Sosto įpėdinis M.bin Salmanas, dažniau vadinamas MbS, įpratęs duoti įsakymus. Gavęs savo tėvo, Saudo Arabijos karaliaus, palaiminimą jis valdo vieną paskutinių šio pasaulio absoliutinių monarchijų.
Ar įmanoma, kad šis įtakingas asmuo prisidėjo prie kriminalinio išpuolio? Pastarąsias savaites MbS pavaldiniams ir draugams teko pratintis prie šios minties.
Jo priešai jau seniai tuo tiki.
Tai, kas pradžioje skambėjo kaip sąmokslo teorija, buvo patvirtinta Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pranešime. Saudo Arabijos sosto įpėdinio mobilusis telefonas tapo ginklu skaitmeniniame kare.
Po princo ir prekybos platformos „Amazon“ įkūrėjo, JAV dienraščio „The Washington Post“ savininko J.Bezoso kontakto per „WhatsApp“ programėlę 2018-ųjų gegužę verslininko telefone įsijungė kenkėjiška programa. Ji rinko įvairiausius J.Bezoso duomenis ir siuntė juos kronprincui.
Turėjo vieną tikslą
Toks susidūrimas kaip tarp J.Bezoso ir M.bin Salmano pasitaiko retai: antras pagal turtingumą pasaulio žmogus prieš vieną daugiausia valdžios savo rankose sukaupusių princų.
Įsilaužėlių ataka rodo, kokie negailestingi ir niekšiški yra sosto įpėdinio veiksmai prieš kiekvieną, kurį laiko savo priešu.
Tik dabar ryškėja šio konflikto mastas. Tai jau seniai nebėra vien asmeninis kerštas. Konfliktas išaugo iki politinio spaudimo, ekonominių ir strateginių interesų lygmens.
To dalis yra ir žiaurus Saudo Arabijos disidento žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas, kuris galėjo būti įvykdytas MbS įsakymu. 2018 m. spalį žudikai žurnalistą sukapojo į gabalus ir sunaikino visus pėdsakus.
Visa tai susiję su kronprinco reputacija. Jei paaiškėtų, kad MbS vaidmuo pastarajame epizode yra tiesa, tai galėtų galutinai sužlugdyti jo kuriamą įvaizdį.
Priešingai nei tėvas, M.bin Salmanas, dar prieš tapdamas antru pagal įtakingumą šalies žmogumi, suvokė interneto ir skaitmeninių ginklų galią.
Saudo Arabijos interneto erdvėje vykdomas šnipinėjimas nusidriekia į 2014-uosius. Tada vyriausybė pradėjo šnipinėti tūkstančius socialinio tinklo „Twitter“ profilių, kuriuose būdavo kritiškai atsiliepiama apie karalystę.
Tai buvo pradžia skaitmeninio žygio, kurį MbS ištobulino ir pasitelkė vieninteliam tikslui – nutildyti visus, kurie puola karalystę.
Šnipinėjo kritikus ir disidentus
Šią šnipinėjimo akciją įvykdė du „Twitter“ darbuotojai, kai M.bin Salmanas tik tiesė rankas į valdžią.
„Skaitmeniniai kariai“ vadovavosi Badero al-Asakero nurodymais. Šis karališkųjų rūmų ar Rijade valdininkas pakilo iki MbS biuro vadovo pareigų.
„Twitter“ darbuotojai taip pat turėjo uždavinį surasti šio socialinio tinklo vartotoją Mujtahiddą, kuris buvo nepaprastai gerai informuotas karališkojo dvaro kritikas. Jis buvo pranešęs apie daugybę korupcijos atvejų.
Neilgai trukus Mujtahiddas pradingo, nes, kaip spėjama, buvo demaskuotas.
Vienas B.al-Asakero agentas 2015 m. atvėrė prieigą prie daugiau nei 6 tūkst. „Twitter“ paskyrų. Tarp jų ir Saudo Arabijos disidento Omaro Abdulazizo, kuris daugelį metų gyvena Kanadoje.
Šis aktyvistas glaudžiai bendradarbiavo su žurnalistu J.Khashoggi.
Iki pastarojo nužudymo jie beveik kasdien bendraudavo per programėlę „WhatsApp“.
O.Abdulazizas ir J.Khashoggi kūrė „bičių armiją“.
Ši skaitmeninė karinė grupuotė turėjo kovoti su augančia karalystės interneto trolių armija.
Stiprino kibernetinę jėgą
2017-aisiais sosto įpėdiniu paskelbtas MbS stengėsi sukaupti kuo daugiau žinių apie kibernetinius ginklus. Už tai buvo atsakingas jo artimas draugas teisininkas Saudas al-Qahtani.
Jis vadovavo Saudo Arabijos susivienijimui už kibernetinį saugumą ir buvo atsakingas už karalystės vykdomą kibernetinį karą. MbS draugas vykdė didžiulės apimties kampanijas prieš disidentus ir režimo kritikus.
Teigiama, kad, be viso kito, S.al-Qahtani surengė ataką prieš Jungtinės Karalystės dienraščio „The Guardian“ serverius.
Šis žmogus buvo puikiai susipažinęs su „reikalingais“ kompiuteriniais virusais: aktyviai reiškėsi programišių forumuose, domėjosi įsilaužimo metodais ir pirko kenkėjišką programinę įrangą.
Teigiama, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinio draugas įsigijo prieštaringai vertinamos įsilaužimo į kompiuterius įranga pardavinėjančios įmonės „Hacking Team“ akcijų.
Spėjama, kad ši Italijos bendrovė pagamino programinę įrangą, kuri buvo panaudota prieš J.Bezosą.
S.al-Qahtani artimai kontaktavo su Izraelio „NSO Group“, kurios programinė įranga buvo pasitelkta prieš Saudo Arabijos žmogaus teisių aktyvistus, advokatus ir žurnalistus.
2019 m. pabaigoje „Facebook“ pateikė JAV teismui skundą prieš „NSO Group“. Tiek Saudo Arabija, tiek „NSO Group“ atmetė kaltinimus kaip absurdiškus.
M.bin Salmanas jau senokai nepritariamai stebėjo, kaip užsienyje atsiranda būrys kritikų, kurie neigiamai vertina jo sumanymus Saudo Arabiją paversti šalimi, kuri gali pasiūlyti daugiau nei naftą ir dykumos smėlį.
Vienas šių kritikų buvo žurnalistas J.Khashoggi.
Jis, praėjus keliems mėnesiams po MbS paskelbimo Saudo Arabijos sosto įpėdiniu 2017-ųjų rudenį, J.Bezosui priklausančio „The Washington Post“ laikraščio straipsnyje smerkė autokratinį princo vadovavimo stilių.
Saldžiai suko uodegą
Iš pradžių M.bin Salmanas stengėsi draugiškai priartėti prie vieno turtingiausių pasaulio žmonių. 2018-ųjų pavasarį „Amazon“ ir Persijos įlankos valstybė vedė derybas dėl daugelio duomenų centrų statybos Saudo Arabijoje.
Taip „Amazon“ bendrovių tinklui galėjo atsiverti naujos rinkos. Turtinga dykumos valstybė Saudo Arabija, kurios jaunasis valdovas norėjo savo šalies ekonomikai užtikrinti tvirtą ateitį, „Amazon“ plėtrai atrodė ideali vieta.
Bendrovė „Amazon“ buvo pasirengusi karalystei parduoti infrastruktūrą, kuri padėtų skaitmenizacijos postūmiui.
Per balandžio 4-ąją įvykusį susitikimą Saudo Arabijos sosto įpėdinis ir J.Bezosas pasikeitė mobiliųjų telefonų numeriais.
Iš J.Bezoso užsakytos jo telefono tyrimo ataskaitos aiškėja, kas įvyko po to.
„Sveiki MbS“, – rašė J.Bezosas per „WhatsApp“. Kitą popietę kronprincas atsakė: „Numerį išsaugojau.“
Gegužės 1-ąją be tolesnio paaiškinimo į J.Bezoso mobiliajame telefone atsirado vaizdo įrašas, kurį jam atsiuntė MbS.
FTI skaitmeninės technikos specialistai ir jų išvada besiremiantys JTO tyrėjai mano, kad vaizdo įrašo duomenyse buvo paslėpta kenkėjiška programinė įranga. Tai galėtų būti Izraelio „NSO Group“ kenkėjiška programa „Pegasus 3“ arba produktas iš Italijos.
Bet kokiu atveju prasidėjo daugelį mėnesių trukusi masinė duomenų vagystė. J.Bezosas pradžioje nieko nepastebėjo.
Santykiai greitai atšalo
Būtent dėl tokio vangaus ar neapdairaus elgesio šis atvejis galėtų būti pavyzdys, ką ekspertai apibūdina informacijos naudojimu piktiems tikslams.
Tai išryškino ir paprasto žmogaus technologinį pažeidžiamumą. Jei asmuo, turintis armiją duomenų apsaugos darbuotojų, nepajėgia apsisaugoti nuo duomenų vagystės, tai kas tuomet?
J.Bezoso ir MbS santykiai po šios istorijos atšalo, o pokalbiai apie milijardines „Amazon“ investicijas įstrigo.
Po J.Khashoggi nužudymo „The Washinton Post“ nuolatos spausdino tiriamuosius pranešimus apie Turkijoje įvykdytą nusikaltimą.
Saudo Arabijos valdantieji sluoksniai, matyt, galvojo, kad už straipsnių apie J.Khashoggi slypi J.Bezosas, tad internete prasidėjo prieš JAV milijardierių ir jo bendroves nukreipta kampanija.
2018 metų lapkritį grotažymė „Boycott-Amazon“ (liet. Boikotuokite „Amazon“) buvo pagrindinė Saudo Arabijos socialinio tinklo „Twitter“ tendencija.
Skaitmeninį karo žygį, į kurį patraukė Saudo Arabijos sosto įpėdinis, Silicio slėnis pastebėjo pavėluotai. Vis dėlto dar iki praėjusių Kalėdų socialinis tinklas „Twitter“ uždarė 88 tūkst. paskyrų, kurios buvo priskiriamos Saudo Arabijos vyriausybės bendrovėms.
Jomis šios Persijos įlankos valstybės vyriausybė pažeidė interneto taisykles ir siekė savo kruvinų geopolitinių interesų, tačiau kova dar tikrai nėra baigta.
Parengta pagal „Der Spiegel“ inf.
