Rusijos socialinės žurnalistikos projekto „Mediazona“ autoriai paskelbė tyrimą didelio Rusijos gydytojų mirštamumo nuo koronaviruso tema.
Skaičiai šokiruoja. Iki gegužės vidurio Rusijoje koronaviruso aukomis tapo mažiausiai 186 medicinos darbuotojai, arba kas 15 asmuo, miręs nuo COVID-19.
Kadangi patikimų oficialių skaičių apie medikų mirštamumą Rusijoje nėra, žurnalistų tyrimo pagrindu tapo „Atminimo sąrašas“.
Tai – rusų medikų sukurtas atmintinas projektas su pavardėmis kolegų, mirusių nuo koronaviruso. Gegužės 22-ąją jame buvo jau 255 pavardės.
„Mediazona“ autoriai pasistengė patikrinti kiekvieną „Atminimo sąrašo“ pavardę.
Jie rėmėsi oficialia, socialinių tinklų, žiniasklaidos informacija ir giminaičių bei draugų pranešimais.
Paaiškėjo, kad dažniausiai Rusijoje nuo COVID-19 miršta slaugytojai.
Remiantis oficialiais duomenimis, koronavirusas Rusijoje pasiglemžė vos 3249 gyvybes.
Mirusių medikų dalis, imant bendrą mirčių nuo koronaviruso skaičių, sudaro beveik 7 proc.
Šis santykis vidutiniškai 16 kartų aukštesnis nei šešiose šalyse, kurios lyginamos su Rusija pagal epidemijos mastą.
Jungtinėje Karalystėje mirusių medikų dalis sudaro 0,5 proc., Italijoje – 0,65 proc., Ispanijoje – 0,27 proc., Vokietijoje – 0,23 proc., JAV – 0,48 proc., Irane – 1,59 proc.
Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad didžiausio rusų medikų mirštamumo statistiką lemia bendro oficialaus mirčių nuo koronaviruso skaičiaus sumažinimas.
Rusijos valdžia tikina, kad bendras mirštamumo nuo COVID-19 šalyje lygis yra 7,4 karto žemesnis nei pasaulyje.
Kitas paaiškinimas: labai didelė profesinė rizika dėl individualių apsaugos priemonių – pirštinių, kostiumų, respiratorių – stygiaus.
Bet šią problemą neigia valdininkai ir ligoninių vadovai. Vienas Rusijos medicinos profsąjungų „Deistvije“ pirmininkų Andrejus Konovalas sakė, jog didelį medikų mirštamumo skaičių lemia ne tiktai apsaugos priemonių stygius, bet ir ne geriausiu būdu organizuotas darbas.
Maskvoje praėjusią savaitę buvo pradėtas masinis testavimas dėl antikūnų.
Kaip pareiškė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas, tai padės užsikrėtusius maskviečius suskirstyti į tris grupes: tuos, kurie nejaučia jokių ligos simptomų, sergančius lengva ir vidutine ligos forma ir tuos, kurie persirgo.
Tyrimus žadama padaryti per parą, bet pažymos dėl antikūnų – ar yra, ar ne – išduoti neketinama. Tai kelia pacientų nuostabą ir net pasipiktinimą: „Kodėl?“
Vyresniojo amžiaus žmonės prisimena, kad kadaise Sovietų Sąjungoje tarp jaunimo buvo madingos pažymos dėl ŽIV infekcijos.
Jos patvirtindavo, kad su tokio dokumento savininku galima saugiai mylėtis.
Šalyje buvo pasakojamas toks anekdotas. Rytą meilės vergė klausė savo kliento, ar jis tikrai turįs tokią pažymą.
„Žinoma“, – išdidžiai atsakė naktinis svečias, iš kišenės traukdamas suglamžytą dokumentą.
„Dabar gali jį suplėšyti!“ – atsakydavo prostitutė.
Pažyma dėl koronavirusinės infekcijos antikūnų kol kas negali duoti realios naudos. Infekcinių ligų specialistų ir imunologų nuomone, tai nėra garantija, kad nebus užsikrėsta pakartotinai.
