Fiestos šalį nutildė koronavirusas: lietuvė papasakojo apie patirtį Ispanijos karantine

Katalonijos provincijoje izoliacijos jausmas keistas. Jau savaitę nematome nieko kito, išskyrus savo šeimos narius.

Kadangi gyvename vidury laukų, galime išeiti pasivaikščioti į mišką nesutikdami nė vieno žmogaus.

„Ačiū Dievui, kad gyvename kaime“, – kai kalbamės telefonu, dūsauja mūsų kaimelio, kuriame įsikūrę apie 250 žmonių, gyventojai.

Penktadienį pasivaikščiojome po laukus, praėjome pro kaimo sodybas. Iš tolo apėjome kiemus, kuriuose šeimos su vaikais leido saulėtą rytą. Sveikinomės su kaimynais per trijų metrų atstumą. Visos trumpų pokalbių temos tokios pat.

„Koks keistas jausmas, kad negalime apsikabinti pasisveikindami net ir su artimiausiais žmonėmis. Vakar vežiau savo močiutei maistą – palikau jai lauknešėlį ant laiptų.

Kalbėjomės per balkoną. Močiutė verkė, sakė, kad labai mūsų pasiilgsta.

Tiesa, įvažiuoti į miestą nebuvo lengva – stabdė policija. Klausė, kur važiuoju. Parodžiau močiutei skirtą maisto dėžutę – paleido“, – pasakojo kaimynė Marina.

„Vaikai šiais mokslo metais jau tikriausiai nebegrįš į mokyklą. Juk epidemijos kreivė pasieks viršūnę tikriausiai dar tik ateinantį mėnesį. Vakar jau pasakiau savo vadovams, kad nebevažiuosiu į rizikos zonas, tad dabar dirbu iš namų.

Dirbu namuose, o ten – trys vaikai. Nuo to visiškai važiuoja stogas“, – sakė kaimynė Nia, žurnalistė, dirbanti Katalonijos naujienų agentūrai.

Pastarąją savaitę Nia dirbo rizikos zonoje – pirmajame Katalonijos koronaviruso epicentre, izoliuotoje Igvalados miesto apylinkėje.

Ispanijoje koronaviruso atvejų sparčiai daugėja, užsikrėtusiųjų jau per 42 tūkst. Kol kas dar nepasiekėme sunkiausio krizės momento. Bus blogiau, tvirtina ekspertai.

Jau dabar Ispanijos miestų ligoninėse pradeda trūkti apsisaugojimo priemonių, sanitarinio personalo, lovų reanimacijoje ir dirbtinio kvėpavimo aparatų.

Manoma, kad jau kitą savaitę Madrido autonomijoje ir Katalonijoje sanitarinė sistema gali visiškai sugriūti.

Tai šiuo metu ir yra pagrindinis vadovų rūpestis.

Ispanijos sveikatos sistema nusprendė imtis radikalių priemonių ir nuo penktadienio į darbą priima 50 tūkstančių naujų darbuotojų.

Jie – ką tik medicinos mokslus baigę studentai, taip pat ir jau į pensiją išėję daktarai. Tokiu būdu norima išvengti sanitarinės krizės, nes daugės ne tik sergančiųjų, bet ir užsikrėtimo tarp gydytojų atvejų.

Per 2,9 tūkst. užsikrėtusiųjų šalyje jau mirė.

Praėjusią savaitę buvo užregistruota ir pirma medikų personalo auka – Baskijoje po 6 dienų, praleistų reanimacijoje, dėl koronaviruso komplikacijų mirė 52 metų medicinos sesuo. Tai didelis smūgis Baskijos ir visos Ispanijos medikams.

Ispanijos medikai vis dažniau praneša apie atvejus, kai koronavirusas plaučių uždegimą sukelia jauniems sveikiems žmonėms.

Dienraštis „El Mundo“ trečiadienį publikavo Eduardo Hernandezo istoriją.

„Man 36-eri, sveikata stipri, aš beveik niekada nesergu. Sportuoju, negeriu, nerūkau. Dabar guliu ligoninėje sirgdamas plaučių uždegimu.

Įspėju, saugokitės, šitas virusas labai pavojingas.

Noriu įspėti jaunus žmonės, kurie vis dar mano, kad jiems šis virusas nepavojingas, – jis per penkias dienas gali aukštyn kojomis apversti gyvenimą“, – į skaitytojus kreipėsi dėl koronaviruso plaučių uždegimu susirgęs jaunas vyras.

Manresos miesto ligoninėje medicinos seserimi dirbanti Nuria Serra „Lietuvos rytui“ sakė, kad šiuo metu intensyviosios terapijos skyriuje dėl plaučių uždegimo komplikacijų guli pacientai nuo 30 iki 60 metų.

„Anaiptol ne visi jie turėjo sveikatos bėdų. Situacija tikrai gąsdinanti“, – sakė ligoninės darbuotoja.

Šiuo metu labiausiai ispanai bijo dėl ligoninių perkrovimo ir situacijų senelių namuose. Ypač sudėtinga Madride, kur šiuo metu yra daugiausia užsikrėtusių ir sergančių.

Per tris dienas praėjusią savaitę keturiuose Madrido senelių namuose mirė 70 žmonių.

Situacija kritinė – trūksta personalo, nėra reagentų tyrimams, sunku prisiskambinti greitajai pagalbai.

„Matau, kaip 91-erių senelis dūsta, verkia, o aš negaliu jam padėti. Greitajai pagalbai skambinome daugybę kartų, kol pagaliau mums buvo atsakyta, kad negali padėti“, – skundėsi vienų Madrido senelių namų darbuotojai.

Situacija kritinė – dalis prižiūrėtojų serga, kiti neina į darbą, nes bijo užsikrėsti, – trūksta apsaugos priemonių, žmonės dirba su virtuvinėmis pirštinėmis.

Šeimos, turinčios senelių namie senyvo amžiaus motinas ar tėvus, panirusios į visišką neviltį.

„Negalime jų lankyti ir niekas mūsų neinformuoja apie situaciją. Sužinojome, kad ten yra infekcijos židinys, tik praėjus trims dienoms po pirmo patvirtinto užsikrėtimo atvejo.

Baisu net pagalvoti, kad tėvas yra visiškai nesaugus, kad mes negalime jam padėti ir galbūt išvis jo nebepamatysime“, – dienraščiui „Pais“ sakė nevilties apimtas Madrido gyventojas.

Nors mokyklos, barai, restoranai ir parduotuvės uždaryti nuo praėjusio penktadienio, Ispanija vis dar nėra sustojusi – daugybė žmonių vis dar dirba, todėl virusas ir toliau plinta.

Pasak epidemiologų, kuo greičiau Ispanijos pramonė sustos, tuo greičiau bus galima sustabdyti epidemiją ir grįžti į normalias gyvenimo vėžes.

Praėjusią savaitę dienraštis „La Razon“ prognozavo, kad per 20 dienų Ispanijoje gali būti 2,5 milijono užsikrėtusiųjų.

Taip pat pranešta, kad uždaromi visi viešbučiai ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo įstaigos šalies teritorijoje. Ispanijos, kuri yra antra pagal populiarumą turistų lankoma valstybė pasaulyje, viešbučiai yra uždaromi septynioms dienoms.

Tačiau kol kas Ispanijos vyriausybė pramonės nestabdo. Ekonominės krizės šešėlis baugina visą šalį – penktadienį publikuotos apklausos „Pais“ dienraštyje duomenimis, daugiau kaip pusė Ispanijos gyventojų sanitarinės ir ekonominės krizės metu bijo prarasti darbą arba būgštauja dėl atlyginimo sumažėjimo.

Tėvams neramu ir dėl savo atžalų – jau visiems tampa aišku, kad izoliacija užtruks kur kas ilgiau nei dvi savaites.

Ekspertai tvirtina, kad greičiausiai vaikai šiais mokslo metais į mokyklas jau nebegrįš.

Tačiau Katalonijos švietimo departamento vadovai tvirtina, kad vasarą pamokos tikrai vyks.

Krizė Katalonijoje juntama ir Katalonijos televizijoje. Dėl sustabdytos sporto veiklos turinio neteko sporto kanalas, o daugybė televizijos žurnalistų renkasi galimybę likti namuose.

Todėl dabar televizijos programos tapo panašios į „YouTube“ kanalus – žurnalistai transliuoja televizijos laidas iš namų.

Kai kurie žurnalistai tiesiog dingo iš eterio – įtariama, kad jie gali būti užsikrėtę ir susirgę.

Kiekvieną dieną mažėja savanorių, norinčių eiti filmuoti į rizikos zonas, – ligonines, senelių namus ar viruso epicentrus.

Todėl vaizdo įrašų televizijos programoje taip pat mažėja.