Šeštadienio popietę Jungtinėje Karalystėje buvo 148 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu atvejų. Aukų skaičius viršijo 20 tūkst. Šalis tapo penktąja valstybe pasaulyje, kuri viršijo šią kraupią ribą.
Pagal ilgametę tradiciją, karališkuosiuose Londono parkuose ir prie Tauerio tvirtovės kiekvieną balandžio 21-ąją nugriaudėja artilerijos saliutų salvės.
Taip miestui ir pasauliui pranešama apie valstybės galvos – Jungtinės Karalystės monarchės Elizabeth II gimimo dieną.
Bet praėjusį antradienį per karalienės 94-ąjį gimtadienį aplink Bakingamo rūmus spengė tyla.
Pačios ilgametės valdovės paliepimu pompastiški saliutai buvo atšaukti. 68-us metus karaliaujanti britų matriarchė taip pat paprašė, kad neskambėtų Vestminsterio abatijos varpai.
„Tai nebūtų deramas elgesys dabartinėmis aplinkybėmis“, – lakoniškai pareiškė Bakingamo rūmai.
Visiems ir taip aišku, kas slepiasi po aptakia „dabartinių aplinkybių“ fraze.
Karalienė sėkmingai izoliuota
Šalyje, kaip ir visame pasaulyje, siaučia negailestinga liga.
Negana to, dėl politikų padarytų klaidų Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena labiausiai nuo COVID-19 kenčiančių pasaulio valstybių.
„Karalienė teisingai pasielgė. Kokie čia dar gali būti saliutai, kai kasdien nuo koronaviruso miršta šimtai mūsų žmonių.
Mes esame kare. Kai laimėsime, tada gal ir galėsime pašvęsti“, – „Lietuvos rytui“ prie Bakingamo rūmų sakė londonietis Jacobas, pakalbintas per saugų 4 metrų atstumą.
„Kiek žinau, pati karalienė yra ypač didelės rizikos grupėje, ar ne? Juk jai ir jos vyrui jau gerokai per devyniasdešimt. Manau, kad ji imasi visų atsargumo priemonių, kad būtų saugi ir sveika.
Ji lieka namuose, kaip ir mes visi. Išskyrus tuos atvejus, kai mankštinamės.
Mums leidžiama tai daryti kartą per dieną“, – tvirtino šalia rūmų esančiame Šv.Jokūbo parke teise pabėgioti besinaudojanti londonietė Anthea.
Elizabeth II iš tikrųjų nerizikuoja. Ji laikosi visų vyriausybės instrukcijų, skirtų pensinio amžiaus britams. Svarbiausias priesakas – likti namuose.
Iš COVID-19 epidemijos epicentru tapusio Londono karalienė buvo skubiai išvežta dar kovo 19 dieną.
Nuo to laiko ji kartu su 98 metų sutuoktiniu princu Philipu yra izoliuota nuo aplinkinio pasaulio už aukštų Vindzoro pilies sienų. Tik maža grupė medikų ir aptarnaujančio personalo akis į akį kontaktuoja su karališkąja pora.
Bet matriarchė ir formali valstybės vadovė anaiptol neišnyko iš viešumos: balandžio 5 dieną ji emocingai kreipėsi į Jungtinės Karalystės ir pusšimčio Tautų Sandraugos valstybių piliečius.
Antrąjį pasaulinį karą puikiai prisimenanti Elizabeth II koronaviruso pandemiją palygino su anuometiniu sunkmečiu: „Galime pasiguosti, jog nors mums dar daug ką teks iškentėti, ateis ir geresnės dienos.
Vėl būsime kartu su draugais. Vėl pamatysime savo šeimos narius. Vėl susitiksime.“
Ši paskutinė karalienės ištarta frazė, angliškai skambėjusi kaip „We Will Meet Again“, yra tiesioginė užuomina į legendinę karo metų dainą, kurią puikiai žino visas anglakalbis pasaulis.
Virusą lygina su karu
Elizabeth II tikrai nėra vienintelė, kuri dabartinę koronaviruso pandemiją lygina su Antruoju pasauliniu karu.
Šią retoriką bene kasdien vartoja ir Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai.
„Mes turime elgtis taip, kaip elgėsi bet kuri karo meto vyriausybė. Priešas yra mirtinas, bet jį įmanoma įveikti.
Kad ir kokie sunkūs mėnesiai mūsų lauktų ateityje, turime ryžto ir turime išteklių laimėti šį mūšį“, – taip karingai kovo viduryje kalbėjo ne kas kitas, o Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas B.Johnsonas.
Tačiau praėjus vos savaitei po tokių kovingų pareiškimų pats B.Johnsonas buvo pakirstas karo su koronavirusu fronto linijoje.
Kovo 27 dieną Dauningo gatvė pranešė apie užsikrėtusį konservatorių vyriausybės vadovą.
Iš pradžių britai buvo raminami, kad chronišką antsvorio problemą turintis B.Johnsonas jaučiasi gerai ir ligos simptomai yra „švelnūs“, bet balandžio 5-ąją jo sveikata pablogėjo.
Premjeras buvo skubiai pervežtas į valstybinę Šv.Tomo ligoninę, esančią netoli Vestminsterio rūmų.
Balandžio 6-ąją 55 metų politiko būklė dar labiau komplikavosi ir jį teko perkelti į intensyvios priežiūros palatą.
Laimei, po kelių dienų B.Johnsono sveikata pagerėjo.
Dar po trijų dienų jis buvo išrašytas iš ligoninės ir iki šiol ilsisi savo kaimiškoje rezidencijoje Čekerse, esančiame apie 70 kilometrų nuo Londono.
„Sunku apsakyti, koks esu dėkingas. Be jokių abejonių, mano gyvybę išgelbėjo medikai“, – įrašytame kreipimesi į tautiečius pripažino B.Johnsonas.
Būtent medikai artimiausiomis dienomis spręs, kada BoJo – taip jį pravardžiuoja artimieji, kolegos ir šalies žiniasklaida – sugrįš prie valstybės vairo.
Šaliai de facto jau visą mėnesį vadovauja ne premjeras, o jo pirmasis pavaduotojas – daug politinės patirties neturintis ir charizmos stokojantis 46 metų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
Savo idealo neatitinka
Pats B.Johnsonas niekada neslėpė, kad jo asmeninis idealas yra ne kas kitas, o jo pirmtakas, konservatorių lyderis ir premjeras Winstonas Churchillis, vedęs Jungtinę Karalystę link pergalės Antrajame pasauliniame kare.
Tačiau kol kas B.Johnsono ir W.Churchillio palyginimas – tikrai ne pirmojo naudai.
Toliaregis W.Churchillis apie fašizmo grėsmę ir apie būtinybę ruoštis artėjančiam pasauliniam karui savo tautiečius perspėjo dar gerokai iki 1939-ųjų. O trumparegis populistas B.Johnsonas atsainokai žiūrėjo į koronaviruso keliamą grėsmę ne tik šių metų sausį, bet ir visą vasarį.
B.Johnsonui absoliutus prioritetas žiemos mėnesiais buvo anaiptol ne COVID-19, o jo „politinis kūdikis“ – „Brexit“.
Paskutinėmis vasario dienomis, kai ne tiktai Kinijoje, bet jau ir Italijoje bei Ispanijoje siautė epidemija, B.Johnsono vadovaujama Dauningo gatvės „breksitistų“ komanda kur kas didesnę pirmenybę skyrė kovo 3 dieną prasidėjusioms „Brexit“ deryboms tarp Londono ir Briuselio.
Tuomet man, šio teksto autoriui, teko dalyvauti Dauningo gatvėje rengiamose spaudos konferencijose. Apie COVID-19 grėsmę buvo kalbama nenoriai ir mažai.
Visiška pirmenybė buvo atiduodama „Brexit“ temoms – kontaktams su ES dėl ateities santykių bei deryboms dėl naujų prekybos sutarčių su JAV, Australija, Kanada ir Japonija.
Mums, Londone dirbantiems užsienio korespondentams, į įvairiausius klausimus viruso tema premjero B.Johnsono atstovai atsakinėjo lakoniškomis, šabloniškomis frazėmis: „Mūsų Nacionalinė sveikatos sistema (NHS) yra gerai pasiruošusi visiems galimiems scenarijams“, „Mes jau daug metų turime planus, skirtus kovai su epidemija“.
Dabar tie patys Dauningo gatvės atstovai priversti pripažinti, kad sausį ir vasarį B.Johnsonas nutarė pats nedalyvauti net penkiuose ypatinguosiuose posėdžiuose, vadinamuosiuose COBRA komiteto susitikimuose, kuriuose kertinių šalies institucijų vadovai svarstė pasirengimo pandemijai strategiją.
B.Johnsonas į šiuos COBRA komiteto posėdžius vietoj savęs visą vasarį siuntinėjo sveikatos apsaugos sekretorių Mattą Hancocką.
Žinia vyriausybiniam aparatui buvo nedviprasmiška: jei premjeras nevadovauja komitetui, vadinasi, tai nėra itin svarbus reikalas.
Vasario mėnesį bent dvi savaites, nuo 14 iki 29 dienos, B.Johnsonas visai nusišalino. Jis išvyko iš Londono su savo partnere Carrie Symonds.
Nors formaliai premjeras dirbo, iš tikrųjų pora leido laiką prabangioje 115 kambarių turinčioje Čivningo rezidencijoje Kento grafystėje.
Būtent tuomet britams su fanfaromis pranešta, kad 55 metų premjeras ir 32-ejų C.Symonds susižadėjo ir laukiasi kūdikio. Sužadėtinei tai bus pirmasis vaikelis, o premjerui – jau šeštasis arba net septintasis.
Iki šiol britai oficialiai taip ir nežino, kiek vaikų su 4 skirtingomis moterimis turi B.Johnsonas.
Namų darbų neatliko
Net Konservatorių partijai palanki Londono spauda, jau nekalbant apie opozicinių partijų vadovus, dabar kaltina B.Johnsoną ir jo vyriausybę iššvaisčius daugiau nei šešias savaites.
Per tas lemiamas „prarastąsias savaites“ nebuvo atlikta elementarių namų darbų.
Pirmiausia nepasirūpinta pakankamu kiekiu asmens apsaugos priemonių (AAP).
Šalies medikai ir socialiniai darbuotojai jau ketvirtą savaitę skundžiasi, kad jiems chroniškai trūksta kaukių su filtrais, respiratorių, akinių, kombinezonų ir vienkartinių chalatų. Kai kuriose gydymo įstaigose ir globos namuose britų medikai ir seselės priversti kartoti savo kolegų iš Italijos ar Ispanijos veiksmus: vietoj profesionalams skirtų kombinezonų ar chalatų naudoja tai, ką gali nugriebti po ranka, taip pat ir plastikinius šiukšlių maišus.
Per prarastąsias savaites vyriausybė tinkamai nepasirūpino ir esminiu ginklu kovoti su virusu: kuo masiškesniu testavimu. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Jungtinės Karalystės duomenys atrodo apverktini.
Nuo epidemijos pradžios iki šios savaitės 66 mln. gyventojų turinti šalis atliko testus viso labo 560 tūkst. asmenų. Tai sudaro vos 0,9 proc. visų šalies piliečių.
Vokietija yra atlikusi per 2 milijonus koronaviruso testų. Tai 2,6 proc. visų Vokietijos gyventojų.
Net 3 milijonų gyventojų neturinčioje Lietuvoje atlikta apie 91 tūkstantį testų, arba beveik 3,25 proc. visų gyventojų.
Testuoja tik sunkiai sergančius
Kovo mėnesio viduryje Jungtinės Karalystės vyriausybė nusprendė, kad testuoti verta tik sunkiai sergančius ir į ligonines dėl koronaviruso simptomų atvežamus pacientus bei tose ligoninėse dirbantį personalą.
Tačiau NHS gretose dirba iki 1,5 mln. žmonių. Iki šiol tik maža jų dalis buvo patikrinta nuo koronaviruso. Globos namuose situacija dar blogesnė.
Iki balandžio 23-iosios net 69 NHS darbuotojai ir 15 socialinės globos darbuotojų mirė kovodami su COVID-19.
Iš nevilties ir pykčio šią savaitę viena britų medikė, septintą nėštumo mėnesį einanti Meeza Viz, surengė vieno asmens tylų protestą prie Dauningo gatvės vartų.
„Apsaugokite sveikatos apsaugos darbuotojus“ – bylojo vienišos manifestantės plakatas.
„Aš norėjau parodyti vyriausybei ir visuomenei, kad negalima taip su mumis elgtis. Mes netylėsime.
Medikų mirtys traktuojamos kaip normalus dalykas. Bet čia nėra nieko normalaus. Negalima leisti, kad AAP trūkumas taptų norma.
Mums užčiaupiamos burnos. Mes turime išdrįsti apie tai garsiai kalbėti.
Mes nesame vaikai, prašantys Kalėdų dovanų. Mes reikalaujame apsaugos priemonių, kad galėtume apsaugoti likusią visuomenę“, – po trumpo protesto akcijos širdgėlą išliejo M.Viz.
Britų medikų asociacijos tyrimo duomenimis, tiktai pusė (52 proc.) apklaustų gydytojų ir medicinos seserų, dirbančių su COVID-19 pacientais, atsakė, kad jiems jų klinikose netrūksta jokių AAP.
Vadinasi, likę 48 proc. turi dirbti be tinkamos apsaugos, rizikuodami savo, šeimų ir pacientų gyvybe.
B.Johnsono vyriausybė labai nenoriai kalba apie AAP trūkumą. Ministras viešai kartoja tą pačią mantrą: „Medikams buvo išdalyta apie 1 milijardą AAP vienetų.“
Meškos paslauga valdžiai
„Toks oficialios retorikos ir realios situacijos neatitikimas gali padaryti nepataisomą meškos paslaugą valdžiai“, – „Lietuvos rytui“ sakė Londono universiteto koledžo profesorė Susan Michie.
Ji tiria visuomenių elgseną epidemijų ir kitų ekstremalių situacijų metu.
„Ypatingu laikotarpiu itin svarbu, kad visuomenė pasitikėtų tuo, ką jai sako, kokią informaciją suteikia politiniai lyderiai. Bet kurioje visuomenėje, ne tik demokratinėje, kaip Jungtinė Karalystė, bet ir autoritarinėje ar diktatūroje, kaip Kinija, kilus didžiulei nacionalinei nelaimei žmonės natūraliai žvelgia į savo politinius lyderius.
Paprastai karų ir epidemijų metais valdžios institucijų populiarumas ir pasitikėjimas jomis išauga. Bet šį visuomenės kreditą reikia itin tausoti ir jo neišbarstyti.
Pasitikėjimas dings, jei žmonės ims matyti milžinišką skirtumą tarp to, kas sakoma, ir realios situacijos.
Žlugus pasitikėjimui bus itin sunku jį atgauti“, – sakė S.Michie.
Naujausios visuomenės apklausos Jungtinėje Karalystėje rodo, kad kol kas 6 iš10 britų mano, jog B.Johnsono vyriausybė „gerai“ arba netgi „labai gerai“ kovoja su COVID-19. Nepatenkintųjų – 30 proc. Dešimtadalis neturi aiškios nuomonės.
Per pastarąsias keturias karantino savaites valdančiosios Konservatorių partijos reitingas netgi šoktelėjo iki 54 procentų. Tiesa, viena tokio padidėjusio populiarumo priežasčių gali būti grynai žmogiška eilinių piliečių simpatija sunkiai susirgusiam partijos vadovui B.Johnsonui.
„Brexit“ ideologija svarbesnė
Viena priežasčių, kodėl Jungtinėje Karalystėje taip chroniškai trūksta AAP, yra politinė. Ir ji tiesiogiai susijusi su „Brexit“.
Londono vyriausybei dar vasarį Briuselis pasiūlė dalyvauti bendrame ES projekte perkant itin didelius kiekius AAP.
ES sudarė bendrą net 1,5 milijardo eurų fondą ir net tris kartus kvietė Jungtinę Karalystę įsitraukti į bendras iniciatyvas.
Britų diplomatai perdavė šiuos pasiūlymus B.Johnsono vyriausybei.
Bet šaliai vadovaujantys „breksitistai“ politikai nusprendė ištarti: „Ne.“ „Brexit“ ideologija vasario ir kovo mėnesiais pasirodė esanti svarbesnė už žmonių gyvybę.
Tik kai kovo 23 dieną Jungtinė Karalystė, paskutinė iš didžiųjų Europos valstybių, pagaliau paskelbė visuotinį karantiną, Londonas nusprendė priimti Briuselio pasiūlymą ir kartu pirkti AAP.
Toks politinis B.Johnsono trumparegiškumas ir delsimas tikrai kainuos tūkstančius gyvybių.
Karališkasis britų slaugytojų koledžas keliems šimtams tūkstančių šalies savo organizacijos narių jau davė oficialią rekomendaciją: slaugytojai turi teisę atsisakyti artintis prie COVID-19 pacientų, jei savo darbo vietose neturi tinkamų AAP.
Dėl nuolatinio AAP trūkumo tarp britų medikų itin daug užsikrėtimo virusu atvejų. Londone, Birmingame ir kituose miestuose jau ima trūkti medicinos personalo.
Naujutėlėje Londone atidarytoje „NHS Nightingale“ karo lauko ligoninėje yra 400 lovų su plaučių ventiliatoriais ir dar 3,5 tūkst. paprastų lovų.
Bet šią savaitę į šią milžinišką ligoninę nebuvo galima atvežti nė penkiasdešimties naujų pacientų, nes paprasčiausiai nėra medicinos personalo, galinčio prižiūrėti ligonius ir aparatūrą.
Į kovą stoja lyg nuogi
Chronišką AAP trūkumą patys medikai socialiniuose tinkluose ir interneto forumuose lygina su kareiviu, kuriam liepta stoti į kovą visiškai nuogam – ne tik be jokio ginklo, bet ir be jokios uniformos.
Paralelės su karu nėra iš piršto laužtos. Istorikai pripažįsta, jog per pirmus du Antrojo pasaulinio karo mėnesius Jungtinė Karalystė tikrai nepaaukojo tiek daug gyvybių, kiek prarado per šių metų kovą ir balandį.
Kasdienės spaudos konferencijos, rengiamos iš oficialiosios britų premjerų rezidencijos Dauningo gatvėje, prasideda suvestinėmis, primenančiomis telegramas iš karo fronto.
Kas 24 valandas britams pranešama apie septynis, aštuonis ar net devynis šimtus mirusių piliečių.
Ir tai vien oficialūs skaičiai tų britų pacientų, kurie mirė ligoninėse Anglijoje, Škotijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje.
Realus nuo koronaviruso užgesusių gyvybių skaičius – kur kas didesnis. Nes Jungtinėje Karalystėje į oficialią mirties statistiką kol kas neįtraukiami piliečiai, nuo COVID-19 mirę socialinės globos namuose, senjorų pensionuose ar savo namuose.
Senstančioje valstybėje vien globos namų vyresnio amžiaus žmonėms yra per 11 tūkst. Tikslių oficialių duomenų kol kas nėra, bet mirtinas virusas įsisukęs mažiausiai į ketvirtadalį šių įstaigų.
Turint omenyje, kad jose globojami šimtai tūkstančių britų senjorų, kurių daugelio sveikata yra trapi, bendra mirčių suvestinė bus bauginamai didelė.
Ekspertų išvados pribloškia
Įtakingas Londono dienraštis „Financial Times“ subūrė grupę analitikų, kurie išsamiai ištyrė iš daugelio šaltinių viešai prieinamus statistikos duomenis.
Šių ekspertų išvada pribloškianti: per kovą ir balandį koronavirusas Jungtinėje Karalystėje greičiausiai pasiglemžė per 40 tūkst. gyvybių.
Apie 38 tūkst. žmonių mirė Anglijoje ir Velse. Apie 3 tūkst. – Škotijoje, dar 500 – Šiaurės Airijoje.
Palyginimui – vyriausybės pateikiami duomenys apie mirtis ligoninėse yra perpus mažesni. Balandžio 25-ąją visoje Jungtinėje Karalystėje mirusiųjų pacientų skaičius viršijo 20 tūkstančių.
Tiesa, niūrioje nepriklausomoje „Financial Times“ ekspertų analizėje yra ir vienas kuklus šviesos spindulys.
Ekspertai mano, jog COVID-19 epidemijos pirmosios bangos pikas šalyje jau yra praėjęs. Aukščiausias epidemijos taškas greičiausiai buvo pasiektas balandžio 8 dieną.
Vyriausybės nariai ir jiems patariantys epidemiologai pritaria šiai nepriklausomų ekspertų analizei dėl epidemijos piko dienos, bet prieštarauja dėl mirusiųjų nuo COVID-19 statistikos.
Anot profesoriaus Chriso Whitty, vyriausybės svarbiausio patarėjo medicinos klausimais, mirčių ligoninėse ir už jų ribų santykis yra ne toks drastiškas, kaip teigia „Financial Times“ tyrimas.
Ch.Whitty nuomone, kiekvienam šimtui nuo koronaviruso mirusiųjų ligoninėse greičiausiai tenka apie 20 britų, kurių gyvybę virusas pasigriebė už ligoninių ribų.
Tačiau kiti nepriklausomi britų mokslininkai pritaria 40 tūkst. mirčių nuo COVID-19 analizei.
Žymus epidemiologas, buvęs PSO padalinio vadovas, o dabar Londono universitetinio koledžo Globalinės sveikatos instituto profesorius Anthony Costello dar praėjusią savaitę specialiam parlamentiniam komitetui minėjo būtent 40 tūkstančių mirusiųjų britų skaičių.
Prof. A.Costello teigė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė „bent keliuose frontuose pernelyg lėtai“ sureagavo į epidemijos protrūkį.
Tad labai tikėtina, kad per pirmąją epidemijos bangą Jungtinė Karalystė turės didžiausią mirčių skaičių Europoje: būtent apie 40 tūkst. Šiuo antirekordu britai pranoks net Pietų Europos šalis Italiją ir Ispaniją, jau nekalbant apie šiaurines žemyno valstybes, tokias kaip Vokietija.
Parlamentarus šis ekspertas perspėjo, kad Jungtinės Karalystės greičiausiai dar šįmet laukia netgi ne viena, o kelios COVID-19 bangos – vakcina nuo šio viruso bus prieinama ne anksčiau kaip 2021-ųjų pradžioje, todėl per ateinančius 9 mėnesius neišvengiamai kils naujų masinių viruso protrūkių.
„Šalies valdžia turi garantuoti, kad užėjus naujai bangai bus veikiama be delsimo“, – parlamentarus perspėjo A.Costello, siūlydamas vyriausybei kuo greičiau mokytis iš teigiamų Pietų Korėjos, Singapūro ir Honkongo pavyzdžių.
Lygina su Vokietija
Kitas teigiamas pavyzdys, į kurį Jungtinės Karalystės vyriausybė ir visuomenė žvelgia su vos paslėptu pavydu, yra Vokietija.
Nors ši valstybė gyventojų skaičiumi gerokai lenkia Jungtinę Karalystę, mirčių skaičius yra bent tris kartus mažesnis – nesiekia nė 6 tūkst.
Net ir patriotiškiausi britai su pavydu lygina šaltakraujiškai ir profesionaliai krizės metu besielgiančią Angelą Merkel ir jos ministrų kabineto narius su Jungtine Karalystę valdančia diletantiška B.Johnsono vyriausybe.
Balandžio pradžioje, kai vienu metu koronavirusą pasigavo premjeras B.Johnsonas, svarbiausias jo politinis patarėjas Dominicas Cummingsas, sveikatos apsaugos sekretorius M.Hancockas, pagrindinis vyriausybės patarėjas medicinos reikalams Ch.Whitty ir netgi sosto įpėdinis Velso princas Charlesas, Jungtinė Karalystė iš tikrųjų tapo panaši į pandemijoje dreifuojantį ir vėtrų blaškomą laivelį be kapitono ir su abejotina įgula.
Per pastaruosius ketverius metus tarptautinis Jungtinės Karalystės įvaizdis buvo gerokai aptalžytas skausmingose „Brexit“ skyrybose.
Jau dabar aišku, kad chaotiška B.Johnsono vyriausybė kovodama su COVID-19 pridarė klaidų, kurios tikrai nepakels šios šalies prestižo nei Senajame žemyne, nei tarptautinėje arenoje.
Kol vyksta pasaulinė kova su virusu, mažai kas kreipia dėmesį į tokius efemeriškus dalykus kaip šalies įvaizdis. Tačiau kai nurims pandemijos sukeltos bangos, bus galima objektyviai įvertinti, kokio dydžio žalą patyrė šalis, valdoma charizmatiško, bet diletantiško populisto B.Johnsono.
