Šaltasis karas sugrįžta? Laisvės šaukliai tikisi parklupdyti iškilusią Kiniją

Nesantaika tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų didėja kiekvieną dieną. Politikos apžvalgininkai tai vadina nesustabdomu laisvuoju kritimu, kuris gali pasibaigti tragiškai abiem pusėms. O to poveikį pajus visos šalys.

D.Trumpo ir Xi Jinpingo keliai išsiskyrė. Santykiai blogėja kas savaitę. Konsulatų uždarymas paskatino kalbas apie grįžtantį Šaltąjį karą. JAV renka sąjungininkus, kurie jau draudžia „Huawei“ technologijas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo ir Xi Jinpingo keliai išsiskyrė. Santykiai blogėja kas savaitę. Konsulatų uždarymas paskatino kalbas apie grįžtantį Šaltąjį karą. JAV renka sąjungininkus, kurie jau draudžia „Huawei“ technologijas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo ir Xi Jinpingo keliai išsiskyrė. Santykiai blogėja kas savaitę. Konsulatų uždarymas paskatino kalbas apie grįžtantį Šaltąjį karą. JAV renka sąjungininkus, kurie jau draudžia „Huawei“ technologijas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo ir Xi Jinpingo keliai išsiskyrė. Santykiai blogėja kas savaitę. Konsulatų uždarymas paskatino kalbas apie grįžtantį Šaltąjį karą. JAV renka sąjungininkus, kurie jau draudžia „Huawei“ technologijas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Joe Bidenas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Joe Bidenas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 D.Trumpas ir Xi Jinpingas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 D.Trumpas ir Xi Jinpingas.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Meng Wanzgou.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Meng Wanzgou.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Mike'as Pompeo.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Mike'as Pompeo.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo ir Xi Jinpingo keliai išsiskyrė. Santykiai blogėja kas savaitę. Konsulatų uždarymas paskatino kalbas apie grįžtantį Šaltąjį karą. JAV renka sąjungininkus, kurie jau draudžia „Huawei“ technologijas.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo ir Xi Jinpingo keliai išsiskyrė. Santykiai blogėja kas savaitę. Konsulatų uždarymas paskatino kalbas apie grįžtantį Šaltąjį karą. JAV renka sąjungininkus, kurie jau draudžia „Huawei“ technologijas.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Aug 3, 2020, 6:16 AM, atnaujinta Aug 3, 2020, 11:11 AM

Įtampa tarp Vašingtono ir Pekino pastaruoju metu pasiekė aukščiausią tašką po 1979-ųjų, kai santykiai su komunistiniu režimu normalizavosi. Hjustono ir Čengdu miestuose uždaryti konsulatai – tik paskutinis pavyzdys konflikto, kuris pastaruoju metu vis labiau intensyvėja.

Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo reiškiamo susižavėjimo Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, Vašingtonas pastaraisiais metais su Pekinu konfrontuoja gynybos, prekybos, technologijų, žmogaus teisių ir visose kitose srityse.

Šį mėnesį amerikiečiai net prakalbo apie planus uždrausti į šalį atvykti 92 milijonams Kinijos komunistų partijos narių, o atvykusius partijos narius išvaryti.

Toks žingsnis dar nebuvo žengtas, tačiau akivaizdu – tai sukeltų tokį pat Kinijos vyriausybės atsaką.

„Mes pavojingu greičiu smingame žemyn ir be tinkamų diplomatinių įgūdžių to nesustabdysime“, – tvirtino organizacijos Azijos draugijos Niujorke įkurto JAV ir Kinijos santykių centro direktorius Orville’is Schellas.

Konfrontacijos intensyvumas pastaruoju metu sustiprėjo. Anksčiau šalys nesutarė dėl specifinių ir išsprendžiamų klausimų, o dabar susidūrimo epicentre atsidūrė skirtingos vertybės ir sistemos. Kažkur girdėta, tiesa? Tačiau ar galima tai vadinti naujuoju Šaltuoju karu?

Pasauliui stabilumo nesuteikia

JAV ir Kinijos verslo tarybos prezidentas Craigas Allenas „The New York Times“ tvirtino, kad jeigu dvi 40 proc. pasaulio ekonomikos produkcijos sukuriančios valstybės konfrontuoja tarpusavyje, pasaulis tampa labai nestabilus.

Šiemet pagrindine konflikto priežastimi tapo koronavirusas.

D.Trumpas ir jo pavaldiniai ne kartą kaltino Kiniją po pasaulį išplatinus mirtiną užkratą, kuris pirmą kartą praėjusių metų pabaigoje buvo aptiktas Kinijoje esančiame Uhano mieste.

JAV politikai ne sykį virusą vadino rasistiniais ir stigmatizuojančiais terminais – Uhano virusu, Kinijos virusu arba „kung flu“ (kung gripu) – angliškai tai skamba panašiai kaip iš Kinijos kilęs kovos menas kung fu.

Liepos 4-ąją D.Trumpo administracija paskelbė, kad Kinija privalo būti laikoma visiškai atsakinga už viruso atsiradimą ir išplitimą. Norėdamos sustiprinti savo poziciją JAV paskelbė pasitraukiančios iš Pasaulio sveikatos organizacijos, kurią kaltino šališkumu Kinijos atžvilgiu.

Šią savaitę Kinijos programišiai buvo apkaltinti mėginimu pavogti JAV kompanijų įdirbį kuriant vakciną nuo koronaviruso.

Kinai visus kaltinimus atmeta, o Vašingtoną puola savais argumentais. Kinijos propagandininkai socialiniuose tinkluose skleidžia pagrindimo neturinčią teoriją, kad koronavirusą Uhane išplatino mieste praėjusių metų spalį apsilankę amerikiečių kariai.

Prekybos karas nerimsta

Dvišaliai JAV ir Kinijos santykiai atvėso daug anksčiau prieš koronaviruso pradžią. Vos davęs priesaiką D.Trumpas pareiškė, kad Kinija elgiasi nesąžiningai ir naudojasi prekyba su JAV – amerikiečiams parduoda kur kas daugiau savo produkcijos, nei jos nusiperka.

Reaguodamas į tai D.Trumpas ne kartą paskelbė apie naujus muitus kiniškoms prekėms. Pekinas atsakė tuo pačiu. Taip prasidėjo dabar jau daugiau kaip dvejus metus trunkantis prekybos karas.

Šalys buvo priartėjusios prie paliaubų šių metų sausį, kai buvo pasiektas „1 fazės“ prekybos susitarimas, bet dauguma muitų išliko.

Įtampa kyla ir Pietų Kinijos jūroje, kurioje driekiasi abiem pusėms gyvybiškai svarbūs laivybos keliai.

Dar praėjusią savaitę valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įvardijo Kiniją kaip didelę grėsmę JAV saugumui, o kinų užmojus kontroliuoti Pietų Kinijos jūrą pavadino „visiškai neteisėtais“.

Tai tik dar labiau gali paskatinti dvišalę karinę konfrontaciją Ramiajame vandenyne.

Pamažu renka sąjungininkus

Šiuolaikinės technologijos – dar vienas svarbus frontas, kuriame susiduria dvi milžinės. JAV jau seniai Kiniją kaltina vagiant amerikiečių kompanijų technologijas.

D.Trumpas šiame fronte žengė tik dar toliau – į juoduosius sąrašus įtraukė didžiausią Kinijos technologijų kompaniją „Huawei“.

Ji buvo apkaltinta šnipinėjimu ir priklausomybe nuo Kinijos vyriausybės, kuri gali pažeisti valstybių nacionalinį saugumą įsidiegiant kompanijos kuriamas telekomunikacijos technologijas.

Į JAV pusę stojo ir „Huawei“ technologijų plėtrą savo šalyse uždraudė Australijos, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ir Japonijos vyriausybės.

Saugumo reikalavimai buvo sugriežtinti ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, bet atnaujintose gairėse „Huawei“ įmonė nėra minima.

Apie kompanijos technologijų uždraudimą svarsto ir Kanada, kurioje dar nuo 2018 metų gruodžio sulaikyta viena iš „Huawei“ vadovų, įkūrėjo dukra Meng Wanzgou.

JAV nori, kad moteris būtų perduoda šios šalies teisėsaugai. Amerikiečiai jai yra pareiškę kaltinimus sukčiavimu.

Aklas bendravimas – praeitis

Nesantaikos frontų yra ir daugiau – abi konflikto šalys pamažu riboja kitos pusės žurnalistų veiklą, D.Trumpo administracija paskelbė, kad atšaukia tūkstančių kinų studentų vizų galiojimą.

Honkongo piliečių laisvių suvaržymas ir uigūrų mažumos engimas taip pat sulaukia daug Vašingtono dėmesio.

Tačiau visi šie prarają tarp abiejų valstybių gilinantys klausimai vis dažniau apibūdinami kaip ideologijų kova.

Praėjusią savaitę kalbėdamas priešais Richardo Nixono, žmogaus, pradėjusio santykių su Kinija normalizaciją, prezidentinę biblioteką M.Pompeo pareiškė, kad pasaulį dabar formuoja ideologinis Kinijos ir Vakarų karas.

„Jeigu norime turėti laisvą XXI amžių, tada senoji aklo bendravimo su Kinija paradigma nebegali būti tęsiama“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius, bet tiesiogiai nepareiškė, kad Pekine privalo įvykti režimo pokyčiai.

Amerikiečių idėja – „demokratijų aljanso“, kuris būtų nukreiptas prieš augančią Kinijos komunistų partijos įtaką, sukūrimas.

„Tai nėra rinkimasis tarp JAV ir Kinijos. Tai pasirinkimas tarp laisvės bei demokratijos ir tironijos bei autoritarizmo.

Aš esu įsitikinęs, kad mūsų transatlantinio Aljanso narės aiškiai žino, kurioje pusėje nori būti“, – kalbėjo M.Pompeo.

Nors Europos šalys šiuo klausimu tyli, nes nenori suerzinti antro pagal dydį prekybos partnerio, pokyčiai matyti ir Senajame žemyne.

Europiečiams įgriso agresyvi Kinijos užsienio politika, kuri jau yra įgavusi „vienišo vilko kario“ vardą. Nepasitenkinimą kelia ir Pekino dezinformacijos kampanija – ji kritikos sulaukia Europos institucijose.

Konfliktas neišvengiamas

Tuo tarpu Kinija pastaruoju metu nenori dar labiau audrinti santykių su JAV, tačiau savo piliečių akyse privalo išlaikyti stiprios valstybės įvaizdį.

Kinai laukia JAV prezidento rinkimų lapkritį ir dėl to pastaruoju metu paprasčiausiai į kiekvieną JAV veiksmą atsako veidrodiniu principu.

Tačiau demokratų kandidato Joe Bideno pergalė rinkimuose nereikštų, kad Pekino laukia lengvesnės dienos. J.Bideno užsienio politikos komanda į Kiniją žiūri dar griežčiau nei D.Trumpo administracija.

Griežta pozicija Kinijos atžvilgiu – turbūt vienintelis klausimas, kuriuo sutaria abiejų partijų atstovai.

Nacionalinio saugumo ekspertas Jimas Carafano BBC tvirtino, kad griežtas elgesys su Kinija ne eskaluoja konfrontaciją, o yra kelias į stabilumą.

Kinijos užsienio reikalų ministerija įspėja, kad JAV stumia dvišalius santykius link naujojo Šaltojo karo, tačiau buvęs D.Trumpo derybininkas Clete’as Willemsas jau prieš kelis mėnesius paskelbė tokios formos konflikto pradžią.

Situacija tikrai primena praėjusį amžių – dvi milžinės kovoja dėl galios ir įtakos visuose frontuose, mėgina išvengti tiesioginių karinių susidūrimų, tačiau nė viena nėra linkusi nusileisti kitai.

Tačiau kartu dabartis yra ir visiškai kitokia. Kinija toli gražu neprimena Rytų bloko, o JAV sąjungininkės toli gražu nėra pasirengusios nerti į konfrontaciją su Pekinu.

Viskas yra dar tik formavimosi stadijos, tačiau aišku viena – konfliktas neišvengiamas ir tik ateitis parodys, kas buvo stipresnis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.