Nauju pandemijos centru tapusių JAV laukia nelengvas pasirinkimas: gelbėti ekonomiką ar gyvybes?

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja – nauju koronaviruso pandemijos centru jau tapo JAV, ten užsikrėtusiųjų skaičius kasdien labai greitai auga, o ligos skleidėju vis labiau tampa Niujorkas.

Anksčiau Niujorko Taimso aikštėje burdavosi tūkstančiai turistų. Dabar niekada nemiegantis miestas užsnūdo – gatvėse galima sutikti vos vieną kitą praeivį.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Anksčiau Niujorko Taimso aikštėje burdavosi tūkstančiai turistų. Dabar niekada nemiegantis miestas užsnūdo – gatvėse galima sutikti vos vieną kitą praeivį.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Medikai susiduria su problemomis: trūksta plaučių ventiliavimo aparatų ir kitų medicininių priemonių, tokių kaip kaukės ir pirštinės.<br>SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Medikai susiduria su problemomis: trūksta plaučių ventiliavimo aparatų ir kitų medicininių priemonių, tokių kaip kaukės ir pirštinės.<br>SIPA/„Scanpix“ nuotr.
Gali būti, kad vaistai, galintys sutrukdyti koronavirusui patekti į organizmą, jau egzistuoja.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gali būti, kad vaistai, galintys sutrukdyti koronavirusui patekti į organizmą, jau egzistuoja.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gali būti, kad vaistai, galintys sutrukdyti koronavirusui patekti į organizmą, jau egzistuoja.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Gali būti, kad vaistai, galintys sutrukdyti koronavirusui patekti į organizmą, jau egzistuoja.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Gali būti, kad vaistai, galintys sutrukdyti koronavirusui patekti į organizmą, jau egzistuoja.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Gali būti, kad vaistai, galintys sutrukdyti koronavirusui patekti į organizmą, jau egzistuoja.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Vaizdai i<br>Scanpix nuotr.
Vaizdai i<br>Scanpix nuotr.
Vaizdai i<br>Scanpix nuotr.
Vaizdai i<br>Scanpix nuotr.
Italija paskelbė nerimą keliančius skaičius: per paskutinę parą<br>AP/Scanpix nuotr.
Italija paskelbė nerimą keliančius skaičius: per paskutinę parą<br>AP/Scanpix nuotr.
JAV Naujojo Džersio valstiją sukrėtė<br>AFP/Scanpix nuotr.
JAV Naujojo Džersio valstiją sukrėtė<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje buvo dar labiau sugriežtintos karantino sąlygos, tačiau<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Italijoje buvo dar labiau sugriežtintos karantino sąlygos, tačiau<br>Reuters/Scanpix nuotr.
JAV Naujojo Džersio valstiją sukrėtė<br>AFP/Scanpix nuotr.
JAV Naujojo Džersio valstiją sukrėtė<br>AFP/Scanpix nuotr.
Pasaulyje nenumaldomai augant naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiui, Italijoje užregistruotas didžiulis ir taip stulbinamo mirties atvejų skaičiaus padidėjimas, o pareigūnai perspėja, kad krizės pikas vis dar nepasiektas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pasaulyje nenumaldomai augant naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiui, Italijoje užregistruotas didžiulis ir taip stulbinamo mirties atvejų skaičiaus padidėjimas, o pareigūnai perspėja, kad krizės pikas vis dar nepasiektas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pasaulyje nenumaldomai augant naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiui, Italijoje užregistruotas didžiulis ir taip stulbinamo mirties atvejų skaičiaus padidėjimas, o pareigūnai perspėja, kad krizės pikas vis dar nepasiektas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pasaulyje nenumaldomai augant naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiui, Italijoje užregistruotas didžiulis ir taip stulbinamo mirties atvejų skaičiaus padidėjimas, o pareigūnai perspėja, kad krizės pikas vis dar nepasiektas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Mar 29, 2020, 6:51 PM, atnaujinta Mar 29, 2020, 6:53 PM

Rugsėjo 11-osios memoriale nebėra gyvų gėlių. Amerikietiškasis altorius, paprastai papuoštas rožėmis bei žvaigždėmis ir juostomis dekoruotais atvirukais, dabar tuščias.

Taimso aikštė, paprastai pilna turistų, ištuštėjo, Brodvėjuje užgeso šviesos, o legendomis apipintas Niujorko metro tapo traukiniu vaiduokliu.

Niekas nebenori susitikti „pasaulio sankryžoje“ – mieste, kuris žinomas dėl savo milžiniškos energijos ir amžinos gyvybės. Dabar miestas užmigo žiemos miegu ir tapo nelaimės epicentru.

Sekmadienio vakarą šalyje buvo apie 125 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 2238 mirtys. Tačiau manoma, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Jaudinasi dėl artimųjų

Šiuo metu Vašingtone gyvenanti politikos mokslų absolventė, dabar atliekanti praktiką Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje, Karolina Motiejūnaitė „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog gyvena su lietuvės ir amerikiečio verslininko šeima, ir mato, kad renginiai buvo nukelti, o darbuotojai iš namų dirba jau 3 savaites.

„Dar prieš porą savaičių amerikiečiai buvo gana ramūs, mieste buvo galima pamatyti nemažai žmonių, nors jau tada tualetinį popierių užsisakinėjome per „Amazon“, – kalbėjo K.Motiejūnaitė. – Išėjus į miestą buvo matyti, kad tikrai ne visi laikosi saugaus atstumo, o parkai buvo pilni žmonių. Kai kurie jų netgi buvo uždaryti dėl per gausaus žmonių lankymosi.

Ir iš namų dirba tikrai ne visi. Vis dėlto daug kas uždaryta, į parduotuvę įleidžiama tik po kelis žmones, o ir maisto produktų parduotuvėse sumažėjo.“

Mergina teigė, jog iš didelio atsipalaidavimo per kelias savaites viskas virto dideliu rūpesčiu. Vaikai į mokyklą, kurioje ji atlieka praktiką, nebeina jau nuo kovo 13 d. Ir šiemet ten nebesugrįš – mokysis nuotoliniu būdu.

„Tenka pabendrauti su daug lietuvių – tiek su bendraamžiais praktikantais, tiek su mokytojų bendruomene arba žmonėmis iš ambasados. Visus vienija bendras susirūpinimas dėl artimųjų Lietuvoje ir čia, JAV, – tvirtino Karolina. – Ir pati jaučiuosi sunerimusi dėl savo šeimos Lietuvoje.

Prieš tai ketinau pratęsti vizą ir pabūti ilgiau, bet dabar manau, kad grįšiu birželio pabaigoje ar liepos pradžioje – kaip ir planavau.“

Karolina mano, kad JAV į kilusią pandemiją turėjo reaguoti gerokai anksčiau.

„Svarbiausia yra žmonių sąmoningumas ir valdžios administraciniai sugebėjimai įveikti sunkumus. Kartais atrodo, kad Amerikoje stengiamasi viską išlaikyti kaip įmanoma įprastai, kad nenukentėtų ekonomika“, – kalbėjo mergina.

Ekonomika svarbiau?

Koronaviruso krizei kasdien vis sunkėjant prezidentas Donaldas Trumpas svarsto, padidinti ar sumažinti socialinius apribojimus, kurie turėtų išgelbėti gyvybes ir apsaugoti ligonines nuo milžiniško COVID-19 pacientų antplūdžio. Priežastis – Amerikos ekonomika.

Praėjusią savaitę Baltieji rūmai paskelbė gaires, tokias kaip raginimą dirbti iš namų, susitikti tik 10 žmonių ar netgi mažesnėse grupėse, vengti keliauti, eiti į restoranus ir apsipirkti, kurios galėtų padėti apsisaugoti nuo sparčiai plintančio viruso.

Tačiau visai industrijai stojant D.Trumpas pareiškė, kad žala, padaryta ekonomikai, gali būti didesnė nei ta, kurią patirs žmonės dėl sveikatos sutrikimo.

„MES NEGALIME LEISTI VAISTUI TAPTI BLOGESNIAM NEI PATI PROBLEMA, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rėksmingai atrodančiomis didžiosiomis raidėmis rašė preidentas D.Trumpas. – PRAĖJUS 15 DIENŲ MES NUSPRĘSIME, KURIUO KELIU NORIME EITI TOLIAU!“

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje atrodė, jog D.Trumpas labiau linksta link to, kad verslo įmonių durys būtų atvertos kuo greičiau, nors tai prieštarauja medicinos ekspertų rekomendacijoms.

„Dėl mūsų ekonomikos dydžio negalime jos tiesiog išjungti ir tikėtis, kad viskas bus nuostabu, – kalbėjo prezidentas D.Trumpas. – Dėl to mirs labai daug žmonių. Turbūt gerokai daugiau nei nuo viruso.“

Vieną aiškiausių D.Trumpo žodžių interpretacijų pateikė Teksaso valstijos leitenantas gubernatorius Danas Patrickas.

Jis tikino, kad jam „nuo širdies nusirito akmuo“ išgirdus prezidento žodžius.

D.Patrickas, kuriam kitą savaitę sukaks 70 metų, teigė, jog „niekas jo, kaip senjoro, nepaklausė, ar jis būtų pasiryžęs rizikuoti savo gyvybe, kad savo vaikams ir anūkams išsaugotų tokią Ameriką, kokią visi myli“.

Ir nors gubernatorius pabrėžė, jog kai kurie senjorai galėtų saugotis ir karantinuotis namuose, jis mano, kad pagyvenę žmonės turėtų leisti šaliai atsidaryti ir susitaikyti su tuo, jog jie dėl to gali mirti.

Padalijo į dvi stovyklas

Sveikatos ekspertai su tuo nesutinka. Teigiama, kad socialinis atsiribojimas šiuo metu yra svarbiausias dalykas, galintis išsaugoti gyvybes, ir to greičiausiai reikės laikytis ir po 15 dienų, nes virusas taip greit neišnyks.

Klausimas, ar daugiau dėmesio skirti mėginimui sustabdyti virusą, ar ekonomikos atgimimui, Baltuosius rūmus jau padalijo į dvi stovyklas.

Vienoje pusėje – visuomenės sveikatos ekspertai, tokie kaip Anthony Fauci, dr. Deborah Birx bei sveikatos ir žmogiškųjų išteklių sekretorius Alexas Azaras, kuris propaguoja griežtas priemones, padėsiančias sustabdyti ligos plitimą dar iki pasiekiant tokį lygį, kuris pralenktų JAV sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus.

Kitoje pusėje – vieni pagrindinių D.Trumpo patarėjų ekonomikos klausimais, kurie į milžinišką socialinį perversmą žiūri atsargiai. Vertybinių popierių rinka pandemijos metu smarkiai krito ir neteko viso pelno, kuris buvo pasiektas prezidentaujant D.Trumpui.

Ekonomistai iš JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ prognozuoja, kad JAV BVP per ateinančius tris mėnesius sumažės maždaug 30 proc., o nedarbas pasieks dviženklį skaičių.

„Tam tikru metu reikia paklausti savęs, ar šalies uždarymas pridaro daugiau žalos, ar duoda naudos, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Larry Kudlow.

Žinoma, niekas nenori miestų uždarymo pratęsti neribotam laikui. Gubernatoriai nenorės stebėti, kaip jų valstijų ekonomikoms leidžiama byrėti ilgesnį nei privaloma laiką. Bet dabar karantinas būtinas, ir panašu, kad D.Trumpas, rodydamas savo nekantrumą, tuo pat metu parodo, jog nesupranta problemos masto.

Naujasis viruso centras

Šiuo metu Niujorko valstijos medicinos įstaigos ruošiasi gyvenimui ir darbui be būtiniausių priemonių, kurios padėtų kautis su koronavirusu. Valstijos gubernatorius Andrew Cuomo sako, kad Niujorke reikės bent 30 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų, bet jų trūksta jau dabar – ligoninės jų iš viso turi tik apie 4 tūkst.

Niujorko valstijoje trūksta ir kitų medicininių priemonių, tokių kaip veido kaukės, chirurginės pirštinės, ar kraujo atsargų.

Susirgusiųjų COVID-19 šalyje kasdien daugėja tūkstančiais, o Niujorko, Vašingtono ir Kalifornijos valstijų ligoninės jau sulaukė milžiniško pacientų srauto.

Niujorko valstijoje jau dabar yra daugiau užsikrėtusių žmonių nei daugumoje Europos šalių. Be to, nors virusas pavojingiausias vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, jauni amerikiečiai gali jį platinti patys to nežinodami.

Be viso to, amerikiečiai nėra tokie jauni ir sveiki, kaip įsivaizduoja. Niujorko valstijoje amžius, nuo kurio ėmė dažnėti mirtys, yra 40 metų, ir tai pradėta fiksuoti dar iki tada, kai ligoninėse ėmė trūkti įrangos.

Į rizikos veiksnių sąrašą įtraukiamos tokios ligos kaip diabetas, nutukimas bei širdies ligos, taip pat įvairūs kvėpavimo takų sutrikimai. Tai dažnai susiję su skurdu.

Sakoma, jog viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios įvairios socialinės programos JAV nesulaukia pakankamai palaikymo, yra ta, kad kiekvienas amerikietis įsivaizduoja esąs vidurinės klasės dalis.

Tikėtina, jog šios pandemijos metu atsiranda problema, kad gyventojai neįsivaizduoja savęs kaip senų ar pasiligojusių.

Bet ketvirtadienį gubernatorius A.Cuomo pranešė, kad nors užsikrėtusiųjų skaičius sparčiai auga, o ligoninės greit bus perpildytos, jau pastebimi pirmieji ženklai, jog socialinių kontaktų ribojimas po truputį padeda stabdyti koronaviruso plitimą.

Gąsdinantis vaizdas

Niujorke skaičiuojama apie 60 procentų naujų COVID-19 atvejų JAV.

Nepaisant to, A.Cuomo džiaugėsi, kad antradienį buvo apskaičiuota, jog hospitalizacijų skaičius dvigubės kas 4,7 dienos.

Pirmadienį šis skaičius dvigubėjo kas 3,4 dienos, o sekmadienį – kas dvi dienas.

43 metų greitosios pagalbos gydytoja Jessica van Voorhees, dirbanti Metodistų ligoninėje Brukline, pastebėjo, kad į šią nelaimę ji ėmė žvelgti baisiai smalsiai.

„Keistai žavu stebėti pandemiją, vykstančią realiame gyvenime“, – kalbėjo ji.

Gydytoja dirbo naktines pamainas kovo 8–10 dienomis – būtent tada, kai pirmieji pacientai pradėjo plūsti į ligonines.

„Iš pradžių kiekvienas naujas atvejis buvo svarbus įvykis. Tačiau kasdien žmonių ėmė vis daugėti“, – sakė J.van Voorhees.

Dabar gydytoja per dieną sulaukia šimtų pacientų – kosinčių, karščiuojančių, skaudančia gerkle, daugelis jų nori paprasčiausiai išsitirti. Bet dauguma tiesiog išsiunčiami namo karantinuotis – testai saugomi sunkiai sergantiems pacientams.

Gydytoja pastebėjo, kad ne vienas pacientas sugrįžta. Kai kurie, anksčiau jautęsi gana gerai, į ligoninę atvažiuoja nusilpę, sunkiai besiorientuojantys aplinkoje ir sergantys plaučių uždegimu.

„Paprastai, kai žmogus serga plaučių uždegimu, jis hospitalizuojamas ir gydomas antibiotikais. Kai vaistai pradeda veikti, žmonės ima jaustis geriau. Tačiau gydant COVID-19 nėra tiesioginės terapijos, tik palaikomoji, todėl jų būklė blogėja, – tvirtino gydytoja. – Patikrinu jų būklę kitą dieną ir pastebiu, kad ji gerokai prastesnė.“

Nerimą kelia sąskaitos

Amerikiečiai jaudinasi ne tik dėl sveikatos – daug nerimo kelia ir sąskaitos, kurios gali atkeliauti po gydymo.

Nors žmonės neturėtų svarstyti norėdami pasidaryti testą ar sulaukti gydymo, tikėtina, kad kai kurie tai jau daro.

„Yra labai daug įrodymų, kad žmonės, žinodami, jog jų laukia šimtų tūkstančių dolerių sąskaita, dvejos, lauks ir tikėsis geriausio“, – teigė Džordžtauno universiteto profesorė Sabrina Corlette.

Tačiau valstybinės draudimo priežiūros institucijos imasi priemonių siekdamos apriboti tikimybę, kad amerikiečiai liks skolingi, o JAV Kongresas visai neseniai priėmė teisės aktą, kuriuo numatoma, kad koronaviruso testavimo išlaidos būtų padengtos.

Vis dėlto tai kelia nerimą. Nors D.Trumpas teigė, jog sveikatos apsaugos draudimo įmonės nuprendė atsisakyti visų papildomų įmokų už koronaviruso gydymą, ir patikino, kad žmonės nesulauks jokių netikėtų sąskaitų, jo žodžiai gana klaidinantys.

Tikėtina, kad, pagal žmonių turimus sveikatos planus, gydymas nuo COVID-19 bus įvertintas kaip gydymas nuo bet kokios kitos ligos – pavyzdžiui, sunkaus plaučių uždegimo, ir už tai teks atseikėti nemažą pinigų sumą.

Sunku nuspėti, kiek tiksliai tai kainuotų, tačiau nevyriausybinė organizacija „Kaiser Family Foundation“, kuri dirba sveikatos apsaugos problemų srityje, apskaičiavo, kad plaučių uždegimo gydymo bendra kaina gali būti didesnė kaip 20 tūkst. JAV dolerių (apie 18 tūkst. eurų), todėl žmogus iš savo kišenės turėtų susimokėti maždaug 1,3 tūkst. dolerių (apie 1,1 tūkst. eurų). Šie skaičiai priklauso nuo turimo sveikatos apsaugos plano ir kokio sunkumo yra liga.

Be to, gali laukti ir netikėtos sąskaitos, jeigu pacientas greitosios pagalbos bus nuvežtas į jo sveikatos planui nepriklausančią ligoninę.

Kai „Kaiser Family Foundation“ atliko analizę, paaiškėjo, kad beveik vienas iš penkių pacientų, patekusių į ligoninę sirgdamas sunkia plaučių uždegimo forma, susidūrė su netikėtomis sąskaitomis.

Sužibo vilties žiburys

Vis dėlto atsiranda ir vilties – praėjusią savaitę savanoriams buvo suleistos pirmosios eksperimentinės COVID-19 vakcinos.

Nors testavimui prireiks bent metų, vakcinos kūrėja – biotechnologijų kompanija „Moderna Therapeutics“ – jau žvelgia į ateitį: atliekamas darbas galėtų suteikti vertingos informacijos, kaip imuninė sistema kovoja su koronavirusais, ir padės mokslininkams, jeigu ateityje įvyktų naujų viruso protrūkių.

Ne patys svarbiausi „Moderna Therapeutics“ darbuotojai, tarp jų ir prezidentas dr. Stephenas Hoge’as, dirba iš namų, kaip ir rekomenduoja sveikatos specialistai, tačiau žmonės, dirbantys gamyboje, jau yra pasiruošę padidinti vakcinos gamybą, jeigu pirmasis bandymų etapas parodys, kad ji yra saugi.

Vakcina bus ištirta 45 sveikų, anksčiau SARS-CoV-2 virusu neužsikrėtusių savanorių grupėje.

Dirbdami su šia grupe mokslininkai siekia išsiaiškinti, ar skiepai yra saugūs, ir išbandyti tris skirtingas dozes – tai padės išsiaiškinti, kada išsivysto didžiausias imunitetas. Jei šie žmonės nepatirs didelio šalutinio poveikio, mokslininkai rezultatus bandys patvirtinti su dar šimtu sveikų savanorių.

„Mes turime etinę atsakomybę kaupti duomenis ir parodyti, kad vakcina yra saugi ir efektyvi. Turime tai daryti nuosekliai, bet griebiamės kiekvieno šanso, kuris padėtų šį procesą paspartinti“, – teigė S.Hoge’as.

Bandymai su žmonėmis, kurie jau buvo užsikrėtę virusu, kol kas bus ateityje, ir manoma, kad nebus užbaigti dar pusantrų metų. O iki tol svarbi kiekviena savaitė, diena ir minutė.

„Nuo pat pradžių tai buvo lenktynės su virusu, – tvirtina S.Hoge’as. – Jei ką nors per pastarąjį mėnesį išmokome, tai yra tai, kad turime naudotis kiekviena mums suteikta galimybe.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.