Jau dvi savaites karantinas Ispanijoje yra pamažu švelninamas.
Svarbiausias šalyje dabar keliamas klausimas: kaip po tokios tragedijos visuomenei grįžti į normalų gyvenimą?
„Lietuvos rytas“ apie tai kalbėjosi su Katalonijos gyventojais – anūkų porą mėnesių nemačiusia močiute, per atstumą mokiniams paramą teikusia mokytoja, restoraną šį savaitgalį atidaryti besiruošiančia savininke.
Ispanijoje gyvenanti lietuvė dalijasi išradingu gimtadienio sveikinimu: karantinas šventės nesustabdė
Anūkas verkė iš laimės
„Kai tėvai pasakė, kad Llucas po dviejų mėnesių pertraukos pagaliau galės ateiti pas mus į namus, anūkas apsiverkė iš laimės ir negalėjo tuo patikėti“, – „Lietuvos rytui“ apie savo ketverių metų anūką pasakojo Manresos mieste gyvenanti medicinos sesuo Nuria Serra.
Prieš pandemiją su anūkais seneliai matydavosi beveik kasdien.
„Mano vyras eidavo pasiimti vyresnėlio iš darželio, jie kartu pietaudavo.
O penktadieniais Llucas ateidavo valgyti picos ir likdavo nakvoti – jam tai buvo proga pasijusti karaliumi.
Ir staiga vieną dieną visa tai nutrūko ir mes nesimatėme du mėnesius“, – pasakojo N.Serra.
Tokių istorijų Ispanijoje – šimtai tūkstančių, nes, kaip ir priimta pietuose, daugybė į pensiją išėjusių senelių prižiūri savo anūkus kiekvieną dieną.
Koronaviruso pandemija išmušė šiuos giliai įsišaknijusius šeimos santykius iš vėžių – dauguma senelių anūkų nematė ištisus du mėnesius.
Dauguma Ispanijos šeimų nusprendė saugoti savo senolius ir vengti su jais bet kokio kontakto.
Tragiškos žinios apie tai, kad COVID-19 yra pavojingiausia patiems vyriausiems, įbaugino visuomenę.
„Aš labai pasiilgau anūkų, bet mano galvą buvo užėmęs darbas ligoninėje.
Nors dirbu prie naujagimių, o ne su infekcinėmis ligomis, ligoninėje įtampa buvo didžiulė ir matėme, kaip vienas po kito nuo koronaviruso miršta žmonės, kiek daug užsikrėtusiųjų ir kaip ligoninės personalas negali niekuo jiems padėti.
Todėl vien mintis, kad anūkai ir mama sveiki, mane guodė. Tuo metu mano vyrui Pepui buvo sunkiau, nes jis yra pensijoje ir visą pandemiją praleido namuose. Jis anūkų ilgėjosi visa širdimi“, – pasakojo medicinos sesuo.
Senolius kruopščiai saugojo
„Labai jaudinausi dėl savo motinos. Jai 90 metų ir du mėnesius praleido vienų viena užsidariusi savo namuose.
Aš jai atveždavau valgyti ir kitus pirkinius, bet viską prieš įnešant į jos namus dezinfekuodavau ir pati nėjau į vidų.
Iš pradžių tokie pokyčiai mane labai jaudino, tačiau mama gerai prie jų prisitaikė. Ją išgelbėjo telefonas – su giminaičiais ir draugėmis ji kalbėjosi ištisas dienas“, – kalbėjo N.Serra.
Praėjusią savaitę daugybė du mėnesius vienatvėje praleidusių senelių pagaliau vėl išvydo savo šeimas.
Tačiau ne visiems dabar ramu – yra ir tokių šeimų, kurios vakarieniaudamos su savo artimaisiais ir toliau laikosi higienos ir atstumo taisyklių.
„Mes dabar jau elgiamės paprastai, nenešiojame kaukės namuose, kai lankosi anūkai ar mama.
Ligoninėje matau, kad jau kelias savaites užsikrėtusiųjų skaičius sumažėjo beveik iki nulio, nes visiems, kurie atvyksta į ligoninę, daromi testai.
Bet turiu draugių, kurios būdamos kartu su kitais žmonėmis, nesvarbu, su kuriais ir nesvarbu kur, visuomet dėvi kaukę“, – pasakoja Nuria.
Šios savaitės antraštės skelbė vieną žinią, kaip giminės vėl gali kartu vakarieniauti. Vakarienės Ispanijoje – pats svarbiausias bendravimo būdas. Bet ispanai dabar turi užduotį planuoti jas saugiai ir sumažinti tarpusavio kontaktų skaičių.
Tarsi psichologinis kalėjimas
Dar viena visuomenės grupė, karantino švelninimo dienomis bandanti išspręsti sunkią užduotį, yra pedagogai.
Ispanijos vyriausybės sprendimu antroje karantino švelninimo fazėje, į kurią visa šalis įžengs ateinančią savaitę, bus atidaromos mokyklos.
Tačiau pamokos nevyks, bus priimami tik specialių poreikių turintys mokiniai ir jie privalės laikytis ypatingų apsaugos priemonių, prie kurių nei mokytojai, nei mokiniai nėra pripratę.
„Manau, kad mes net negalime sakyti frazės „atidaromos mokyklos“, nes duris atvers tik pastatas. Mokykla man reiškia glaudų bendravimą, žaidimus kieme ir dar daugybę kitų dalykų.
Tačiau dabar mus gąsdina vaizdai iš Prancūzijos, kurioje mokyklos jau atidarytos ir vaikai laikosi dviejų metrų atstumo, turi žaisti vieni.
Net šiurpas ima pagalvojus, kad ateinančią savaitę ir mūsų laukia tokia situacija“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Fonoljosos miestelyje pradinėje mokykloje dirbanti Teresa Utrero.
Ji sako, kad švietimo departamentas nurodė, jog į mokyklą bus priimti tiktai tie vaikai, kurių abu tėvai dirba, arba tie, kuriems reikia specialios pagalbos.
„Daugybė šeimų neleis vaikų į mokyklą iki pat trimestro pabaigos. Ir manau, kad elgsis teisingai. Tokiomis sąlygomis mokykla gali tapti psichologiniu kalėjimu, kur mes nuolat turėsime kontroliuoti vaikus. Aš savo sūnaus nevesiu“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja dirbanti mokytoja.
Bus policininkais ir valytojais
Sąlygos, kuriomis turės dirbti mokytojai birželio mėnesį, yra labai sudėtingos. Mokykla bus atidaryta nuo 9 iki 13 valandos, tačiau mokiniai ten negalės išbūti viso laiko.
Vaikai galės į mokyklą atvykti skirtingomis valandomis ir tik mokytojų nurodytu laiku.
Nebus nei mokyklinio transporto, nei valgyklų.
Mokytojai skundžiasi, jog turės atlikti policininko ir valytojo vaidmenį: prižiūrėti, kad vaikai nebūtų vienas arti kito ir čiaudėtų tik į alkūnę.
Pedagogai turės pasirūpinti, kad būtų dezinfekuotas kiekvienas daiktas, kurį vaikas lietė. Jiems reikės dezinfekuoti tualetus po kiekvieno lankymosi.
„Aš netgi neįsivaizduoju, kaip mes viską spėsime. Mums reikia valytojo, kuris eitų paskui vaikus“, – su įtampa mokyklos atidarymo laukė mokytoja.
Pasak T.Utrero, švietimo departamentas priėmė sprendimą iki mokslo metų pabaigos likus trims savaitėms atidaryti mokyklas, nes juos spaudė žiniasklaida, šeimos, opozicija ir Ispanijos vyriausybė.
Mokytoja mano, kad būtų buvę efektyviau duoti šeimoms pašalpas, kad vienas iš dirbančių tėvų galėtų likti namie.
Susiję straipsniai
Restoranai be tualetų
Viena didžiausių naujienų praėjusią savaitę Ispanijoje buvo ta, kad pagaliau atidarytos restoranų ir barų terasos.
Tokį sprendimą Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas priėmė norėdamas gelbėti šalies ekonomiką.
Ispanams, didžiulę dalį savo laiko praleidžiantiems baruose, tai buvo puiki naujiena. Bet barų ir restoranų savininkai griebiasi už galvos.
Restorano „Pastora“ savininkė Meritxell Folch „Lietuvos rytui“ sakė, jog atidarymas naujomis sąlygomis iš jos pareikalavo daugybę fizinių pastangų ir ekonominių investicijų.
„Kol kas šalyje vyrauja visiškas chaosas, niekas nežino, kokių normų ir kaip laikytis. Be to, taisyklės keičiasi kasdien.
Iš pradžių mums buvo pasakyta, kad galime atidaryti tiktai terasas. Dabar – kad galima veiklą vykdyti jau ir viduje.
Higienos ir atstumo normos mums nepaprastai komplikuoja gyvenimą. Kadangi dėl atstumo normų galėsiu įsileisti tik 40 proc. lankytojų, nežinau, ar man išvis apsimoka atidaryti restoraną“, – sakė katalonė.
M.Folch nuotr.
Labiausiai M.Folch nerimą kelia mintis, kad seniūnijos sprendimu jos restorane tualetai kol kas bus uždaryti.
„Kaip pasakysiu klientams, kad jie turi eiti tuštintis į krūmus?“ – klausia restorano savininkė.
Seniūnijos reikalavimai labai griežti – prieš klientams sėdant prie stalo padavėjai privalo dezinfekuoti visus paviršius, tarp stalų turi būti dviejų metrų atstumas, valgiaraštį galima pateikti tik su kodu, kurį reikia nuskenuoti telefonu.
Tiesa, uždrausta tiekti tokius užkandžius kaip bulvių traškučiai arba alyvuogės, kuriuos klientai ima iš bendro indo, o tai barų ir restoranų savininkams kelia daugybę sunkumų. Žymiųjų užkandžių tapų, kurias galima dalytis, era Ispanijoje kol kas baigėsi.
Restorano savininkė garantuoja, kad ji laikysis visų normų.
„Jau dabar matau, kad praėjusią savaitę atidaryti restoranai jų nesilaiko.
Kavinėje, kurioje aną dieną gėriau arbatą, man stalas buvo nuvalytas tik skudurėliu. Tai griežtai draudžiama“, – sako T.Folch.
Laukia ekonominė krizė?
Restorano savininkė pasakojo, kad kovo 13 dieną jai buvo įsakyta restoraną uždaryti per vieną naktį.
„Du mėnesius nedirbome. Pirmą mėnesį, net ir neturėdami jokių įplaukų, mokėjome 200 eurų mokestį už individualią veiklą.
Antrą mėnesį nuo jo buvome atleisti, tačiau gavome tik 600 eurų pašalpą, kurios pragyventi neužtenka.
Gerai nors tiek, kad susitarėme su patalpų savininku, kad nemokėsime nuomos – kas mėnesį ji mums atsieina 2 tūkstančius eurų“, – sako M.Folch.
Panašioje situacijoje yra ir kiti restoranų savininkai.
Ispanijos ekonomika yra ant krizės ribos, o ekspertai teigia, kad tokių sunkumų šalyje nėra buvę nuo pilietinio karo laikų.
Kitas klausimas, kuris kankina Ispanijos ekonomiką, – kas laukia turizmo, kuris padeda vasarą pragyventi daugeliui ispanų.
2018 metais turizmas Ispanijos ekonomikai davė 178 milijardų eurų, o tai sudarė 14,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Žiniasklaida rašo, kad šiais metais turizmas pasmerktas mirčiai. O tai reiškia, kad didžiausias šalies ekonomikos variklis staiga sustos.
Ispanijos vyriausybė gegužės viduryje nusprendė, kad visi į šalį atvykstantys turistai bus karantinuojami dvi savaites. Pasak valdančiųjų politikų, po tokios pandemijos ir tiek gyventojų įdėtų pastangų būtų labai neatsakinga vėl atvežti virusą į šalį iš kitur.
Toks sprendimas papiktino turizmo sektorių – kokios atostogos gali būti karantinuojantis viešbutyje?
Kita Ispanijos ekonominė bėda – vėluojančios prastovų pašalpų išmokos.
Milijonai ispanų buvo laikinai atleisti iš darbo kelioms savaitėms ir vyriausybė apsiėmė sumokėti 70 proc. atlyginimo.
Tačiau kol kas daugiau nei pusė darbuotojų dar negavo kovo mėnesio pašalpų, todėl ispanų santaupos, jeigu tokių ir buvo, tirpsta žaibo greičiu.
Kankina emocinės bėdos
Ispanus kankina ne tiktai ekonominės, bet ir emocinės bėdos. Barselonos merė Ada Colau kvietė ekspertus atkreipti dėmesį į tai, jog dabar žmonėms itin reikia psichologinės pagalbos. Pirmiausia pagalbos reikia tiems, kurie prarado artimuosius ir negalėjo su jais net atsisveikinti.
Turint omenyje, kad Ispanijoje, oficialiais duomenimis, nuo koronaviruso mirė 27 tūkstančiai žmonių, gedinčiųjų šalyje tikrai daug.
Bet sunku ne vien tiems, kurie prarado artimuosius. Į ispanų širdis koronaviruso pandemijos metu prasiskverbė baimė. Ir nežinia, kada jie vėl galės ramiai bendrauti su žmonėmis.
„Pandemijos metu praradau labai daug nervų. Labai bijojau užkrėsti savo tėvus, su kuriais kartu dirbame. Ir dabar dar bijau, nes matau, kad žmonės labai atsipalaidavo. Mus vis dar valdo baimė“, – „Lietuvos rytui“ sakė statybinių medžiagų parduotuvės savininkas Joanas Sarri.
Anot vyro, jis karantino sąlygų laikėsi labai griežtai.
„Išeidavau iš namų tik kas tris savaites nusipirkti maisto.
Visus produktus, kuriuos parsiveždavome iš prekybos centro, sudėdavome į kriauklę su dezinfekciniu skysčiu.
Tai darome ir dabar“, – pasakojo griežtai higienos taisyklių vis dar besilaikantis katalonas.
J.Sarri pasakoja, kad jis vis dar neįsileidžia klientų į parduotuvės vidų ir aptarnauja juos lauke: „Jei klientai būtinai nori apžiūrėti prekę, jie negali įeiti be kaukės ir pirštinių.
Kartu su manimi dirba ir mano tėvas, be to, tėvų gyvenamasis namas yra virš parduotuvės. Tad neatsipalaiduosime dar ilgai.“