į miestą sugrįš neramumai. „Žinoma, vis dar vyrauja baimė“, – teigia 10 metų regione dirbantis policijos pareigūnas Michaelas Waltersas.

„Brexit“ pasunkino situaciją

Regis, kad „Brexit“ suteikė Šiaurės Airijos grupuotėms naują politinę krizę kaip dingstį ir jas iš dalies atgaivino.

Remiantis Šiaurės Airijos policijos ataskaita, nuo 2019 metų sausio 1 iki gruodžio 31 d. išaugo sukarintų organizacijų nusikalstamumas.

Per šį periodą nuo grupuočių smurto nukentėjo 67 asmenys, o 2018 metais – 51 žmogus.

Kai Šiaurės Airijoje per „Brexit“ referendumą daugiausia balsuota už likimą ES, nacionalistiškai nusiteikę Airijos politikai šiuos rezultatus ėmė naudoti kaip argumentą siekti Airijos vienybės.

Taip pat buvo baiminamasi, kad visa ši įtampa paskatins grupuotes veikti aktyviau.

Žinoma, Airijos ir ES derybininkai žinojo, kokią grėsmę saugumui sukeltų griežtesnė sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos kontrolė, todėl jų pagrindinis tikslas buvo to išvengti.

Neseniai priimtame Jungtinės Karalystės premjero B.Johnsono susitarime numatyta, kad Šiaurės Airija iš esmės liks naujos Jungtinės Karalystės muitų sąjungos dalis, tačiau ji bus suderinta ir su ES sistema. Tai numalšino nacionalistų susirūpinimą.

Tačiau dauguma lojalistų į B.Johnsono sprendimą žvelgia kaip į išdavystę. Dauguma jų balsavo už išstojimą iš ES ir jie prieštarauja bet kokiam sprendimui, kuris reikštų, kad su Šiaurės Airija bus elgiamasi kitaip nei su Jungtine Karalyste.

Šiuo atveju B.Johnsono planas nurodo, kad Airijos jūroje atsiras ekonominė siena, kuri atskirs Šiaurės Airiją nuo likusios Jungtinės Karalystės. Lojalistai visoje šalyje jau suorganizavo ne vieną protestą, per kuriuos buvo užsimenama apie galimą grįžimą prie smurtinių veiksmų.

Nacionalistai taip pat žino, kad yra nedidelė galimybė, jog viskas pasikeis per Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ekonomines derybas, todėl šią nežinomybę naudoja kaip skatinimą siekti abiejų Airijų susivienijimo referendumo.

Kol kas nekalbama ir apie tai, kad Šiaurės Airija dar tik pajus ekonominius „Brexit“ padarinius. Manoma, kad jei Šiaurės Airijoje dėl išstojimo iš ES pasijus ekonominiai sunkumai, tai gali privesti prie politinio nestabilumo.

Lėti postūmiai į priekį

Lergano koledže A.Hamillas dėsto ne tik geografiją – jis taip pat įgyvendina programą, skirtą protestantų ir katalikų vaikams vienyti. Jie dirba su žemėlapių projektu: visi vaikai su mokytojais keliauja po miestą ir sustoja vietose, kurios svarbios abiem bendruomenėms.

Vaikai turėjo pažymėti, kaip jautėsi kiekvienoje šių vietų, o vėliau sukūrė baimių žemėlapį ir išanalizavo gautus duomenis. Šiame žemėlapyje gana akivaizdžiai buvo matomi skirtumai ir nematoma linija, kurią nemalonu kirsti vienai ar kitai vaikų grupei.

„Vėliavos mane baugina“, – rašė vienas katalikų vaikas, kalbėdamas apie iškabas, matytas prie protestantams priklausančių lojalistų centro.

Kitas toje vietoje teigė besijaučiantis teisiamas, smerkiamas. Protestantų vaikai jautėsi jaukiai – vienas jų ten eina žaisti futbolo su savo draugais.

„Jei norime judėti į priekį, turime išlikti atviri ir toleruoti vienas kito skirtumus. Pirmas dalykas, kurį turime padaryti, – išgirsti vienam kitą“, – vaikams teigė A.Hamillas.

Mokytojas ruošiasi gautus rezultatus pateikti rajono tarybai ir tikisi, kad bus įmanoma sukurti mokinių tarybą, kuri galėtų patarti dėl bendrų mokinių vietų kūrimo Lergane.

„Manau, kad taip turime savo bendruomenę stumti į priekį, – teigia A.Hamillas. – Šie jauni žmonės grįš namo ir savo tėvams papasakos, ką nuveikė per dieną. Jie kalbėsis apie tai ir namo parneš kiek kitokią istoriją.“

Parengta pagal „The New Yorker“, „Foreign Policy“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.