Įvairiuose šalies miestuose paliekami krepšeliai su dovanojamais maisto produktais, negalinčius išeiti senolius lanko savanoriai, o šalies valdžia pažadėjo ekonomiką gelbėti rekordinėmis sumomis, kurios sieks pusę šalies BVP.
Velykų savaitgalį geležinis karantino kumštis Italijoje dar labiau susispaus, kad lėtai krintančios pandemijos kreivės vėl staiga nešoktų į viršų. Iš viso šalyje jau 147 tūkst. užsikrėtusiųjų ir 18 849 mirčių, o 30,4 tūkst. italų pavyko pasveikti.
Dvasininkai tikina, kad šv.Velykų esminės žinios griežtas karantinas nė kiek nepakeis ir prisikėlimo stebuklo netrukdys sulaukti.
N. Budrytė: „Dar prireiks laiko, kad Italija išbristų iš krizės“
Italija susitelkė pagalbai
Izoliuoti, bet pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Išgyvenantys didžiausią tragediją po Antrojo pasaulinio karo, bet pasiryžę laimėti. Laukiantys prisikėlimo stebuklo.
Koronaviruso pandemijos epicentre atsidūrę italai parodė, kad turi didelę širdį. Čia per kelias savaites ligoninėms statyti buvo surinkta dešimtys milijonų eurų, čia šimtai medikų atsiliepė į valdžios kvietimą mobilizuotis, čia aukštosios mados fabrikai ėmėsi siūti kaukes, o savanorių būriai – nešti maistą medikams, vienišiems seneliams.
Italija, kurios populiacija yra viena seniausių pasaulyje, niekada nekėlė klausimo, ar ne per daug kainuos stabdyti ekonomiką tam, kad būtų apsaugotos pažeidžiamiausių gyvybės.
„Tai yra religinga tauta. Šeimos idėja ir pagarba vyresnei kartai čia yra natūrali. Matome, kaip kartos auga kartu, kaip anūkai auga su seneliais.
Faktas, kad tai viena seniausių pasaulyje tautų ir visos kartos čia labai artimai sugyvena. Būtent tas socialinis kultūrinis aspektas šioje situacijoje yra italų silpnybė ir stiprybė“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo 10 metų Italijoje gyvenanti Reda Hofmanaitė.
Karantino metu, kai sustojo darbai, ji nutarė įsirašyti į Raudonojo Kryžiaus savanorius, kad bent taip galėtų prisidėti prie sunkios kovos su pandemija.
Jau mėnesį kartu su kitais laikinaisiais savanoriais ji lanko tuos, kuriems išeiti iš namų šiuo metu griežtai nerekomenduojama.
„Aš atsiliepiau į skelbimą pamačiusi jį socialiniuose tinkluose. Buvau tarp tų pirmųjų laikinųjų savanorių. Mes buvome apmokyti, vyko privalomi penkių valandų kursai nuotoliniu būdu.
Buvo daug atsiliepusių, pirmoje grupėje apmokyta apie 150 žmonių. Man buvo labai paprasta apsispręsti. Dabar dėl įvesto karantino nedirbu, bet tai ne atostogos, ne momentas poilsiui. Jei sveikata ir aplinkinė situacija leidžia, manau, tai yra minimumas, ką gali padaryti“, – lietuvė prisipažino nedvejojusi dėl savo sprendimo.
Ji pabrėžė, kad norą pačiai prisidėti paskatino ir šalyje tvirtos savanoriavimo tradicijos. Būtent dėl to, pasak Florencijoje savanoriaujančios R.Hofmanaitės, visas procesas čia vyksta itin sklandžiai.
Vieni atsiliepia į skambučius, skirsto darbus, kiti važinėja pas pagalbos prašančiuosius, kurie savanoriais pasitiki ir neužtrenkia jiems durų.
„Italijoje savanoriavimas – natūralus procesas. Florencijos senamiestyje yra skelbimų su numeriais, kuriuose siūloma pagalba. Jaučiama bendruomenės dvasia. Todėl ir kilo noras pačiai prisidėti.
Manau, kad daug žmonių atėjo tokių minčių vedami ir daug tų laikinųjų savanorių po šios patirties liks savanoriauti. Nes tas žmogiškas kontaktas, tas dėkingumas yra kažkas tokio. Ypač tokiose situacijose, kai mes visi turime klausimų sau ir ateičiai“, – pasakojo R.Hofmanaitė.
M.Squillantini nuotr.
Labiausiai ją sukrėtė faktas, kiek daug yra vienišų žmonių, kuriuos izoliacija visiškai atskyrė nuo pasaulio.
„Dėl to ir būna sunkiausia dienos pabaigoje. Užlipi per dieną tuos kelis šimtus laiptelių, pirkinius ant pečių suneši, bet liūdniausia matyti tuos labai garbaus amžiaus žmones, kurie šiuo metu yra vieni“, – prisipažino ji.
Turi įvairiausių prašymų
Ką reiškia tapti savanoriu, kai pagalbos reikia daugybei žmonių? Kai karantinui atskyrus šeimas negalima apkabinti net artimiausių? Kai visa šalis išgyvena dramą ir su nerimu laukia, kas bus rytoj?
„Aš matau, kad žmonės bijo“, – sakė savanoriaujanti lietuvė.
Ji pasakojo, kad pagrindinis savanorių darbas – pasirūpinti, kad žmonės, negalintys išeiti iš namų, turėtų būtiniausių produktų, tai yra maisto ir vaistų.
Savanorius italai išsikviečia patys, perduoda jiems trūkstamų dalykų sąrašą ir pinigus. Pirkiniai jiems atnešami iki pat durų. Užeiti į namus savanoriams draudžia taisyklės. Jie nešioja visas apsaugos priemones ir Raudonojo Kryžiaus atributiką, kad būtų lengvai atpažįstami.
„Pirkinius pristatome iki durų kilimėlio. Kartais būna liūdna, nes matai senuką, norėtum jam padėti susinešti, bet tokios taisyklės. Būna tokių, kurie prašo neiti, nuleidžia liftą, o mes į jį įdedame. Būna, pastato kėdę viduryje koridoriaus ir mes ant jos sudedame.
Dauguma žmonių, kurie naudojasi mūsų paslaugomis, jaučia grėsmę ir bijo. Yra buvę tokių atvejų, kad aš net nemačiau žmogaus“, – savanoriavimo kasdienybės detales atskleidė R.Hofmanaitė.
Ji pasakojo, kad savanoriai stengiasi įvykdyti kiekvieną prašymą, o jų dabar būna įvairiausių.
„Savanoriavimo filosofija yra tokia: jeigu kas nors prašo pagalbos, stengiesi padėti.
Man pasitaikė močiutė, kurios vyras buvo išvežtas į ligoninę. O ji negalėjo išeiti iš namų jo aplankyti. Mes vežėme pižamą į ligoninę.
Yra tekę šeimas sujungti, nes šeimos narys buvo skubiai išvežtas į ligoninę be telefono, be nieko. Tai nuvežėme telefoną. Yra tokių situacijų, kai vaikai skambina ir prašo pagalbos. Tėvai gyvena Florencijoje, o jie kur kitur ir negali atvažiuoti. Jie nori apsaugoti tėvus, todėl užsako, kad mes nuvažiuotume ir patikrintume, ar ko reikia.
Būna, kad reikia paimti receptą iš mediko, paėmęs jį važiuoji pas vaistininkus ir užsakai vaistus.
Taip žmonės išvengia ėjimo iš namų, stovėjimo eilėse, nes tai yra rizika“, – sakė R.Hofmanaitė.
Lietuvė pasakojo mieste pastebėjusi daugybę solidarumo iniciatyvų: žmonės savo pagalbą siūlo skelbimuose, klientams duris užvėrę restoranai makaronų ar picos porciją ištiesia tiesiai pro langelį, prie maisto parduotuvių durų dažnai stovi krepšeliai su dovanojamais produktais.
Apie tokias akcijas, paplitusias visoje šalyje, ne kartą rašė ir Italijos žiniasklaida.
Kas turi – įdeda, kas neturi – pasiima: anoniminiai geradariai maisto produktų krepšelius be jokios reklamos palieka tiesiog ant suolelių. Taip veikia karantino ekonomika.
Ūkininkai pasirūpino, kad ant italų Velykų stalo nepritrūktų ir tradicinio ėrienos kepsnio. Per karantiną rekordiškai žemai kritus supirkimo kainoms, daugelis jų nusprendė savo produkciją verčiau padovanoti nei pusvelčiui parduoti supirkėjams.
Prie Raudonojo Kryžiaus prisijungusi R.Hofmanaitė sakė, kad savanoriai prieš Velykas italams nešė ir gėlių, kad pavasaris juos nudžiugintų bent ant stalo: „Gėlių augintojai prie Florencijos tiesiog padovanojo visoms asociacijoms lauką gėlių. Norėjome prieš Velykas pasiųsti vilties, grožio ir pozityvumo žinią.
Aišku, svarbiausia pirminiai poreikiai, bet ant šventinio stalo, kad ir koks jis būtų, reikia ir sielos maisto. Ypač kai esi tiek laiko izoliacijoje, nematai pavasario.“
Numatė rekordinę paramą
Gyventojams ir verslui skundžiantis, kad izoliacija darosi nebepakeliama, Italijos valdžia paskelbė garantuosianti išskirtinę finansinę paramą.
Priešvelykinę savaitę pradėti dalyti maisto kuponai tiems, kurie labiausiai nukentėjo ir nebeturi jokių pajamų. Numatoma, kad visoje šalyje kuponų ar maisto produktų tiesiogiai bus išdalyta 400 milijonų eurų vertės.
Savivaldybės pačios galės spręsti, kaip organizuoti tokią pagalbą. Rekordinę paramos sumą šalies ekonomikai prikelti numatė iš šalies vyriausybė. Tokiam priemonių planui jau pritarė parlamentas.
„Pagal naujausią dekretą, įmonių likvidumui užtikrinti bus skirta 400 mlrd. eurų. Dekretu „Cura Italia“ („Italijos gydymas“) dar anksčiau ekonomikai gaivinti skyrėme 350 mlrd. eurų.
Taigi iš viso kalbame apie 750 mlrd. eurų, tai yra beveik pusė mūsų šalies BVP. Valstybė yra. Ji nedelsdama įpūs ugnį į šalies ekonomikos variklį. Pakilusi Italija pradės bėgti“, – socialiniuose tinkluose šalies verslą drąsino Italijos premjeras Giuseppe Conte.
Jis tvirtino, kad yra dirbama prie daug masiškesnio plano, kurį pradėti įgyvendinti bus galima jau šį mėnesį, sistemiškai žiūrint į visas nukentėjusias kategorijas.
„Tai yra ne tik sveikatos apsaugos sistemos, bet ir ekonominė bei socialinė krizė.
Balandžio dekrete bus numatytos socialinės apsaugos priemonės, parama šeimoms ir darbuotojams, ypač tiems, kurie nukentėjo labiausiai“, – žadėjo G.Conte.
Jis įspėjo, kad griežto karantino sąlygos Italijoje greičiausiai nebus sušvelnintos net ir po Velykų.
Kalbėta, kad valdžia leis atverti duris bent fabrikams, tačiau užsikrėtimų kreivė leidžiasi pernelyg lėtai. Kalbėdamas su regionų vadovais Italijos premjeras pripažino, kad švelninti karantiną kol kas būtų pavojinga.
Italų poetas Franco Arminio viešame laiške, kurį publikavo dienraštis „La Repubblica“, prašė vyriausybės vadovo atverti bent kapines, kad tragišką periodą išgyvenanti šalis galėtų nusilenkti mirusiems: „Nacionalinė tylos minutė. Kai televizija taip pat nutyla. Kaip jau padarė savivaldybės.
Koronaviruso pandemijos akivaizdoje – popiežiaus Pranciškaus palaiminimas iš Vatikano
Kiekvieną vakarą tuo pačiu metu. To reikėtų, kad būtų pagerbti tūkstančiai žmonių, kurie kas dieną miršta vieniši ligoninėse, pasiglemžti koronaviruso. Minutė susikaupimo, šešiasdešimt sekundžių – tai turėtų numatyti vyriausybė kitame savo dekrete kartu atidarydama ir kapines.“
Velykos neprarado prasmės
Velykos katalikiškoje Italijoje šiemet vyks griežto karantino sąlygomis. Vatikanas, kurį per Velykas užplūsta maldininkų minios iš viso pasaulio, tokios tylos dar nebuvo regėjęs.
Nors kai kurie politikai siūlė atverti bažnyčių duris šventinėms sekmadienio mišioms, vyriausybė ir epidemiologai atkirto, kad tai būtų per daug rizikinga.
Tam pritarė ir Vatikanas, jau prieš kiek laiko paskelbęs, kad popiežius Pranciškus Prisikėlimo mišias laikys vienas.
Nuspręsta, kad per visas Velykų apeigas jį lydės tik 12 asmenų. Viskas sumažinta iki minimumo, palikti tik esminiai dalykai.
Tradicinis pontifiko palaiminimas „Urbi et Orbi“ vyks tuščioje Šventojo Petro aikštėje. Uždaros tikintiesiems bus visos Italijos bažnyčios. Valdžia paskelbė, kad Velykų savaitgalį žmonių judėjimas bus kontroliuojamas ypač griežtai.
Galvojančius apeiti karantino taisykles stebės dronai ir sustiprinti policijos būriai. Jokios pateisinamos dingsties išeiti – daug kur Velykų dieną ir pirmadienį nuspręsta uždaryti net maisto parduotuves.
Kai kurie Pietų Italijos regionai paskelbė uždrausiantys ir maisto pristatymo į namus paslaugą.
Užsidarius restoranams daugybė jų sugebėjo greitai prisitaikyti prie gyvenimo izoliacijoje sąlygų ir pasiūlė maistą tiekti į namus sudarydami net šventinius velykinius valgiaraščius.
„Kontrolės punktai visur – lyg geležinis kumštis, dronais ir sraigtasparniais bus stebima iš viršaus, kateriais – iš jūros, kad būtų išvengta kelionių laivais.
Išskirtinis dėmesys bus kurortinėse vietovėse, ten policijos būriai masiškai eis į gatves, kad kontroliuotų tuos, kurie mėgins pasiekti savo antruosius namus“, – įspėjo dienraštis „La Repubblica“.
Italijos valdžia įspėjo, kad Velykų savaitgalis bus kritinis, o griežtomis priemonėmis siekiama išvengti to, ko dabar labiausiai bijoma, – visas įdėtas pastangas galinčios sužlugdyti dar vienos užsikrėtusiųjų bangos.
Pasirodžius pirmiesiems vilties spinduliams tai būtų tiesiog neatleistina.
Bažnyčios atstovai tikino, kad Velykos, nors ir suvaržytos, nepraras tikrosios prasmės. Esą stebėdami mišias nuotoliniu būdu tikintieji nebus atitolinti, o atras naują Dievo veidą ir bendrystę.
„Galbūt šis skausmingas trūkumas, kurį visi jaučia, suteiks progą iš naujo atrasti gilius ir esminius dalykus. Tai yra tuos, kurių link esame kreipiami ir kurie yra pasiekiami: tai Viešpaties buvimo čia – tarp mūsų brolių – suvokimas“, – „Vatikano naujienoms“ pabrėžė italų teologas Roberto Repole.
Susiję straipsniai
Jis teigė: Velykų šventės prasmės koronaviruso krizė nepakeis.
„Aš tikiu, kad nė vienas tikras krikščionis šiandien nejaučia nepakeliamo sekmadienio Eucharistijos trūkumo – ypač kalbant apie Velykų šventines apeigas. Mes galime tai daryti tais būdais, kurie mums prieinami – malda ir tyla kartu su šeimos nariais“, – ragino italų dvasininkas, pabrėžęs, kad Prisikėlimo stebuklas vis tiek ateis. Į kiekvieno jo laukiančio namus. Net ir per karantiną.