Koronavirusu užsikrėtė 1,7 tūkst. medikų – į užkrato židinį ėjo ir be apsaugos

Uhano miesto medicinos sesuo Ning Zhu jaučiasi išsekusi. Užuot padėjus koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, jai pačiai tenka gyventi karantino sąlygomis nuo tada, kai sausio 26 dieną atsirado įtarimų, kad moteris užsikrėtė jau 1,5 tūkst. gyvybių nusinešusiu virusu.

Medicinos sesuo iki šiol nesulaukė galutinio tyrimo rezultatų. „Tai tapo iššūkiu.

Daugiau nei 100 mūsų ligoninės personalo narių yra karantine dėl įtarimų susirgus. Dar 30 darbuotojų buvo patvirtinti užsikrėtimo atvejai“, – telefonu pasakojo Ning Zhu.

Moters skaičiavimu, maždaug 130 iš 500 ligoninėje dirbančių medikų buvo pakirsti COVID-19 viruso.

Ji nesiryžo atskleisti, kurioje ligoninėje dirba. Jos vardas ir pavardė pakeisti, nes Ning Zhu neleista bendrauti su spauda.

Su tokiomis problemomis susiduria ir kitos Uhano miesto bei visos Hubėjaus provincijos medicinos įstaigos.

Kitos Uhano ligoninės darbuotoja taip pat pasakojo, kad 150 jos kolegų gydosi nuo pavojingo viruso. „Kiekvieną kartą, kai kolegos ateina manęs aplankyti, sulaikau kvėpavimą, kad jie neužsikrėstų“, – pasakojo medicinos sesuo.

Penktadienį buvo pranešta, kad visoje Kinijoje virusu yra užsikrėtę 1716 medikų.

90 procentų jų yra iš Hubėjaus provincijos. 6 užsikrėtę medikai mirė.

Kinijoje mirusiųjų per koronaviruso epidemiją skaičius penktadienį jau pasiekė 1,4 tūkstančio, o susirgusiųjų jau yra daugiau kaip 66 tūkstančio.

Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai jau kurį laiką rizikuoja užsikrėsti COVID-19 virusu. Problemas dar labiau padidina svarbiausių medicinos priemonių trūkumas ir milžiniškas pacientų skaičius.

11 milijonų gyventojų turinčiame Uhano mieste yra 398 ligoninės, tačiau tik 9 medicinos įstaigose leista gydyti nuo koronaviruso ir čia laikyti užsikrėtimu įtariamus pacientus.

Uhano septintojoje ligoninėje du trečdaliai medicinos personalo susirgo dėl gydyti skirtų priemonių stygiaus.

Apsauginės kaukės, kostiumai ir akiniai yra verkiant reikalingi gydytojams, tačiau jų trūksta. Ligoninės personalas pagalbos priverstas prašyti net socialiniuose tinkluose, nes be apsaugos priemonių tenka eiti į viruso žabangus.

Kai kas kuria improvizuotas apsaugines priemones – net buvo pasitelkti plastikiniai šiukšlių maišai.

Gydytojus vargina ir milžiniškas krūvis, nors Kinijos nacionalinė sveikatos apsaugos komisija vis žada, kad pagerins vietos medikų darbo sąlygas.

„Mes tikrai gerbiame regiono medikus ir padėsime jiems, kiek tik galėsime“, – tikino komisijos vadovas Zeng Yixinas.

Kinijos valdžios nenoras anksti paviešinti informaciją apie virusą nulėmė tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos nežinojo apie galimą milžinišką pavojų.

Aukščiausios šalies tarnybos pradinėse viruso atsiradimo stadijose neigė, kad sveikatos priežiūros darbuotojai galėjo susirgti ir kad užkratą žmonės gali perduoti vienas kitam.

Uhano oftalmalogas Li Wenliangas, kuris mirė nuo koronaviruso, bandė įspėti kitus medikus, tačiau buvo nutildytas ir nubaustas vietos policijos, nes skleidė „nepagrįstus gandus“.

Kinijos aukščiausiasis teismas tik vėliau pripažino, kad reikėjo atsižvelgti į ankstyvus vyro įspėjimus, galbūt taip milžiniško aukų skaičiaus būtų išvengta.

Li Wenliango mirtis Kinijoje sukėlė pasipiktinimo bangą, o žmonės kritikavo valdžios bandymus švarinant savo reputaciją nekalbėti apie viruso daromą žalą.

Virusas tarp medicinos darbuotojų plinta ne tik Uhane, bet ir kituose Kinijos miestuose bei ligoninėse – ne tik ten, kur gydomi koronavirusą pasigavę pacientai.

Net Uhano psichiatrijos ligoninėje užfiksuota 80 susirgimo koronavirusu atvejų. 50 susirgusiųjų – medicinos personalo atstovai.

Virusas COVID-19 paplito visose žemyninės Kinijos dalyse, tarp jų ir atokiame Tibeto regione.

Tiesa, medikų problemos buvo slėptos iki vakar.

Prabėgus dviem mėnesiams nuo viruso plitimo pradžios agentūros nusprendė paviešinti duomenis apie medicinos darbuotojų sveikatos būklę.

Per sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) epidemiją 2002–2003 metais Kinijos vyriausybė kur kas atviriau pasakojo apie medikų susirgimo atvejus.

Honkongo universiteto užkrečiamųjų lygų padalinio narys Ivanas Hungas sako, kad šiais laikais medikai kiek geriau parengti viruso protrūkiui nei prieš 17 metų, kai siautė SŪRS.

„Pagrindinė bėda buvo informacijos trūkumas, todėl šiandien turime tokią komplikuotą situaciją.

Kai neturima informacijos, kaip kovoti su problema, į situaciją žvelgiama aplaidžiai“, – teigė I.Hungas.

Ketvirtadienį užsikrėtusiųjų skaičius gerokai siūbtelėjo į viršų, kai Pekinas ėmė taikyti naująją užsikrėtusiųjų skaičiavimo metodiką. Hubėjaus provincijoje pranešta net apie 242 mirtis nuo viruso COVID-19 per vieną parą, taip pat apie 14,8 tūkst. naujų pacientų.

Dabar į kasdienes suvestines bus įtraukiami žmonės, kuriems infekcija buvo diagnozuota klinikinėmis priemonėmis. Pareigūnai įtarimą viruso infekcija galės patvirtinti pagal plaučių rentgeno nuotraukas, o ne tik atlikus standartinius nukleino rūgščių testus.

Virusas COVID-19 nusinešė jau mažiausiai 1,5 tūkst. gyvybių. Užsikrėtusiųjų visame pasaulyje – 64,4 tūkst. Beveik 66 tūkst. iš jų – Kinijoje.

Kova su COVID-19 yra „didelis išbandymas šalies valdymo sistemai“, sakė Xi Jinpingas per šią savaitę įvykusį politinį susitikimą dėl vyriausybės reformų. Prezidento žodžius citavo valstybinė žiniasklaida.

Kinijos pareigūnai ėmėsi beprecedenčių priemonių ir taiko karantiną maždaug 56 mln. žmonių Hubėjaus provincijoje, kurią praktiškai izoliavo nuo likusios šalies dalies.

Virtinė toli nuo epidemijos epicentro esančių miestų taip pat įvedė griežtas priemones ir riboja žmonių, kuriems galima išeiti iš namų, skaičių. Mokyklos visoje šalyje vis dar uždarytos, daug kompanijų ragina darbuotojus dirbti iš namų.

Kelios šalys yra uždraudusios atvykti žmonėms iš Kinijos, didelės oro bendrovės atšaukė skrydžius į šią šalį ir iš jos.

Tačiau epidemija toliau plečiasi visoje Kinijoje, be to, apie šimtus užsikrėtimo atvejų paskelbta daugiau kaip dvidešimtyje valstybių.

Singapūre, kur patvirtinti 67 užsikrėtimo atvejai, Katalikų bažnyčia, siekdama padėti stabdyti viruso plitimą, paskelbė neribotam laikui sustabdanti visas mišias ir paragino tikinčiuosius stebėti pamaldas per „YouTube“ ar klausytis jų per radiją.