19 metų N.Seibt, kaip ir Greta, yra šviesiaplaukė europietė, iškalbinga ir drąsi. Bet visai kitaip nei Švedijos klimato aktyvistė, vokietė smerkia „klimato isteriją“, o sąmoningą susirūpinimą dėl klimato kaitos vadina „niekinga prieš žmogų nukreipta ideologija“.
„Ji yra fantastiškas laisvosios rinkos ir klimato realizmo balsas“, – dienraščiui „The Washington Post“ sakė Jamesas Tayloras iš įtakingo libertariškų pažiūrų „Heartland“ instituto netoli Čikagos.
Šio instituto gruodį surengtame forume Jungtinių Tautų klimato konferencijos Madride metu Naomi buvo pagrindinė kalbėtoja, o J.Tayloras apibūdino ją kaip renginio žvaigždę.
Sausį „Heartland“ nusamdė vokietę kaip savo veidą kampanijoje, kurioje svarstoma, ar pagrįsta mokslininkų nuomonė, kad pavojingą globalinį atšilimą lemia žmonių veikla.
„N.Seibt prieš G.Thunberg: kuria turėtume tikėti?“ – paklausė „Heartland“ internetu platintame vaizdo klipe.
Šią savaitę N.Seibt pirmą kartą pasirodė Amerikoje, prie Vašingtono vykstančiame dešiniųjų kasmetiniame suvažiavime „Conservative Political Action Conference“ (CPAC).
Bando susilyginti su aktyvistais
G.Thunberg veikla nuolat įkvepia galybę jaunimo visame pasaulyje nuo tada, kai būdama 15 metų mergina surengė pirmą protestą prie Švedijos parlamento.
Pernai ji tapo jauniausiu istorijoje „Time“ žurnalo Metų žmogumi. Paauglė yra prašiusi pasaulio valstybių per dešimt metų bent jau perpus sumažinti savo išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį ir sakė, kad jei to neįvyks, pasekmės bus siaubingos.
„Noriu, kad panikuotumėte. Noriu, kad kasdien bijotumėte taip, kaip aš. O tada noriu, kad pradėtumėte veikti“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose pernai kalbėjo Greta.
Tuo metu Naomi tikina, kad prognozės dėl baisių pasekmių perdėtos. „Heartland“ interneto svetainėje įkeltame vaizdo klipe ji žiūrėdama į kamerą sako: „Nenoriu, kad panikuotumėte. Noriu, kad mąstytumėte.“
Dezinformacijos nustatymo ir atskleidimo tikslais veikiančio „Atlantic Council“ padalinio vadovas Grahamas Brookie teigė, kad ši N.Seibt kampanija „nėra visiška dezinformacija“, bet ji turi panašumų su paneigimų modeliu – paneigti žinutę, deformuoti faktus, nukreipti auditorijos dėmesį ir išreikšti nepasitenkinimą visu šiuo reikalu.
„Ši taktika skirta tam, kad būtų padėtas lygybės ženklas tarp abiejų pusių.
Šiuo atveju tai klaidingas lygiavertiškumas pranešimų, paremtų klimato mokslu, kurie išplito organiškai, ir žinučių, paremtų klimato skepticizmo teorija, kuri bando vytis aktyvistus naudodama mokamą reklamą“, – sakė G.Brookie.
Abejoja mokslinėmis išvadomis
N.Seibt pasakojo, kad jos politinis aktyvumas prasidėjo prieš keletą metų, kai mokykloje ji pradėjo kelti klausimus dėl Vokietijos liberalių imigracijos taisyklių.
Ji sakė, kad sulaukė mokytojų ir kitų moksleivių pasipriešinimo, o tai įtvirtino jos skeptišką požiūrį į bendrą Vokietijos mąstymą.
O dabar ji pajuto priešiškumą ir klimato kaitos aktyvistų judėjimui, kai pamatė, kiek jaunimo prisijungė prie savaitinių protestų „Penktadieniai ateičiai“, įkvėptų Gretos.
„Mane nupurto šaltis, kai matau visus tuos jaunus žmones, ypač protestuose „Penktadieniai ateičiai“. Jie šaukia ir rėkia, jie įsibaiminę. Jie nenori, kad ateitų pasaulio pabaiga“, – sakė N.Seibt.
Ji aiškino, jog neginčija to, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia planetos temperatūrą, tačiau ji aiškina, kad daugybė mokslininkų ir aktyvistų perdeda poveikio rimtumą.
„Nenoriu, kad visi nustotų tikėję žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, visai ne, – sakė Naomi. – Ar išmetamosios dujos turi tokį didžiulį poveikį klimatui? Manau, kad tuo tikėti yra absurdiška.“
Vokietė vardijo kitus svarbius klimato kaitą lemiančius veiksnius, pavyzdžiui, saulės energiją, nors, oficialiais duomenimis, žemę pasiekiančios saulės energijos kiekis nuo aštuntojo dešimtmečio yra sumažėjęs.
Daugybėje mokslinių straipsnių, paskelbtų JAV ir likusio pasaulio mokslo institucijų, prieita prie išvados, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos nuo XX amžiaus vidurio yra pagrindinė atšilimo priežastis, lėmusi destruktyvius padarinius – nuo masinio jūrinio pasaulio išnykimo Pietų Amerikoje iki rimtų gaisrų Australijoje ir tirpstančių ledų Arktyje.
Susirado vokietę „YouTube“
Klimato kaita yra tik viena temų, kuria Naomi dėsto savo nuomonę taip, kaip patinka kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žmonėms.
Tarp kitų – imigracija ir skeptiškas požiūris į feminizmą. Vokietijos spauda apibūdino N.Seibt kaip prijaučiančią nacionalistinei opozicijos partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios lyderiai yra pasisakę prieš užsieniečių invaziją.
Naomi teigia, kad nėra AfD narė ir save laiko libertare, bet ji pripažįsta, jog neseniai sakė kalbą AfD renginyje.
Bet kaip ši vokietė paauglė atsidūrė amerikiečių akiratyje? Jos kelias į „Heartland“ institutą prasidėjo lapkritį, kai ji sakė kalbą Miunchene esančiame Europos klimato ir energijos institute EIKE, kurių vienas vadovų yra iš AfD partijos.
Ji jau kurį laiką buvo aktyvi „YouTube“ platformoje, čia keldavo vaizdo klipus, kuriuose kalbėdavo apie migraciją, feminizmą ir klimato kaitą.
Vienas jos žiūrovų buvo „Heartland“ atstovas J.Tayloras.
Jis iš karto įžvelgė merginos potencialą ir pasiūlė jai bendradarbiauti su „Heartland“.
Ši organizacija įkurta 1984-aisiais ir pastarąjį dešimtmetį vis daugiau dėmesio skyrė klimato kaitai.
Jos darbuotojai turi tiesioginį priėjimą prie D.Trumpo administracijos, o vienas vyresniųjų bendradarbių Williamas Happeris 2018–2019 metais dirbo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje.
Šis Prinstono universiteto fizikos profesorius emeritas nuolat aiškino, esą išmetamosios dujos turėtų būti laikomos naudingos visuomenei, o ne teršalais, skatinančiais globalinį atšilimą.
Dirbdamas Baltuosiuose rūmuose jis siekė įtraukti „Heartland“ į savo bandymus idėjoms platinti.
„The Washington Post“ gavo dokumentus, kuriuose pažymėta, kad šis asmuo prieštaravo JAV saugumo pareigūnų oficialioms išvadoms, jog klimato įtaka „galimai katastrofiška“.
Nemėgsta savo pravardės
Kodėl amerikiečių tyrimų institutas panoro veltis į Vokietijos politiką?
Pagal vienos Vokietijos televizijos atliktą tyrimą matyti, kad baiminamasi, jog Berlyno ketinimai rimtai mažinti išmetamųjų dujų kiekį gali būti užkrečiami.
Du dešimtmečius Vokietija pirmavo bandydama paspausti kitas šalis mažinti savo pėdsaką planetoje ir remtis atsinaujinančia energija.
Nors visų savo ambicingų tikslų Vokietija gali nepasiekti, šalis pasižadėjo šiemet šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki 40 procentų, palyginti su 1990 metais, o iki šio amžiaus vidurio – iki 95 procentų.
Gruodį per Madrido klimato konferenciją nepriklausoma tiriamosios žurnalistikos laida „Correctiv“ atliko slaptą eksperimentą, po kurio pasirodžiusiame reportaže matyti, kaip „Heartland“ siekia skleisti savo mintis, esą aplinkosaugos programos yra niekam nereikalingos.
Jaunoji Naomi – šios kampanijos žvaigždė.
Televizijos laidoje buvo parodyta slapta filmuota medžiaga su pačia Naomi. Į tai vokietė atsakė „YouTube“ vaizdo klipe: „Žiniasklaidai turiu keletą žodžių: kaip jūs drįstate?“
Nors tai akivaizdžiai mėgdžioja Gretos stilių, Naomi nenori būti lyginama su garsiąja aktyviste.
„Nemėgstu termino Antigreta, nes tai tarsi reikštų, kad esu kitos pusės indoktrinuota marionetė“, – klipe purkštavo N.Seibt.
Paklausta, ar tai reiškia kritiką Gretos atžvilgiu, vokietė atsakė: „Tiesą sakant, tai skambėtų piktai. Jokiu būdu nenoriu jos gėdinti.“
„Heartland“ atstovas sakė, kad pomėgis Naomi lyginti su Greta yra natūralus ir netgi padeda organizacijos žinutės sklaidai.
„Taip, manau, jog gerai, kad žmonėms šios dvi merginos panašios, tik turi skirtingą nuomonę“, – sakė J.Tayloras.
Vis dėlto iki didesnio dėmesio pasaulyje Naomi dar toli. Socialiniuose tinkluose G.Thunberg sekėjų yra milijonai, o N.Seibt kanalas „YouTube“ kol kas neturi nė 50 tūkstančių prenumeratorių.
Parengta pagal „The Washington Post“ inf
