Neabejojama, kad mirčių statistikai Italijoje įtaką daro blogėjanti padėtis šalies senelių globos namuose, kur viruso židiniai spėjo plačiai išsišakoti.
Jie prilyginami tiksinčiai bombai, kurios italams niekaip nepavyksta neutralizuoti. Teisėsaugos tyrimų ir skandalingų liudijimų apie globos įstaigose buvusią netvarką tik daugėja.
O Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad pusė visų koronaviruso aukų Europoje buvo senelių namų gyventojai.
Liūdna realybė: koronavirusui sutramdyti žada pasitelkti nusikaltėlius
Oficialiais duomenimis, šeštadienio vakarą Italijoje koronavirusas buvo nusinešęs jau 26,3 tūkst. žmonių gyvybę.
Židiniai toliau plečiasi
Ilgaamžių skaičiumi besididžiuojanti Italija šokiruota – koronavirusas apnuogino tikrą netvarką šalies senelių namuose.
Prokurorų taikiklyje atsiduria vis daugiau tokių įstaigų ne tik Lombardijos, bet ir kituose šalies regionuose. Teigiama, kad statistika, nors ir labai kraupi, neatspindi visų realių senukų mirčių nuo COVID-19 skaičiaus.
Prokurorai aiškinasi daugybę atvejų, kai senoliai, užkrėsti globos namuose, vėliau mirė ligoninėse. Jiems net nebuvo padaryti tyrimai, nors dauguma jų turėjo ryškių koronavirusui būdingų simptomų.
Ir nors pandemija pamažu traukiasi, senelių namai virsta mirtininkų zonomis, kur sustabdyti įsibėgėjusį virusą tampa labai sudėtinga.
„Senelių globos rezidencijose Lombardijoje nusitęsusi užkrato banga toliau žudo. Mirštama nuo COVID-19 ar kitų patologijų, pražudančių silpniausius. Bet vis daugiau medikų ima kelti balsą – tvirtina, kad krizės akivaizdoje jie buvo apleisti, vieni turėjo kovoti už globotinių gyvybę“, – rašo dienraštis „La Repubblica“.
Milano globos namuose „Pio Albergo Trivulzio“, atsidūrusiuose skandalo epicentre, mirusių senukų artimieji neslepia esantys priblokšti situacijos absurdiškumo. Esą net ir prasidėjus teisėsaugos tyrimams mirtys senelių namuose nebuvo sustabdytos.
„Teisėsauga tiria, ministerijos inspektoriai tikrina, politikai tik kalba. O senelių namuose tuo metu toliau mirštama, nes tyrimų daroma nepakankamai, personalas užsikrečia ir nėra keičiamas, gydymas nėra koordinuotas.
Gana laukimo ir pražūtingų vėlavimų, reikalaujame skubaus įsikišimo, kurį koordinuotų regionai ir ministerijos“, – rašoma aukų artimųjų sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Artimųjų suburtam komitetui vadovaujantis Alessandro Azzoni piktinosi, jog būtina kuo greičiau įsikišti, kad būtų išgelbėtos tėvų ir senelių gyvybės.
„Mes nerimaujame ir dėl medicinos personalo, kuris priverstas dirbti pražūtingomis pamainomis. Liudijimai, kurių sulaukėme iš globotinių artimųjų, yra gąsdinantys. Trapių ir negalinčių apsiginti žmonių gyvenimas pakibęs ant plauko. Ar kas nors turi realių ketinimų juos išgelbėti?“ – piktinosi A.Azzoni.
Lombardijos regiono vadovai pripažino, kad senelių namai nesugebėjo tvarkytis su pas juos atvežtais COVID-19 pacientais. Tačiau tikino, kad tai ne skandalingą sprendimą priėmusių politikų kaltė.
Esą ligonių nebuvo kur dėti, todėl juos patarta vežti į senelių globos įstaigas.
Italijos žiniasklaida klausė, kodėl sergantys pavojingu virusu buvo pasiųsti ten, kur galėjo sukelti nevaldomą gaisrą, nė nepatikrinus, ar įstaigos tam buvo tinkamai paruoštos.
„Tokia padėtis reikalauja skubių atsakymų. Prieš pradedant kalbėti apie atsigavimą dar reikia išgelbėti daugybę gyvybių. Žinome, kad su virusu reikės sugyventi mėnesių mėnesius. Klaidų negalima slėpti, iš jų reikia mokytis“, – įspėjo dienraštis „La Repubblica“.
Susiję straipsniai
Nusikalstamas aplaidumas
Pasakojimai, atkeliaujantys iš įstaigų, kurios ėmė didžiulius pinigus už senelių priežiūrą ir turėjo garantuoti jiems saugią senatvę, iš tiesų šokiruojantys.
Italijos televizijos laidoms senolių artimieji pasakojo, kad aiškių COVID-19 simptomų turintys senukai buvo guldomi šalia sveikųjų, kad jiems nebuvo teikiama būtina pagalba ir priežiūra, nes trūko personalo.
Artimieji tikino, kad į jų skambučius niekas neatsakinėjo ir neteikė informacijos apie artimųjų būklę.
„Po mano mamos mirties man paskambino ir pasakė, kad įvyko nesusipratimas. Jie patikrino kambarį, kuriame laikomi kūnai, kol bus sudėti į karstus, ir pamatė, kad mano mama vis dar ten. Vadinasi, vietoj jos karste buvo kitas žmogus.
Tada aš supratau, kad nebuvo pagarbos nei gyviesiems, nei mirusiems. Reikalaujame teisingumo dėl visų šių mirčių. Senoliai nebuvo apsaugoti“, – valstybinės televizijos „Rai“ laidoje pasakojo mamos netekusi italė.
Vis atviriau pradeda kalbėti ir globos namų personalas, atskleidžiantis, kad net sergantys žmonės buvo verčiami eiti į darbą.
Esą kaukės senelių namuose atsirado tik kovo pabaigoje, kai pandemija jau buvo gerokai įsibėgėjusi. Iki tol buvo liepta jų nesidėti, kad neišsigąstų globojami senukai.
Būtent globos namų darbuotojų skundai prokurorus paskatino surengti kratas dar vienuose žinomuose Milano globos namuose „Don Gnocchi“.
Byloje nurodoma, kad globos namų vadovybė, kuriai jau pateikti įtarimai dėl koronaviruso platinimo, nuslėpė daugybę darbuotojų užsikrėtimo atvejų, nors apie juos žinojo dar nuo kovo pradžios.
Senelių namuose dirbantys medikai Lombardijos regiono administracijai parašė viešą protesto laišką, kuriame atvirai prabilo apie tai, kad net atsiradus pirmiesiems židiniams šios įtaigos mažai kam rūpėjo, kol virto tiksinčia bomba.
Aiškėja, kad, be skandalingo nutarimo guldyti COVID-19 pacientus senelių namuose, regiono vadovybė taip pat rekomendavo nevežti į ligonines tų globos namų gyventojų, kuriems daugiau nei 75 metai ir kurie turėjo kitų sveikatos problemų.
Medikų pasirašytame protesto laiške toks sprendimas vadinamas ne tik neetišku, bet ir permetančiu visą atsakomybę ant slaugytojų, neturinčių reikiamos gydymo patirties, pečių.
Kapai koronaviruso aukoms
Skandalingais liudijimais užversta teisėsauga tikina tirianti visą informacija ir ragina siųsti net garso įrašus su konkrečiomis istorijomis. Tai leis teisiniam procesui prasidėti kiek įmanoma greičiau.
Italijos mokslininkai skaičiuoja, kad koronavirusas šalyje galėjo pareikalauti kur kas daugiau gyvybių, nei skelbia oficiali statistika.
„Mūsų duomenimis, realūs mirčių skaičiai, tiesiogiai ar netiesiogiai nulemti pandemijos, yra kur kas didesni, nei skelbiama kasdieniuose Civilinės saugos departamento pranešimuose.
Labiausiai paliestose provincijose, tokiose kaip Bergamas, jie daugiau nei dvigubai didesni“, – rašoma šiomis dienomis paskelbtoje mokslininkų grupės studijoje, analizavusioje mirštamumo statistiką Italijoje nuo epidemijos pradžios.
Tikrąjį dramos mastą atskleidžia ir Milano savivaldybės sprendimas mirusiuosius, kurių niekas taip ir nepasigedo, palaidoti bendrose koronaviruso aukų kapinėse.
Pagal numatytą tvarką pasiimti mirusiųjų palaikus artimieji turi per 5 dienas.
„Mums atrodė, kad privalėjome sudaryti galimybę juos tinkamai palaidoti.
Kalbame apie žmones, kurie neturėjo artimųjų, o galbūt ir turėjo, bet jie patys užsikrėtę koronavirusu guli ligoninių skyriuose. Žiniasklaida kalbėjo apie „masinę kapavietę“, bet šis terminas neteisingas, mes stengėmės palaidoti kiekvieną skirtingame kape“, – sakė Milano savivaldybės atstovė Roberta Cocco.
COVID-19 aukų kapinėse jau supilta per 60 kapų, ant jų pastatyti vienodi balti kryžiai su vardu, pavarde bei gimimo ir mirties datomis. Iš viso kapinėse yra 600 vietų.
Numatyta, kad šių kapų nebus galima judinti dvejus metus.
„Kritę kare su COVID-19. Tai pirmosios karo kapinės taikos metu – šeši šimtai vietų, skirtų tiems koronaviruso įkaitams, kurie mirė toli nuo savo artimųjų“, – skaudžią pandemijos dramą aprašė dienraštis „La Repubblica“.