Dešimtis milijonų eurų reikalingai medicinos įrangai įsigyti jau suaukojo ne tik turtingiausi šalies verslininkai, bet ir paprasti žmonės.
Šalyje kilo įvairių solidarumo akcijų banga: savanoriai padeda senoliams, veža maistą medikams, žmonės, drąsindami vienas kitą, dainuoja ir ploja balkonuose.
Valdžia parengė ir paramos verslui planą, vadinamą „Cura Italia“ („Italijos gydymas“), tačiau jį griežtai sukritikavo opozicija, pareiškusi, kad numatytos ekonomikos gelbėjimo priemonės yra nepakankamos, o pinigų skirta per mažai.
Italijoje koronavirusu užsikrėtė per 59,1 tūkst. žmonių. Beveik 5,5 tūkstančiai iš jų mirė, 651 per pastarąją parą.
Ligoninėms aukojo milijonus
Mirčių nuo koronaviruso skaičiumi Kiniją pralenkusi Italija nepasiduoda. Pasaulį šiurpino vaizdai iš palaužto Bergamo miesto, kur nebetelpančius mirusiųjų karstus teko išvežti kariuomenės sunkvežimiais, tačiau susižavėjimą kėlė italų solidarumas.
Kiekvieną dieną iš Italijos skriejo ne tik gąsdinanti mirčių ir užsikrėtusiųjų statistika, bet ir žmonių dosnumą liudijantys skaičiai – suaukota dešimtys milijonų eurų.
Italai žavėjo pasaulį dainuodami ir plodami medikams balkonuose, nešdami maistą senoliams į namus ir vaišindami picomis pirmosiose fronto linijose kariaujančius medikus.
Šalyje ėmė plevėsuoti tiek trispalvių, kiek anksčiau niekada nebuvo matyti. Visi surėmė pečius, kad nugalėtų nematomą mirtį sėjantį priešą.
Pastarosiomis dienomis suaukotų sumų dydis suteikė viltį, kad išgelbėti šalies sveikatos apsaugos sistemą pavyks. Po 10 milijonų eurų gyvybėms gelbėti skyrė žinomas politikas Silvio Berlusconi, kavos gamintojų Lavazzų šeima, didžiausio prekybos tinklo „Esselunga“ įkūrėjai, „Fiat“ ir „Ferrari“ savininkai Agnelli šeima, saldumynų gamintojai „Ferrero“.
Popiežius Pranciškus skyrė 100 tūkst. eurų Italijos „Caritui“. Aukojo ir žymiausi mados dizaineriai, sportininkai, pinigus socialiniuose tinkluose rinko populiariausi nuomonės formuotojai.
Kvėpavimo įrangą, kaukes ir kitas būtinas priemones ligoninėms pirko paprasti žmonės.
„Mes visi esame vienoje valtyje“, – toks šūkis pastarosiomis dienomis izoliuotoje Italijoje skambėjo ne kartą.
„Kartu su koronavirusu, kuris pervažiavo Italiją, užsivedė ir solidarumo mašina. Regionai, ypač tie, kurie nukentėjo labiausiai, tokie kaip Lombardija, Venetas, Emilija-Romanija ir Pjemontas, gavo šimtus aukų – nuo kelių eurų iki kelių milijonų.
Jie bus panaudoti ligoninių intensyviosios parapijos skyriams stiprinti arba naujiems statyti. Taip pat toms darbuotojų kategorijoms remti, kurios priėmus sprendimą dėl COVID-19 viruso pavojaus izoliuoti šalį nukentėjo labiausiai“, – rašė Italijos naujienų agentūra „Ansa“.
Pranešama, kad už suaukotus pinigus Milano parodų paviljone žaibiškai įrengta speciali ligoninė jau netrukus pradės priimti pirmuosius pacientus. Pagal Uhano modelį suprojektuota laikina gydymo įstaiga turės 400 intensyviosios terapijos vietų ir jau yra vadinama Milano stebuklu.
Didžiulių aukų sulaukę medikai perspėjo, kad dabar labiausiai trūksta ne pinigų, o personalo, kuris galėtų dirbti su COVID-19 pacientais.
Statistika atskleidė, kad beveik dešimtadalis užsikrėtusiųjų Italijoje yra žmonės su baltais chalatais. Nuo koronaviruso jau mirė 14 Italijos medikų.
Ragina didinti paramą
Kol žmonės dosniai aukojo, Vyriausybė patvirtino dekretą Italijos ekonomikai gelbėti, skambiai pavadintą „Cura Italia“ („Italijos gydymas“).
Jame numatoma skirti 25 milijardus eurų įvairioms verslo gaivinimo priemonėms.
Tačiau šalies verslas ir opozicija pareiškė, kad tokia suma labai stipriai sužeistos Italijos ekonomikos tikrai nepagydys.
Opoziciniam dešiniųjų sparnui vadovaujantis partijos „Lyga“ pirmininkas Matteo Salvini pareiškė, kad dekretas turi būti skubiai taisomas, nes šiuo metu jame numatyta parama šalies verslui yra toli gražu nepakankama.
„Žinoma, 25 milijardai eurų yra geriau nei trys. Bet tai yra suma, kurios toli gražu neužteks. Reikės daugiau kaip 100 milijardų, kad ekonomika galėtų atsistoti“, – perspėjo M.Salvini ir pabrėžė, kad kitos Europos šalys tam numatė gerokai daugiau lėšų.
Ekonomikos gaivinimo planą griežtai sukritikavo labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusio Lombardijos regiono gubernatorius Attilio Fontana, priklausantis opozicijoje esančiai partijai „Lyga“.
„Tai yra karštos bandelės, kurios net minimaliai negali užtikrinti ekonomikos atsigavimo galimybės. Yra neįvertinta, kad panaši kritinė padėtis – tikiuosi, kad klystu, – gali susidaryti ir kituose regionuose. Italijai 25 milijardai yra niekas“, – šalies žiniasklaidai sakė pasipiktinęs A.Fontana.
„Įtariu, kad tie, kurie tiesiogiai nesusiduria su šia situacija, sunkiai suvokia, kokia yra realybė. Tokią pat polemiką turėjome dėl kaukių, kai Civilinės saugos departamentas paskelbė, kad išsiuntė mums 380 tūkst. kaukių, kai mes per vieną dieną jų sunaudojame 300 tūkst. Niekas nesuvokia, kas iš tiesų vyksta“, – perspėjo Lombardijos regiono vadovas.
Kinai: priemonių nepakanka
Nors 60 milijonų italų jau beveik dvi savaites gyvena izoliuoti, iš namų galėdami išeiti tik būtiniausiais atvejais, epidemijos pristabdyti kol kas nepavyksta.
Užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičius toliau auga, nors buvo tikėtasi, kad įvedus karantiną viruso plitimą pavyks suvaldyti. Vis garsiau kalbama, kad plitimui nesiliaujant Italijai gali tekti dar labiau suvaržyti žmonių judėjimą.
Milane patikrinus mobiliųjų telefonų siunčiamus signalus paaiškėjo, kad net 40 proc. didmiesčio gyventojų vis dar juda, vaikšto.
Labiausiai vyriausybės atstovai piktinosi tais, kurie iki šiol nesugebėjo atsisakyti įpročio lauke sportuoti. Vyriausybės dekrete buvo palikta galimybė patenkinti būtiniausią judėjimo poreikį, tačiau teigiama, kad per daug žmonių tuo piktnaudžiauja.
Šalies premjeras Giuseppe Conte taip pat jau patvirtino, kad iki balandžio 3-iosios turėjęs galioti karantinas bus pratęstas visoje šalyje.
„Kai bus pasiektas užsikrėtimų pikas ir skaičiai pradės kristi, negalėsime taip staiga grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Todėl sprendimas dėl dabar galiojančių priemonių, numatančių daugelio veiklų ir mokyklų uždarymą, negalės būti kitoks, kaip visa tai pratęsti“, – šalies žiniasklaidai patvirtino Italijos premjeras.
Į Italiją atvykę Kinijos medikai taip pat įspėjo, kad epidemija plinta, nes žmonių gatvėse dar gerokai per daug.
„Italijoje dar neįvestos būtinos griežtesnės priemonės. Gatvėse yra žmonių, važinėja viešasis transportas, kai kuriuose viešbučiuose dar yra klientų, žmonės nedėvi kaukių. Uhane ligoninės galėjo pradėti gydyti pacientus ir sumažinti užsikrėtusiųjų skaičių praėjus mėnesiui po to, kai buvo uždaryta absoliučiai viskas“, – perspėjo į Milaną atskridęs kinų Raudonojo Kryžiaus viceprezidentas Sun Shoupengas.
„Mūsų svečiai iš Kinijos yra priblokšti vaizdų, kad tiek žmonių vis dar vaikšto gatvėse, kiek daug jų dar naudojasi viešuoju transportu ir kiek mažai dėvi kaukes“, – kinų medikams pritarė Lombardijos gubernatorius A.Fontana.
Kinų medikų delegacija į Italiją taip pat atvežė kaukių ir kitos medicininės įrangos. Krovinio svoris siekė 17 tonų.
Vos išsilaipinę kinai iškėlė milžinišką plakatą su užrašu: „Esame tos pačios jūros bangos, to paties medžio lapai, to paties sodo gėlės.“
Prašė Dievo malonės
Italijos žiniasklaidai interviu davęs popiežius Pranciškus atskleidė meldęs aukščiausiųjų jėgų įsikišimo, kad pandemija pasaulyje būtų sustabdyta.
Pontifikas šią savaitę buvo nufotografuotas ištuštėjusios Romos gatvėse, kai pėsčiomis vienas, lydimas tik apsaugos, ėjo melstis į kelias Amžinojo miesto bažnyčias.
„Kai viskas pasibaigs, turėsime visiems laikams prisiminti, kad žmonija yra viena bendruomenė. Ir kokia svarbi ir viską lemianti yra visuotinė brolybė. Turėsime prisiminti, kad bus taip, lyg po karo. Neegzistuos žodis „kitas“, liks „mes“. Iš šios situacijos galėsime pakilti tik visi kartu“, – dienraščiui „La Stampa“ sakė popiežius Pranciškus.
Vatikanas pranešė, kad popiežius kasdien meldžiasi už palaužtą Italijos Bergamo miestą, kur mirė tiek žmonių, kad jų kūnus kariuomenė išvežė kremuoti į kitus miestus.
„Šventasis Tėvas buvo labai maloningas parodydamas savo tėvišką artumą man, kunigams, ligoniams, tiems, kurie jais rūpinasi, ir visai bendruomenei. Jis prašė išsamios informacijos apie situaciją, kurią išgyvename Bergame, nors buvo apie ją puikiai informuotas.
Jį pribloškė mirusiųjų ir jų šeimų kančios, išsiskyrimas, kurį šeimos privalo išgyventi šiuo sudėtingu metu“, – pokalbio su pontifiku detales atskleidė Bergamo vyskupas Francesco Beschi.
O pirmuoju pacientu vadinamas 38-erių Mattia po mėnesį trukusios sudėtingos kovos beveik visiškai pasveiko ir pagaliau galėjo pamatyti 9-ą mėnesį besilaukiančią savo žmoną. Medikams jis sakė turintis tik vieną norą: pamatyti, kaip į pasaulį ateina jo kūdikis.
