Septyniolikametis Paulas iš Kentiš Tauno rajono Šiaurės Londone jokiu būdu nesutinka, kad policijos akyse jis yra ne kas kitas, o narkotikų prekeivis.
„Koks iš manęs prekeivis, net juokinga. Aš juk jokio pelno nepasidarau: tik tiek, kad pats rūkau „žolę“ už dyką. Turiu draugų ratą ir su jais dalijuosi „žole“. Kas tuokart neturi pinigų, ne bėda. Kada nors vėliau man atiduoda.
Nepažįstamiems gatvėje niekada nepardavinėju. Pats „žolės“ gaunu iš vyresnio draugo, kuris ją pasiima iš „fermos“. Dalijuosi savo preke tik su tais, kurie yra mano „Snapchat“, „Instagram“ ar „WhatsApp“ kontaktų sąraše. O jame – tik kiemo draugai ir pažįstami iš mokyklos“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Paulas.
Sportiškos išvaizdos, futbolą ir krepšinį žaisti mėgstantis vaikinas tikina, kad nedaro nieko blogo, netgi atvirkščiai – apsaugo savo draugus.
„Tie, kurie perka gatvėje iš nepažįstamų, rizikuoja būti apgauti ar net apiplėšti. Mano pažįstami manimi pasitiki. Jie žino, kad aš jų nemaustau“, – įsitikinęs Paulas, pats pradėjęs rūkyti kanapes nuo 13 metų.
Tačiau britų policijos ir teismų akyse Paulas yra ne kas kitas kaip psichotropines medžiagas platinantis asmuo. Tiesa, „dilerio“ (liet. – narkotikų prekeivio) statuso jis dar nepasiekė – yra vadinamasis šoteris (angl. „shotter“). Tai asmuo, kurio pelnas minimalus, nes jis tik dalijasi „žole“ su mokyklos ar kiemo draugais.
Už tokią „užklasinę veiklą“ šis vaikinas rizikuoja gauti net iki 14 metų kalėjimo. Tiesa, standartinis teismų nuosprendis būna perpus mažesnis.
Vis didėjančios žirklės
2018 m. rudenį paskelbtas britų nevyriausybinio strateginio centro „Volteface“ išsamus tyrimas, pavadintas „Vaikų tyrimu“, parodė, kad per pastaruosius šešerius metus Anglijos ir Velso policija suima ir į teismus atveda vis daugiau nepilnamečių kanapių platintojų.
Kai kurių „šoterių“ amžius siekia vos 11 ar 12 metų.
Anot Hardeep Matharu, vienos „Volteface“ tyrimo autorių, dėl valstybinės diržų veržimosi politikos nuo 2010 metų buvo smarkiai apkarpytas vietinių policijos pajėgų biudžetas.
Todėl teisėsaugininkai priversti persvarstyti savo prioritetus: kovoje su narkotikais jie ėmė koncentruotis į grupuotes, prekiaujančias heroinu, kokainu ir sintetiniais svaigalais.
Prekeiviai trijų rūšių kanapėmis – „žole“, hašišu ir „skunku“ (stipriomis kanapėmis) – buvo nustumti į paraštes. Todėl suaugusių britų, suimtų dėl kanapių auginimo, laikymo ar pardavimo, skaičius smarkiai krito.
„Analizuodami policijos statistiką, susijusią su prekyba kanapėmis, nustebome pastebėję vis didėjančias žirkles tarp suimtų suaugusiųjų ir paauglių.
Pirmųjų kreivė krito žemyn – sumažėjo net 22 proc.
Tačiau jaunų žmonių, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už kanapių tiekimą, per pastaruosius 5 metus padaugėjo, ir gana smarkiai – net 26 proc.
Žinome, kad labai mažai nepilnamečių patys augina kanapes. Tai leidžia daryti išvadą – policija vis dažniau suima paauglius dėl to, kad suaugę prekeiviai juos kontroliuoja ir tiesiog naudoja kaip savo pavaldinius.
Šitaip per žemiausią grandį marihuanos prekeiviai skverbiasi į mokyklas, koledžus, vietos bendruomenes“, – „Lietuvos rytui“ sakė H.Matharu.
Tyrimo rezultatai pribloškė
Dabar daugiau kaip 800 britų nepilnamečių sėdi kalėjimuose arba yra nuteisti lygtinai dėl prekybos kanapėmis.
Tačiau jau penkerius metus britų policija dažniausiai palieka ramybėje asmenis, kurie viešojoje vietoje sulaikomi su maža doze kanapių, skirtų asmeniniam vartojimui. Iš jų tik konfiskuojami kvaišalai ir apsiribojama žodiniu perspėjimu. Suimtų jaunuolių skaičius sumažėjo net 79 proc.
Jungtinės Karalystės valdžios institucijos kasmet skiria itin didelę sumą – daugiau nei 12 mlrd. svarų (apie 13,36 mlrd. eurų) – šalies gyventojų apsaugai nuo narkotikų, taip pat asmenims, kurie bando išsikapstyti iš priklausomybės liūno, gydyti.
Tačiau „Volteface“ tyrimas parodė, kad šalies policija, medicinos ir švietimo įstaigos nesusidoroja su savo misija. Tad Londono vyriausybės deklaruotas karas su narkotikais tėra itin brangus lozungas, neapsaugantis jaunosios kartos nuo labai realių grėsmių.
Tyrėjai konfidencialiai ir anonimiškai apklausė daugiau nei tūkstantį paauglių iš įvairių Didžiosios Britanijos regionų.
Jaunuolių atsakymai kelia nerimą: eiliniam britų paaugliui dabar gerokai lengviau įsigyti marihuanos, negu nusipirkti alaus butelį.
„Mokyklinio amžiaus merginų ir vaikinų paklausėme, ko jiems paprasčiau nusipirkti – nelegalių kanapių ar legalaus alkoholio? Net 44 proc. jaunų žmonių atsakė, kad marihuanos nusipirkti labai lengva arba gana lengva. Ir tik 22 proc. atsakė, kad be problemų gali gauti alkoholio.
Taip pat nustatėme, kad jaunuoliai dažniausiai įsigyja kanapių iš savo bendraamžių. Tipiškas atvejis: vienas nepilnametis nusiperka didesnį kiekį kanapių ir po to jų parduoda draugams. Išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai leidžia jaunimui itin greitai sužinoti, kur, kada ir už kiek galima gauti marihuanos.
Tuo metu alkoholio įsigijimas – daug labiau komplikuota procedūra, nes būtinai reikia surasti suaugusįjį, kuris sutiktų parduotuvėje nupirkti gėrimų. Tad per pastarąjį dešimtmetį marihuana tapo tuo kvaišalu, kuriuo daugiausia svaiginasi jaunoji britų karta“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Volteface“ tyrimo bendraautorė Liz McCulloch.
Neigiamos pasekmės matomos
Anot šios ekspertės, net du trečdaliai apklaustų britų jaunuolių prisipažino, kad marihuaną pirmąkart rūkė neturėdami nė 15 metų, ir tik vienas penktadalis jų tokio amžiaus jau buvo vartoję alkoholio.
„Volteface“ ekspertai perspėjo, kad ši kanapių paplitimo epidemija tarp jaunimo jau dabar turi itin neigiamų pasekmių vartotojų fizinei ir ypač psichinei būklei.
Mat didelės dalies dabartinių kanapių THC (tetrahidrokanabinolio), psichotropinio ingrediento, stiprumas yra net iki 50 kartų didesnis nei toje „žolėje“, kurią rūkydavo praėjusio amžiaus 6-ojo ar 7-ojo dešimtmečių hipių karta.
„Labai stiprios kanapės, vadinamasis skunkas, yra labai paplitusios tarp visų vartotojų, įskaitant jaunimą. Prieš dešimtmetį tarp visų policijos konfiskuotų kanapių „skunkas“ sudarė maždaug pusę, o dabar per 90 proc. iš prekeivių atimtų kanapių.
Jame THC kiekis siekia net iki 14 proc., o tai yra labai daug. Tad poveikis jauno žmogaus psichikos sveikatai stiprus.
Vargu ar galima stebėtis, kad per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 1,8 tūkst. nepilnamečių buvo hospitalizuota dėl psichikos sutrikimų, tiesiogiai susijusių su labai stiprių kanapių vartojimu.
Tai net 54 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį. Net kas trečias mūsų apklaustas paauglys prisipažino, kad kanapių vartojimas juos stumia depresijos link.
Tuo pat metu dėl nuolatinio lėšų trūkumo Anglijoje ir Velse vietos valdžia sumažino finansavimą psichologų tarnyboms, dirbančioms būtent su nepilnamečiais.
Tai dar vienas įrodymas, kad nelegali, nereguliuojama kanapių rinka skaudžiai kerta silpniausiai visuomenės grandžiai – jauniems žmonėms“, – pabrėžė L.McCulloch.
Viltys ir realybė skyrėsi
22 metų Jamesas yra viena „skunko“ aukų. Prieš devynerius metus, kai jam buvo vos 13-a, šis Pietų Londono gyventojas pradėjo vartoti labai stiprias kanapes. Iš pradžių jam atrodė, kad situacija kontroliuojama ir jis bet kada galės sumažinti vartojimą.
Realybė buvo daug tamsesnė. Net dabar, po gydymosi ligoninėje ir daugelio apsilankymų pas psichologą, Jameso sveikata labai pažeidžiama.
„Dažnai jaučiuosi, kad nebesu tas pats žmogus. „Skunkas“ tarsi pagrobė mano sielą, pakeitė mąstyseną, iškepė smegenis. Paauglystėje turėjau tiek planų ir svajonių, o dabar nuolat jaučiuosi nuslopintas ir tuščias.
Nemanau, kad šis narkotikas galutinai sugriovė mano gyvenimą, bet išsikapstyti be galo sunku. Jei dabar man būtų 13 metų, duočiau sau tokį patarimą: „Būk be galo atsargus prieš įjunkdamas į kanapes, nes viskas ne taip gražu, kaip atrodo po pirmo parūkymo“, – „Lietuvos rytui“ prisipažino jaunas vyras.
Ragina eiti Kanados keliu
Nemažai jaunuolių įsitraukia į kanapių prekybą siekdami būti šiuolaikiški, išpopuliarėti tarp bendraamžių ir norėdami greitai užsidirbti pinigų madingiems drabužiams, sportinei avalynei, naujausiam telefonui.
Tačiau dauguma nepilnamečių kvaišalų prekeivių tiesiog pakliūna į suaugusių narkotikų prekeivių gerai paspęstas pinkles ir yra naudojami kaip narkotikų mulai.
Iš pradžių jiems nemokamai pasiūloma marihuanos. Po to pamažėle siūloma padirbėti tarp savo bendraamžių, jei ir toliau nori savaitinės „žolės“ porcijos.
„Rekomenduojame policijai pakeisti požiūrį į 16–17 metų moksleivius, prekiaujančius kanapėmis. Užuot juos kriminalizavus, tempus per visą teismų ir kalėjimų sistemą, siūlome į šiuos jaunus žmones žvelgti kaip į išnaudojimo aukas.
Maždaug prieš penkiolika metų policija būtent šitaip pakeitė savo požiūrį į nepilnametes prostitutes. Užuot areštavę, pareigūnai pradėjo jas traktuoti kaip nusikaltėlių kontroliuojamas aukas, kurioms reikia apsaugos ir pagalbos.
Toks požiūris anuomet davė puikių rezultatų. Lygiai taip pat rekomenduojame pasielgti ir su nepilnamečiais kanapių pardavėjais. Teisėsaugininkams vertėtų atidžiau pažvelgti į tokių mums artimų visuomenių kaip Kanada patirtį.
Kanados vyriausybė aiškiai pareiškė, kad jos tikslas – vaikų apsauga. Kanapės buvo legalizuotos, o jų produktai griežtai reguliuojami.
Tuo pat metu suaugusiesiems gresia iki 14 metų kalėjimo, jei jie parduoda ar dovanoja marihuanos nepilnamečiam asmeniui arba skatina paauglius pardavinėti šiuos narkotikus“, – „Lietuvos rytui“ sakė H.Matharu.
Kitas prioritetas, kuriuo siūloma bent iš dalies apsaugoti britų jaunimą nuo vadinamojo skunko vartojimo epidemijos, – švietimas.
„Volteface“ tyrimo autoriai pateikė rekomendaciją, kad jau nuo 11 metų kiekvienas britų moksleivis per metus gautų bent valandos pamoką, skirtą būtent marihuanos, kaip populiariausio narkotiko Jungtinėje Karalystėje, žalos analizei. Šias pamokas turėtų vesti specialius kursus baigę mokytojai, medikai arba policijos atstovai.
Ekspertai taip siūlo britų švietimo darbuotojams pasimokyti iš Kanados kolegų, kaip organizuoti viešas edukacines kampanijas, aiškinančias apie kanapių grėsmę jaunam organizmui.
Šiam tikslui per ateinančius kelerius metus Kanados vyriausybė skirs daugiau kaip 35 mln. eurų.
Jungtinė Karalystė šioje kovoje kol kas labai smarkiai atsilieka.
Lietuvos statistika – geresnė nei ES vidurkis
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2019 m. metinėje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip 96 mln. suaugusiųjų, arba 29 proc. 15–64 metų Europos Sąjungos gyventojų, nors kartą gyvenime yra bandę nelegalių narkotikų.
Remiantis 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo rezultatais, Lietuvoje narkotikus nors kartą gyvenime vartojo 11,5 proc., arba beveik 216 tūkst., 15–64 metų gyventojų: 18 proc. vyrų ir 5,4 proc. moterų. Nors kartą gyvenime narkotikų vartojusiųjų rodiklis Lietuvoje yra 2 kartus mažesnis nei Europos šalių vidurkis (29 proc.).
Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių narkotikų vartojo 19,3 proc., arba beveik 140 tūkst., 15–34 metų asmenų: 27,2 proc. vyrų ir 11,1 proc. moterų. Aukštesni narkotikų vartojimo rodikliai užfiksuoti tarp vyrų, nevedusių asmenų ir miestų gyventojų. Per pastaruosius metus narkotikų vartojimo paplitimo rodiklis aukštesnis tarp 15–34 metų respondentų ir studentų.
Palyginti su 2012 m. duomenimis, bendro nors kartą gyvenime ir nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių narkotikų vartojimo rodikliai Lietuvoje išliko statistiškai reikšmingai nepakitę.
Dažniausiai išbandomas narkotikas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kanapės. Lietuvoje nors kartą gyvenime vartojusių kanapes 15–64 metų gyventojų paplitimo rodiklis (10,8 proc.) yra 2,4 karto mažesnis, palyginti su ES šalių vidurkiu (27,4 proc.). Per pastaruosius 12 mėnesių šių medžiagų nurodė vartoję 6 proc. 15–34 metų apklaustųjų.
Iš naujausių tyrimų matyti, kad daugelyje Europos šalių matomas stabilus arba padidėjęs kanapių vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų.
