Po vasaros atostogų, pirmadienį, Dirkas Kwee taip nervinosi, kaip niekada per 31 mokytojavimo metus. Pirmą kartą nuo pandemijos pradžios visi 900 jo mokyklos Berlyne moksleivių džiūgaudami grįžo į klases. Bet vos po dviejų dienų įvyko tai, dėl ko labiausiai baimintasi, – vienai šeštokei diagnozuotas koronavirusas.
D.Kwee nuskubėjo į sporto salę, kur jo klasė pirmą kartą per penkis mėnesius patenkinta sportavo. Visi buvo išsiųsti namo.
Ketvirtadienį visai klasei buvo atliktas koronaviruso testas. Penktadienį gauti rezultatai – visi neigiami. Pirmadienį į mokyklą atėjo pusė klasės. Bet vos tik D.Kwee leido sau lengviau atsikvėpti, koronavirusas buvo diagnozuotas septintokui.
„Aukštyn žemyn kaip amerikietiškuose kalneliuose“, – „The New York Times“ sakė Heinzo-Berggrueno vidurinės mokyklos direktorius D.Kwee.
Atidarys net ispanai
Artimiausioje ateityje mokslo metų pradžia panašiai gali atrodyti visur. Vokietija, kaip ir kitos gana gerai su pandemija kovojusios šalys, skubiai pradėjo testuoti, efektyviai sekti kontaktus su sergančiaisiais ir įsigijo greitųjų testų.
Svarbiausia, kad visa tai padėjo suvaldyti viruso plitimą bendruomenėje.
Mokslo metus pradėjusiose Vokietijoje, Danijoje ir Norvegijoje vienas dalykas jau aiškus – mokyklos gali veikti ir neužsidaryti, bet svarbu, kad valstybė jau būtų padėjusi pagrindus kovoje su koronavirusu.
Ne visur tai įmanoma, tarkime, didžiojoje Jungtinių Valstijų dalyje. Amerikiečiai nerimastingai diskutuoja, ką daryti. Daugumoje valstijų gyvos pamokos nevyks. O Europa tapo veikiančia laboratorija. Nepaisant pastarosiomis savaitėmis staigiai augančio koronaviruso atvejų skaičiaus, netgi tos šalys, kurias pandemija palietė itin skaudžiai – Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – nusiteikusios rudenį grįžti prie įprasto mokymosi ritmo.
Vokietija, kuri per pandemijos piką laikėsi geriau nei daugybė kitų šalių, uždarė visas mokyklas labai anksti ir pradėjo hibridinį mokymo modelį – šiek tiek nuotoliniu būdu, šiek tiek gyvai.
Mokinių skaičius klasėse buvo sumažintas, o infekcijos plitimą stabdė griežti reikalavimai laikytis atstumo.
Bet dabar prasidėjo naujas eksperimentas: ar užteks naujai išmokto budrumo mokytojams ir mokiniams sugrįžus į klases?
Nedėvi kaukių kabinetuose
Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 12 metų vaikams dėvėti kaukes visada, kai neįmanoma laikytis saugaus atstumo, daugumoje mokyklų tai privaloma koridoriuose, bet ne klasėse.
Vokietijoje laikomasi nuostatos, kad jei moksleiviai turės keletą valandų per dieną dėvėti kaukę, nukentės mokymosi kokybė.
Vietoj to mokyklos stengiasi geriau ventiliuoti patalpas ir nemaišyti vaikų iš skirtingų klasių, kad kiekvienas kontaktuotų tik su keliolika kitų. Taip įmanoma suvaldyti viruso protrūkius.
Vokietijos sprendimas nesilaikyti atsargesnės strategijos ir atverti mokyklų duris tik pusei laiko grindžiamas limituotais ištekliais – kaip ir daugelyje šalių, trūksta mokytojų, kad būtų įmanoma dalinti mokinius į mažesnes grupes ir taip užtikrinti saugų atstumą.
Tačiau nuo mokslo metų pradžios Vokietijoje praėjus jau kelioms savaitėms mokslo srities darbuotojai ir netgi virusologai, kurie skeptiškai žiūrėjo į mokyklų atidarymą, sutinka, kad pradžios rezultatai nuteikia viltingai.
Nepaisant kelių individualių infekcijos atvejų keliolikoje mokyklų, išvengta rimtų protrūkių ir ilgalaikio uždarymo.
Kaip pavyzdys pateikiamas Berlynas: iki praėjusios savaitės pabaigos visame mieste buvo registruoti 49 koronaviruso atvejai tarp mokytojų ir moksleivių. Bet dėl staigaus testavimo ir tikslingo karantinavimo namuose kasdien turėjo likti ne daugiau kaip 600 moksleivių iš 366 tūkstančių. Iš 803 mokyklų paliestos buvo tik 39.
„Viskas yra neidealu ir keblu, norėjosi matyti daugiau atsargumo priemonių, bet kol kas aiškus vienas dalykas – viskas veikia, – sakė virusologė Sandra Ciesek, dirbanti Frankfurto universitetinėje ligoninėje. – Kiekviena mokykla, kuri sėkmingai veikia, yra daug ko verta.“
Testavo tiesiai mokykloje
Masinis testavimas buvo esminis reikalas tokiose šalyse kaip Vokietija, kuri pandemijos metu lyderiavo daugybėje frontų ir išlaikė žemą mirštamumo lygį.
Čia reguliariai testuojami ligoninių ir slaugos namų darbuotojai, grįžusieji iš atostogų karštuosiuose taškuose gali pasitikrinti nemokamai, o teigiamas atsakymas reiškia, kad tuoj bus susekti ir turėjusieji artimą kontaktą.
Prasidėjus mokslo metams nemokami testai siūlomi mokytojams, net jei jie nejaučia jokių simptomų.
Tokia praktika, net jei ji neideali, padėjo nuraminti mokytojus, kurie abejojo dėl grįžimo į darbą.
Berlyno Heinzo-Berggrueno vidurinėje mokykloje sistema pasiteisino ir užkirto kelią protrūkiui. Užsikrėtusi šeštokė neturėjo simptomų, bet buvo testuota, nes teigiamas buvo vieno iš jos šeimos narių testo rezultatas.
Tas artimasis buvo testuotas, nes turėjo santykį su pažįstamu, atsivežusiu virusą iš atostogų.
Tą rytą, kai mergaitės tėvai pranešė mokyklai naujienas, į mokyklą tuoj pat atvyko vietos sveikatos įstaigos mobilusis testavimo punktas – atliko testus ir apklausė visus vaikus ir mokytojus, buvusius greta užsikrėtusiosios. Po to, kai visų testų rezultatai pasirodė neigiami, pusei klasės buvo leista grįžti į pamokas, o tiems, kurie sėdėjo greta užsikrėtusios bendraklasės, liepta dvi savaites karantinuotis namuose.
Italai tikrina visus mokytojus
Iš tokių pavyzdžių bando mokytis kitos Europos šalys. Italijoje valstybė pasirūpino dviem milijonais testų mokytojams, kurie bus patikrinti prieš grįžtant į darbą rugsėjį. Lacijaus regiono prezidentas Nicola Zingaretti neseniai prisijungė prie Romoje testuojamų mokytojų.
„Saugios mokyklos reiškia testavimą, ir mes jau pradėjome“, – sakė italas.
Vokietė virusologė S.Ciesek tvirtina, kad šitaip užtveriami keliai infekcijos grandinėms ir proveržiams.
„Bet tai veikia tik tada, kai bendruomeninio viruso plitimo lygis apskritai yra valdomas“, – tvirtino S.Ciesek.
Pareigūnai tvirtina, kad šiuo metu padėtis valdoma, bet visoje Europoje infekcijų skaičius auga. Vokietijoje kasdien nustatoma apie 1,3 tūkst. naujų koronaviruso atvejų (liepos pradžioje jų buvo apie 300).
Tačiau skaičius vis dar gerokai žemesnis nei per piką balandį, kai atvejų būta daugiau nei 5,5 tūkst. per dieną.
Gąsdina protrūkis Jeruzalėje
Visoje Europoje nustatytų infekcijos atvejų skaičius nuo liepos pradžios daugiau nei padvigubėjo daugiausia dėl milžiniško viruso protrūkio Ispanijoje.
Šiuo metu kasdien Europoje nustatoma apie 23 tūkst. naujų atvejų. JAV praėjusią savaitę vidurkis siekė daugiau nei 42 tūkst.
Augant infekcijos atvejų skaičiui auga ir nerimas dėl mokyklų.
Madrido regiono mokytojų sąjungos kviečia streikuoti ir protestuoti dėl to, kad prieš naujuosius mokslo metus trūksta apsaugos priemonių. Kanarų salų valdžia prailgino vasaros atostogas dviem savaitėmis, kad turėtų daugiau laiko pasiruošti.
Italijoje kai kurie mokyklų direktoriai pagrasino visą mokymąsi perkelti į virtualią erdvę, jei vietos valdžia iki pirmosios mokslo metų dienos rugsėjo 14-ąją nepasirūpins papildomais kabinetais, stalais ir mokytojais.
Kai kurie Vokietijos mokytojai pirštais rodo į Izraelį, kur vienoje Jeruzalės gimnazijoje infekcija taip paplito, kad protrūkis tapo didžiausiu tarp šalies mokymo įstaigų, užsikrėtė šimtai moksleivių, mokytojų ir jų šeimos narių.
„Izraelio atvejis mane gąsdina, – sakė didžiausios Vokietijos mokytojų sąjungos GEW Berlyno padalinio prezidentė Doreen Siebernik. – Mokyklose vykdome didžiulį eksperimentą, tačiau dauguma kolegų visai nenori būti šio eksperimento dalimi.“
Uždaryti reikia barus
Sunerimę ir kai kurie tėvai.
„Bus mokyklų, kur viskas veiks tvarkingai, bet bus ir tokių, kurios turės užsidaryti, – sakė Vokietijos tėvų asociacijos vadovas Stephanas Wassmuthas. – Tai taps loterija. Bet švietimas neturėtų būti loterija.“
Pietvakarių Vokietijos Reino krašto-Pfalco žemės švietimo ministrė ir grupės, atstovaujančios visų šešiolikos žemių švietimo ministrams, prezidentė Stefanie Hubig tvirtino, kad mokyklų saugumas priklauso nuo tėvų, mokytojų ir moksleivių elgesio už mokyklos ribų.
„Prieš galvojant apie mokyklų uždarymą mums turbūt reikėtų pagalvoti apie barų arba kitų didelių renginių uždraudimą, – sakė S.Hubig. – Tikslas turi būti vienas – kad mokyklos veiktų. Kiekvieną dieną sužinome ką nors naujo. Turime būti kūrybingi.“
Pamokos net kino teatruose
Visuose Europos kampeliuose kūrybingumas liejasi per kraštus. Italijoje kai kuriems moksleiviams pamokos vyks vietiniuose kino teatruose, bažnyčių salėse ir netgi palapinėse, ištemptose mokyklų automobilių stovėjimo aikštelėse. Viskas tam, kad tarp vaikų būtų išlaikytas metro atstumas.
Norvegijos valdžia naudoja šviesoforo spalvų kodą, rodantį viruso pavojaus lygį. Kiekviena spalva prisegta prie specialių nurodymų mokykloms.
Jungtinėje Karalystėje vyriausybė paprašė mokyklų pabandyti taip išdėlioti tvarkaraščius, kad moksleiviai atvyktų ir išvyktų skirtingu metu. Tokia praktika jau taikoma Vokietijoje – ten mokytojai ir administratoriai vis dar bando rasti geriausius būdus, kaip užtikrinti, kad duris atvėrusios mokyklos nebūtų uždarytos.
Tėvai nežinojo, kaip elgtis
Heinzo-Berggrueno mokyklos direktorius D.Kwee leidimą atidaryti mokyklą iš vietos valdžios gavo likus vos trims dienoms iki mokslo metų pradžios.
Kai mokykloje buvo nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis, jis neturėjo jokių aiškių instrukcijų, o juo labiau parengto laiško tėvams su instrukcijomis, kaip elgtis.
Kai direktorius liepė vaikams eiti namo, vienuolikametė Clara Felsenberg su bendraklasiais buvo sporto salėje.
„Labai nusiminiau, – pasakojo mergaitė. – Juk spėjome pabūti mokykloje tik keletą dienų.“
Vaikai po vieną ėjo į drabužinę persirengti ir paskambinti namo. Netrukus sumišimas ir nerimas pasklido tėvų grupėje „WhatsApp“ programėlėje. Ar visiems šeimoje reikia karantinuotis? Kada ir kur galima atlikti koronaviruso testą?
Clara ir kiti namo grįžo autobusu, nors tai prieštarauja saugumo reikalavimams. Bet tėvai teigė, kad niekas jiems to nepasakė.
„Dar yra kur tobulėti“, – pripažino D.Kwee.
Bet jis pažymėjo vieną netikėtą krizės pasekmę: „Kai kurie moksleiviai prieina prie manęs ir dėkoja už pamoką. Anksčiau to niekada nebūdavo.“
Mokslo metams ruošiasi ir lietuviai
Lietuvos mokyklos taip pat ruošiasi atverti duris. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė pabrėžė, kad mokiniams per pamokas kaukių dėvėti nereikės, tačiau jas rekomenduojama dėvėti per pertraukas, susibūrimus.
Mokytojai kaukių galės nedėvėti tik būdami prie lentos, kai užtikrinamas saugus 2 metrų atstumas nuo mokinių. Kitais atvejais, kai šis atstumas nebus užtikrinamas, mokytojai su mokiniais turės bendrauti dėvėdami nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
ŠMSM rekomenduoja Rugsėjo 1-osios šventę organizuoti kiekvienai klasei atskirai, taip suvaldant moksleivių srautus.
Ruošiantis nuotoliniam ugdymui, jei to prireiktų, mokytojams papildomai nupirkta ir išdalinta 1850 nešiojamųjų kompiuterių, ruošiamas nuotolinio ugdymo turinys. Be to, mokykloms pateikti skirtingi ugdymo proceso modeliai, taip pat ir galimybė derinti kontaktinį mokymą su nuotoliniu.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
