Neseniai man, teksto autoriui, teko bendrauti su viešbučių užsakymo internetu platformos „Booking“ atstovais dėl rezervacijos Italijoje atšaukimo.
Į šią raudonąją zoną, kaip ir visur kitur, vykti šiuo metu niekas nenori, o tai reiškia vienintelį dalyką – lėtėjančią ekonomiką ir neigiamą poveikį turizmo sektoriui.
Kraupu internete matyti nuotraukas, kuriose Venecijos Šv.Morkaus aikštėje vidury dienos nėra nė vieno žmogaus arba aplink Kaabos šventovę Mekoje nematyti nė vieno tikinčiojo.
Sunku patikėti, kad neveikia milijonus turistų per metus pritraukiantis Luvro muziejus, uždaromi disneilendai.
Visame pasaulyje COVID-19 užsikrėtę jau beveik 2 mln. žmonių. Iš jų daugiau kaip 427 tūkst. pavyko pasveikti, tačiau mažiausiai 114 tūkst. mirė.
Niekas nežino, kiek tęsis ši krizė ir kokių nuostolių gali patirti kiekviena šalis.
Tad ką koronavirusas paveiks skaudžiausiai?
Teko atšaukti viską
Mažai vietų pasaulyje yra taip glaudžiai susijusios su turizmu kaip Venecija. Ilgus metus miestas kentėjo nuo pernelyg didelių turistų srautų, kol pernai galiausiai paskelbė apie atskiras zonas miesto gyventojams ir milijonams laikinų atvykėlių.
Lapkričio mėnesį miestą ant kelių parklupdė potvynis – jo nuostoliai parodė, jog turistai Venecijai būtini, kad ji toliau plūduriuotų vandens paviršiuje.
Prasidėjus koronaviruso krizei mieste teko atšaukti kasmetį karnavalą, kuris žymėdavo turistinio sezono pradžią, o galiausiai Venecija, kaip ir visa Italija, buvo visiškai uždaryta.
Restoranai ir barai užvėrė duris, viešbučiams beliko užsikalti langus, nutrūko susisiekimas tarptautiniais traukiniais ir lėktuvais. Nutrūko susisiekimas gondolomis.
Buvo ir gražioji pusė: nusėdusios drumzlės kanaluose leido pamatyti plaukiojančias žuvytes. Čia atplaukti antys, gulbės.
Mieste nebėra turistų, o tai gyventojams kelia naujų iššūkių.
Nepriklausoma gidė Stacy Gibboni tvirtino, kad ji visiškai neturi užsakymų, tad tenka sukti galvą, iš kur gauti pinigų susimokėti už nuomą.
„Žinoma, turistai sugrįš į Veneciją, tačiau aš negaliu to laukti“, – sakė gidė.
Papuošalus iš Murano stiklo mieste gaminanti Gloria Astolfo pasakojo, kad kelis mėnesius jai ir kolegoms atlyginimai bus mokami iš specialaus fondo, bet vėliau verslą gali tekti uždaryti ir ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių.
„Esu įsitikinusi, kad ši krizė tęsis kur kas ilgiau, nei daugelis žmonių mano.
Pasibaigus pandemijai žmonės paprasčiausiai kurį laiką nenorės niekur keliauti, o tai mano verslui yra katastrofa“, – tvirtino G.Astolfo.
Akivaizdu, kad tokia situacija ne tik Venecijoje, bet ir visoje Italijoje, kur koronavirusas sveikatos apsaugos sistemai skaudžiai smūgiuoja kiekvieną dieną.
Gali lemti didesnę suirutę
Milžiniški nuostoliai skaičiuojami ir Egipto turizmo sektoriuje.
Vietinis gidas Emanas Mohamedas tvirtino, kad rezervacijos daugelyje viešbučių buvo atšauktos, vargiai sutiksi pramogaujančių turistų.
Šalies turizmo ministras Khaledas el-Anani žiniasklaidai tvirtino, kad per mėnesį nuostoliai turizmo sektoriui gali siekti iki milijardo dolerių.
Vietiniai tikisi, kad situacija bus aiškesnė birželio ar liepos mėnesiais, kai virusą jau gali būti pavykę suvaldyti.
Ekonomistai įspėja, kad Egipte pajamos iš turizmo sektoriaus yra trečioje vietoje, tad nesuvaldžius koronaviruso krizės šalyje gali kilti dar viena ekonominė ir politinė suirutė.
Šiuo metu Egipte yra atšaukti skrydžiai. Tikimasi, kad šis žingsnis padės suvaldyti viruso plėtrą, tačiau net ir ribojant skrydžius koronaviruso atvejų šalyje itin daug.
Lėktuvai tupi ant žemės
Rimti nuostoliai gresia ir skrydžių sektoriui. Ekspertai teigia, kad tokia situacija buvo susiklosčiusi tik po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų JAV.
Valstybės visame pasaulyje bando suvaldyti koronaviruso plėtrą ir dėl to stabdo keliones lėktuvais. Tai, žinoma, skaudžiai atsiliepia aviakompanijoms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad neįsileis jokių keleivių iš Šengeno zonos, Jungtinės Karalystės ar Airijos. O Europos valstybės užsidaro viduje ir sunkiai bendradarbiauja tarpusavyje. Pastaruoju metu Lietuvoje nuskambėjo ne viena atgal į namus per kitas šalis nesėkmingai bandžiusių grįžti lietuvių istorija.
„Business Insider“ šią prieš kelias savaites skelbė, kad bent 53 oro linijų bendrovės visiškai atšaukė skrydžius arba drastiškai sumažino jų skaičių. Tarp jų – ir iš Vilniaus skraidančios „Air Baltic“, „Ryanair“, LOT, „Scandinavian Airlines“. Pastarosios paskelbė, kad laikinai atleis 90 proc. įmonės darbuotojų.
„Air Baltic“ savo ruožtu skelbia, kad skrydžių nevykdys mažiausiai iki balandžio 15 dienos. Tačiau tai greičiausiai bus pratęsta ir ateityje.
Koronaviruso krizė skaudžiai smogs ir lietuvių mėgstamoms pigių skrydžių linijoms „Ryanair“. Dauguma kompanijos lėktuvų irgi kurį laiką tupės ant žemės ir neskraidins žmonių pagrindinėmis kryptimis – į Italiją bei Ispaniją, kurios yra skaudžiausiai koronaviruso paveiktos Europos šalys.
Ekspertai mano, kad daugumai oro linijų santaupos gali baigtis jau po dviejų mėnesių, o tuomet prasidės bankrotų skelbimas.
Manoma, kad šiam sektoriui reikia suteikti bent 180 mln. eurų paramą. Dar beveik 60 mln. JAV dolerių (55 mln. eurų) paramos prašo JAV lėktuvų gamintojas „Boeing“.
Už šiuos pinigus būtų galima nenutraukti užsakymų vykdymo ir išlaikyti beveik 2,5 mln. darbo vietų visame pasaulyje.
Kruizai – mirtini spąstai
Dar viena skaudžiai nukentėti galinti turizmo sektoriaus šaka yra kelionės kruiziniais laivais. Jais plaukioti žmonės nori taip pat mažiau.
Kelionė „Diamond Princess“ kruiziniu laivu daugeliui keleivių tapo beveik mirtinais spąstais. Į laivą atneštas koronaviruso užkratas sparčiai išplito, juo užsikrėtė penktadalis keleivių – 3512.
Kruizinis laivas buvo įstrigęs prie Japonijos krantų. Jame buvę žmonės gyveno karantino sąlygomis patalpose, kuriose COVID-19 užsikrėtė šimtai žmonių.
Panika dėl koronaviruso kilo ir „Grand Princess“ kruiziniame laive, kuris iš San Fransisko turėjo plaukti į Havajus. Užkratas buvo aptiktas 21 keleivio organizme, o laivą buvo nuspręsta nusiųsti į karinių oro pajėgų bazę karantino laikotarpiui.
Lyg tyčia abu šie laivai priklauso tai pačiai kompanijai, kuri pagal pajamas šioje srityje yra antroje vietoje.
Kilus pandemijai daugelis šalių paskelbė, kad į savo uostus nebeįsileis kruizinių laivų.
„Royal Caaribbean“ ir „Carnival Cruise Lines“ kompanijų atstovai tvirtina, kad keliones atnaujins dar prieš Velykas, tačiau toks greitas sektoriaus atsigavimas yra mažiau nei tikėtinas. Ekspertai skaičiuoja, kad ankstesnių keleivių srautų kruiziniai laivai gali nesulaukti iki vasaros pabaigos, o tai reikš pusmetį trunkančią pertrauką.
Kinija rodo atsigavimą
Tuo metu Kinija rodo pirmuosius atsigavimo po koronaviruso krizės ženklus. Šalyje beveik neužfiksuojama naujų koronaviruso atvejų – kai kuriomis dienomis atvežtinių diagnozių yra daugiau nei šalies viduje.
Daugiau kaip mėnuo karantino sąlygomis taip pat turėjo įtakos Kinijos turizmo sektoriui. Pirmiausia jokios turistų grupės nevyko į kitas šalis taip bandant suvaldyti viruso plitimą.
Mažai tikėtina, kad greitu metu Europoje bus galima pamatyti kinų turistų grupes, kurios vietiniams yra itin naudingos, nes išleidžia kelis kartus daugiau pinigų už turistus iš kitų šalių.
Uždarytos buvo ir šalies viduje esančios pramogų erdvės – parkai, istoriniai objektai.
Šanchajuje jau atverti pirmieji parkai ir muziejai. Juose kol kas ribojamas lankytojų skaičius, o visi atvykusieji tikrinami temperatūros matuokliais.
Tikėtina, kad pamažu šalis atsigaus, ir jei šįmet nesulauks daug turistų, vidinė keliautojų banga padės susitvarkyti su neigiamomis koronaviruso pasekmėmis.
Kainuos milijonus darbo vietų
Tačiau globalios prognozės nėra tokios teigiamos.
Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos (WTTC) duomenimis, darbą turizmo sektoriuje dėl kilusios COVID-19 pandemijos gali prarasti iki 50 milijonų žmonių.
Skaičiuojama, kad 30 mln. darbo vietų bus prarasta Azijoje, 7 mln. – Europoje, 5 mln. – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, likusios – kituose žemynuose.
WTTC ragina vyriausybes suvaldžius epidemiją imtis įvairiausių turizmą skatinančių priemonių – sumažinti vizų mokesčius, panaikinti papildomus barjerus, vykdyti kelionių skatinimo kampanijas.
Su turizmo sektoriumi susijusiuose darbuose visame pasaulyje įdarbinta maždaug 10 proc. žmonių ir sukuriama tokia pat BVP dalis.
Tai reiškia: darbą prarastų apie 12–14 proc. sektoriaus darbuotojų, o bendros sektoriaus pajamos gali susitraukti net iki 25 proc.
Tikslų poveikį pamatuoti sudėtinga, tačiau WTTC vykdomoji direktorė Virginia Messina naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, kad visam sektoriui atsikurti gali prireikti iki 10 mėnesių.
„Šios krizės trukmė priklausys nuo to, kiek tęsis pandemija ir kiek šalys taikys griežtas kelionių apribojimo priemones“, – kalbėjo V.Messina.
Ateitis išlieka neaiški
Dėl koronaviruso smarkiai kenčia ir duris privalėję užverti muziejai, pramogų parkai, įvairių koncertų organizatoriai, atšaukiami muzikos festivaliai, nukeliamos filmų premjeros.
Visame pasaulyje atšaukiami vieši renginiai – šią savaitę paskelbta, kad Roterdame šiemet „Eurovizija“ neįvyks, Europos futbolo čempionatas vyks 2021 m. Nukeltos ir Tokijo olimpines žaidynės.
Tokie 2020-ieji laukia pasaulio. Jeigu pandemija kuriame nors pasaulio krašte dar nebus suvaldyta, o žmonės vėl pradės keliauti, yra didelė rizika, kad koronavirusas gali itin greitai sugrįžti.
Lietuvius ragina neatšaukti kelionių, o atidėti
Lietuvos turizmo asociacija „Lietuvos rytui“ kovo viduryje tvirtino, kad keliones organizuojančios „Novaturo“, „Tez Tour“ ir „Kidy Tour“ kompanijos skrydžius sustabdė kovo 12 d. „Situacija labai dinamiška ir neeilinė tiek į sunkią padėtį patekusiam verslui, tiek žmonėms, kurie planavo keliones, – teigė asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.– Natūralu, kad dabar žmonių susidomėjimas visomis kelionėmis gerokai sumažėjo. Turizmo verslas supranta, kad dabar keliauti laikinai nėra saugu, todėl prašo žmonių atostogų planus atidėti vėlesniam laikui. Taip pat daugelis kelionių organizatorių, suprasdami neaiškumą dėl ateities, leidžia žmonėms palaukti ir keliones keisti vėliau be jokių papildomų mokesčių.“ Anot jos, pagrindinės lietuvių pasirenkamos kryptys žiemos sezono pabaigoje – Egiptas ir Ispanijai priklausančios Kanarų salos.
„TUI Baltics“ rinkodaros projektų vadovė Simona Belaglovaitė teigė, kad iš Lietuvos vykdomi kompanijos užsakomieji skrydžiai į Egiptą nutraukti iki gegužės 21 d. Paskutiniai keleiviai įmonės iniciatyva papildomais užsakomaisiais reisais į Vilnių ir Taliną parskraidinti kovo 18 d.
„Tik matydami, kad vykdyti išvykstamojo turizmo veiklą yra saugu, atnaujinsime ją ir kelsime lėktuvus, siūlydami turistams naujų kelionių patirčių“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino S.Belaglovaitė.
M.Plepytė-Rainienė teigė, kad Lietuvos turizmo sektorius pajus pandemijos poveikį: „Turizmo verslas Lietuvoje prisideda prie bendro šalies ūkio, kuria daugybę darbo vietų.“ Dėl šios priežasties visų keliautojų prašoma neatšaukti suplanuotų kelionių, o jas nukelti į vėlesnį laiką, kai bus saugu keliauti.
