Užspeistas į kampą diktatorius A. Lukašenka šneka paslaptingai: gyvas nepasiduosiąs, bet valdžia dalinsis?

Kruvinu pareigūnų smurtu paženklinti Baltarusijos žmonės sekmadienį išėjo į didžiausią protestą istorijoje.

Skaičiuojama, kad prie šios akcijos visoje šalyje galėjo prisijungti daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, kuriems įgriso rinkimų klastojimas ir žiaurių priemonių besiimantis A.Lukašenkos režimas.

Mitingą surengė ir (įvairiais skaičiavimais) nuo 10 iki 65 tūkstančių prezidento rėmėjų.

Nepanašu, kad situacija greitai gali nurimti ir stabilizuotis.

Į vis didesnius protestus kyla gamyklų darbuotojai, kurie iki šiol buvo pagrindiniai A.Lukašenkos rėmėjai.

Darbininkai ne tik grasina politiniais streikais, bet ir visiškai sustabdyti darbą.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planas susėsti su Batka prie derybų stalo neišdegė, o mūsų politikai kaimyninės šalies vadovą jau pradeda vadinti buvusiu Baltarusijos prezidentu.

Tuo metu pats A.Lukašenka vis dažniau kalbasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris esą bet kada pasirengęs ateiti į pagalbą broliškai baltarusių tautai.

O į Lietuvą praėjusią savaitę atvykusi Sviatlana Cichanouskaja išplatino dar vieną vaizdo įrašą, kuriame paskelbė esanti pasiruošusi prisiimti atsakomybę ir tapti Baltarusijos lydere.

Taigi kas laukia A.Lukašenkos režimo ir visos baltarusių tautos?

65-erių A.Lukašenkai suklastoti rinkimai garantavo šeštąją kadenciją prezidento poste, tačiau tikimybė, kad diktatorius išsilaikys valdžioje iki jos pabaigos, atrodo, mažėja sulig kiekviena diena.

„Mano stebėtoje apylinkėje buvo du kritiniai pažeidimai ir daugybė mažesnių. Pirmiausia, maždaug du kartus buvo padidintas išankstiniame balsavime dalyvavusių žmonių skaičius.

Antra, rinkimų dieną komisija pabėgo nepaskelbusi galutinio protokolo. Taip elgtasi daugumoje apylinkių.

Kadangi nemačiau protokolo, negaliu nieko pasakyti apie skaičius jame, tačiau jie greičiausiai buvo suklastoti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino rinkimus vienoje Minsko apylinkėje stebėjęs Konstantinas.

Oficialūs galutiniai rezultatai skelbė: už A.Lukašenką balsavo 80,08 proc. žmonių, už S.Cichanouskają – 10,09 proc.

Tačiau opozicijos atstovai tvirtina, kad už jų kandidatę 37-erių S.Cichanouskają savo balsą atiduoti galėjo bent 60–70 proc. baltarusių.

„Protokole greičiausiai buvo parašyta, kad už S.Cichanouskają savo balsą atidavė 10 proc. rinkėjų, kai bent 20 proc. balsuoti atėjusių žmonių segėjo opozicijos kandidatę palaikančią apyrankę.

Rinkimų metu buvo ir kitų pažeidimų: nepriklausomi vietiniai stebėtojai buvo išprašyti iš pastato, mums neleido dalyvauti skaičiuojant balsus“, – sakė Konstantinas.

Užsidarius balsavimo apylinkėms į gatves pradėjo plūsti tūkstančiai žmonių. Tačiau juos pasitiko jėgos struktūrų atstovai su ašarinėmis ir garsinėmis granatomis, guminėmis kulkomis bei vandens patrankomis.

Protestai nerimo kelias dienas, o specialiųjų tarnybų smurtas tik intensyvėjo. Per pirmas kelias dienas buvo suimta per 7 tūkst. žmonių. Tarp jų – ne tik protestuotojai, bet ir žurnalistai ar tiesiog po ranka pakliuvę mitingus stebėję praeiviai.

Daugeliui jų tardymo izoliatoriuose teko patirti tikrą pragarą.

Savaitės pabaigoje valdžia pareiškė, kad paleis visus sulaikytus protestuotojus, tačiau savo žodžio nesilaikė.

Vakar artimieji dar neturėjo žinių apie 4 tūkst. protestų metu sulaikytų asmenų. Ištrūkusiųjų liudijimai ir kūnų nuotraukos kelia šiurpą.

Buvo mušami ne tik suaugusieji, bet ir nepilnamečiai. Jie pasakoja, kad į keliems žmonėms laikyti skirtą kamerą yra grūdama po keliasdešimt sulaikytųjų.

16-metis Timuras į Minsko trečiąją vaikų ligoninę pateko rugpjūčio 13 dieną. Dieną prieš tai jį sulaikė milicija.

Į ligoninę vaikinas buvo atvežtas komos būklės. Jis buvo stipriai sumuštas, patyrė galvos traumą, smegenų sukrėtimą.

Vaikinui nustatytas kaukolės lūžis, stiprus dešinės akies sužalojimas, daugybiniai nubrozdinimai, abiejų akių ragenų trauminiai sužalojimai.

Timuro tėvai ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl tokio prižiūrėtojų elgesio.

„Kai jis ištaria žodį „pareigūnas“, jam prasideda panikos priepuolis. Jam per akis buvo mušama lazda“, – nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai sakė paauglio mama Tatjana.

Sulaikytieji ne tik baudžiami fizinėmis bausmėmis. Izoliatoriuose žmonės patiria ir psichologinį smurtą, yra nuskutami plikai, o vėliau jiems duodama valgyti nuskustus plaukus. Milicija vyrams į išanges kiša lazdas.

Net pats A.Lukašenka pripažino, kad pareigūnai peržengdavo ribas.

Atrodė, kad toks smurtas gali palaužti baltarusių dvasią, tačiau išgirdę apie žiaurumus į gatves išėjo dar daugiau žmonių, o sekmadienį vyko didžiausias mitingas šalies istorijoje.

„Žmonės pradėjo burtis prie Nugalėtojų paminklo – vienoje pagrindinių gatvių sankryžų, kur žmonės buvo kviečiami ir sekmadienį po rinkimų.

Natūralu, kad žmonės nėjo tyliai, – buvo skanduojama „Tegyvuoja Baltarusija“, „Laisvė kaliniams“, „Lukašenkai – tribunolas“. Buvo matyti, kad žmonės yra pikti. Jie matė kankinimų įrodymus ir tai buvo taškas, kai sugrįžti atgal nebėra įmanoma“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino protestuose Minske dalyvaujantis Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas Maksimas Milta.

„Lietuvos ryto“ kalbintas minskietis Konstantinas jam antrino ir pridūrė, kad atmosfera didžiausiame proteste Baltarusijos istorijoje buvo nepakartojama, viskas vyko taikiai ir civilizuotai, o milicijos pajėgos į tai nesikišo.

Prieš susiburiant protestuotojams Nepriklausomybės aikštėje buvo surengtas A.Lukašenkos rėmėjų mitingas. Daugelis jų buvo suvežti autobusais iš įvairių šalies vietovių. Žmonės mojavo vėliavomis ir skandavo „Už Baltarusiją! Už Batką!“.

Mitinge pasirodęs A.Lukašenka tvirtino, kad dabartiniai protestai yra grėsmė visai šaliai: „Aš jūsų nekviečiau čia, kad mane apgintumėte. Ginkite savo šalį, šeimą, žmonas ir vaikus.

Aš prisimenu 1994-uosius. Žmonės čia stovėjo ir reikalavo maisto vaikams išmaitinti.

Aš mačiau tai ir pažadėjau jums, kad mes išvengsime situacijų, kai baltarusių likimas yra sprendžiamas gatvėse. Pažadėjau, kad nebus privatizuotos ir sunaikintos didžiosios įmonės.“

Dėl žiaurumų gatvėse prezidentas apkaltino pačius protestuotojus ir teisino jėgos struktūrų veiksmus, nes priešingu atveju Baltarusija esą žūtų kaip valstybė ir tauta.

A.Lukašenka reiškė kritiką Lietuvai, Lenkijai, Latvijai ir Ukrainai, kurių vadovai ragina Minską surengti naujus prezidento rinkimus.

Tuo metu „Maršo už laisvę“ dalyviai Nepriklausomybės aikštėje A.Lukašenkai žėrė reikalavimus.

Reikalauta valdžią perduoti išrinktai prezidentei S.Cichanouskajai, paleisti visus sulaikytus protestuotojus. Taip pat kalbėta, kad už kankinimus atsakomybę turėtų prisiimti tiek A.Lukašenka, tiek vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, tiek visos jėgos struktūros.

Po mitingo dalis žmonių sekmadienio vakarą patraukė prie pirmojo tardymo izoliatoriaus. Tai yra vienintelė vieta, kur iki šiol Baltarusijoje vykdoma mirties bausmė. Čia yra įkalintas ir S.Cichanouskajos vyras Siarhejus.

„Žmonės reikalavo paleisti politinius kalinius, ir tuo metu socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai, kad į Nepriklausomybės aikštę atvažiavus autobusui staiga buvo suimta ir išvežta keletas proteste dalyvavusių žmonių“, – pasakojo M.Milta.

Mikroautobusai be numerių – ženklas baltarusiams, kad reikia slėptis. Dauguma iš izoliatorių paleistų žmonių tvirtino, kad juos suėmė būtent iš tokių mašinų iššokę vyrai.

Baltarusijoje įtampa neatslūgo ir pirmadienį.

A.Lukašenka ryte su sūnumi Nikolajumi lankėsi Minsko ratinių vilkikų gamykloje (MZKT).

Tačiau sraigtasparniu atskridusio prezidento susitikimas buvo labiau parodomasis – jis tik pasikalbėjo su keliais žmonėmis ceche.

Dalis protestuojančių gamyklos darbuotojų reikalavo, kad prezidentas pasirodytų ir lauke. Žmonės skandavo „Išeik!“ ir „Mes nepamiršim, mes neatleisim“. Tačiau A.Lukašenka į jokias diskusijas su protestuotojais, prie kurių prisijungė ir šimtai kitų gamyklų atstovų, nesileido.

Iš MZKT jis vėl išskrido sraigtasparniu. Gali būti, kad šią transporto priemonę politikas pasirinko baimindamasis galimų incidentų gatvėse.

Valstybinė naujienų agentūra „BelTA“ citavo A.Lukašenkos žodžius, kad jis nesiruošia atsistatydinti, o nenorintiems dirbti fabrikų darbuotojams vartai visada atviri.

„Kol manęs nenužudysite, tol kitų rinkimų nebus“, – išrėžė A.Lukašenka.

M.Milta tvirtina, kad gamyklų streikai dar nėra visaverčiai: „Pavyzdžiui, traktorių gamykloje dirba 16 tūkst. žmonių, o tik tūkstantis pareiškia reikalavimus, išsikviečia vadovus, bet kiti tuo metu dirba.“

Lietuvoje esanti S.Cichanouskaja pirmadienį išplatino dar vieną vaizdo įrašą, kuriame kreipėsi į Baltarusijos žmones: „Aš esu pasirengusi prisiimti atsakomybę ir šiuo laikotarpiu būti lyderė, kuri sugrąžintų šalį į normalų ritmą.“

Moteris pridūrė, jog niekada nenorėjo būti politike, tačiau likimas susiklostė taip, kad jai tenka būti pasipriešinimo A.Lukašenkai priešakinėse linijose.

„Mes visi norime ištrūkti iš šio užburto rato, kuriame atsidūrėme prieš 26 metus“, – kalbėjo S.Cichanouskaja.

Tačiau ištrūkti iš užburto rato gali būti sudėtinga dėl vieno veiksnio – Rusijos. Nors protestuotojai neturi tikslo palikti Rusijos įtakos sferą, Kremlius situaciją Minske stebi itin atidžiai.

Savaitgalį A.Lukašenka ir V.Putinas kalbėjosi net dukart. Vieno pokalbio metu A.Lukašenka tvirtino, kad protestai grėsmę kelia ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai.

Po antro pokalbio buvo paskelbta, kad Rusija bet kuriuo momentu yra pasirengusi suteikti visokeriopą pagalbą Baltarusijai.

„Bloomberg“ šaltiniai net skelbė, kad A.Lukašenka derasi su Maskva dėl galimo pabėgimo į Rusiją scenarijaus.

„Lietuvos ryto“ kalbintas M.Milta tvirtino, kad daugelis baltarusių palankiai nusiteikę Rusijos atžvilgiu, tarp šalių nėra sienos – žmonės gali laisvai judėti.

Rytų Europos ekspertų manymu, Rusijai nėra naudinga kištis į dabartinę situaciją Baltarusijoje, o daryti įtaką kitiems rinkimams ir investuoti į savo kandidatą yra paprasčiau.

„Net 70 proc. visų Baltarusijos skolų yra skolos Rusijai. Taigi nesvarbu, kas taptų Baltarusijos vadovu, sumažinti priklausomybės nuo Rusijos nepavyks dar ilgai“, – teigė M.Milta.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir kai kurie kiti Lietuvos politikai A.Lukašenką jau pradėjo vadinti buvusiu Baltarusijos prezidentu.

„Mes jį galime vadinti buvusiu prezidentu, tačiau net jeigu de jure jis yra buvęs, tai de facto jis ir toliau kontroliuoja Baltarusijos struktūras ir valdžios institucijas“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas.

Kalbant apie Baltarusiją sunku prognozuoti, kas gali nutikti toliau. Tačiau prasidėję procesai liudija, kad permainos ten bręsta.

Pirmadienį simboliškai atsistatydino Baltarusijos vyriausybė. Ji įgaliojimus perdavė A.Lukašenkai, kuris pareiškė, kad didelių pokyčių naujojoje vyriausybėje nebus.

Baltarusijos lyderis taip pat prabilo apie planus keisti Baltarusijos konstituciją ir dalytis valdžia. Tačiau tam turi vieną sąlygą – protestai turi nurimti.

„Yra dirbama ties konstitucijos pataisomis, numatančiomis valdžios įgaliojimų perskirstymą. Negalima šios konstitucijos atiduoti neaišku kam, nes šalį ištiks nelaimė“, – A.Lukašenką citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Anot A.Lukašenkos, dėl naujos konstitucijos būtų balsuojama referendume.

„Teikiame dokumentą referendumui, priimame konstituciją ir aš jums perduosiu savo įgaliojimus. Tačiau ne spaudimu ir ne per gatves“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Bet ar žmonės patikės diktatoriaus pažadais?

Savaitgalį Baltarusija netikėtai pranešė, kad prie Lietuvos sienos šią savaitę vyks karinės pratybos. Lietuvos karo akademijos docentas G.Česnakas pastebėjo, kad karinės pratybos gali būti laikomos agresijos į išorę įžanga, tačiau realios grėsmės tikimybė yra maža. Anot politologo, taip žmonėms valdžia nori parodyti grėsmę Vakaruose ir, kad yra pasirengusi su ja kovoti.

 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad situacija Baltarusijoje yra atidžiai stebima. „Galiu patvirtinti Baltarusijos paskelbtą informaciją apie vakar prasidėjusias pratybas netoli sienos su Lietuva ir Lenkija. Tai neplaninės pratybos. Kaimyninės šalys apie jas iš anksto informuotos nebuvo.

Tačiau šiandien karinės grėsmės iš Baltarusijos nematome. Atidžiai stebime karinį judėjimą Baltarusijoje, tikriname faktus, nuolat palaikome ryšį su NATO sąjungininkais, kaip ir iki šiol. Vertinant situaciją bendrai, tai yra bandymas eskaluoti situaciją iš Baltarusijos pusės ir plėtoti naratyvą apie neva kylančias išorės grėsmes, siekiant pateisinti savo veiksmus Baltarusijos žmonių ir tarptautinės bendruomenės akyse.

Tačiau nei Lietuva, nei NATO Baltarusijai karinių grėsmių nekelia. Visos pratybos ir bet koks užsienio pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra atgrasymo ir gynybos tikslais“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino R.Karoblis.

Pirmadienį Prezidentūroje G.Nausėda buvo susitikęs su premjeru S.Skverneliu, užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi, vidaus reikalų ministre R.Tamašiūniene, krašto apsaugos ministru R.Karobliu ir VSD vadovu D.Jauniškiu.

Jokių svarbių sprendimų Baltarusijos atžvilgiu priimta nebuvo. Pranešta, kad trečiadienį nuotoliniu būdu vyks neeilinė Europos Vadovų Taryba, kurioje taip pat bus sprendžiama, kaip reaguoti į situaciją Baltarusijoje.