Praėjo kiek daugiau nei penkeri metai, tačiau nei Prancūzija, nei visas pasaulis šios kraupios dienos įvykių nepamiršo.
Į satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją 2015 m. sausio 7-ąją įsiveržė kaukes dėvintys broliai Saidas ir Cherifas Kouachi. Automatais jie sušaudė dvylika žmonių, tarp kurių buvo garsiausi Prancūzijos karikatūristai, dar 11 buvo sužeista.
Įtariamieji pagrobė automobilį ir paspruko iš įvykio vietos, tačiau čia jų veikla nesibaigė.
Teroristas Amedy Coulibaly sausio 9-ąją įsiveržė į košerinio maisto parduotuvę „Hyper Cacher“, kur įkaitais paėmė ten buvusius žmones ir 4 jų nužudė.
Tuo metu broliai Kouachi užėmė vieną spaustuvę netoli Prancūzijos sostinės.
„Al Qaeda“ vardu veikę broliai Kouachi ir „Islamo valstybei“ priklausęs A.Coulibaly žuvo tą patį vakarą per policijos surengtus reidus.
Tyrėjai greitai atskleidė visus žmones, kurie buvo susiję su visais trimis užpuolikais.
Kaltinimai pareikšti 14 asmenų, tik 11 jų dalyvaus teismo posėdžiuose.
Teigiama, kad tik likę trys kaltinamieji tiesiogiai prisidėjo prie nužudymų, bet jiems pavyko pasprukti į „Islamo valstybės“ kalifatą Irako ir Sirijos teritorijoje. Manoma, kad jie nebėra gyvi.
Likę 11 kaltinamųjų tvirtina, kad prie teroro atakų prisidėjo to nesuvokdami, bet šis teismo procesas Prancūzijoje bus itin svarbus. Tai pirmoji tokia byla Prancūzijoje. 10 savaičių truksiantis teismo procesas bus transliuojamas tiesiogiai, o visi parodymai kruopščiai dokumentuojami.
Nors teismas tik parodomasis, prancūzai jo seniai laukia. Tai puiki proga pažvelgti 5 metus ir 8 mėnesius atgal ir paklausti, ar kas nors Prancūzijoje per šį laiką pasikeitė?
Žmonės nereiškė neapykantos
Išpuoliai „Charlie Hedbo“ ir „Hyper Cacher“, kuriuos sekė dar kruvinesnės atakos „Bataclan“ koncertų salėje ir kitose Paryžiaus vietose, buvo praminti Prancūzijos rugsėjo 11-ąja.
Žmonės kalbėjo, kad Prancūzija daugiau nebebus tokia pat – skirsis gyvenimas prieš 2015-ųjų sausio 7-ąją ir gyvenimas po šios datos.
Praėjus keturioms dienoms po atakų daugiau kaip 3,7 mln. žmonių išėjo į taikias eitynes Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų gatvėse.
Šie žmonės nereiškė neapykantos musulmonams ar radikaliojo islamo atstovams.
Žmonės skelbėsi esantys baltaodžiai ir juodaodžiai, kairieji ir dešinieji, musulmonai, katalikai ar žydai ir tvirtino, kad juos vienija parama Prancūzijoje įsišaknijusioms pamatinėms tolerancijos ir solidarumo vertybėms. Jie visi skelbė frazę „Je suis Charlie“.
Daliai eitynių dalyvių šis šūkis reiškė laisvo žodžio ir „Charlie Hebdo“ teisės skelbti pranašo Mohameto karikatūras palaikymą.
Kitiems, kurie niekuomet nebuvo atsivertę satyrinio leidinio, tai buvo išpuolis prieš prancūzišką ir vakarietišką gyvenimo būdą. Jiems tai buvo išpuolis ne tik prieš žodžio laisvę, bet ir prieš prancūzišką norą pasišaipyti, maištauti.
Vėl išspausdino karikatūras
Tad kas praėjus 5 metams liko iš šūkio „Je suis Charlie“?
Pirmiausia žodžio laisvės klausimas išlieka itin aktualus.
Satyrinis žurnalas šią savaitę vėl publikavo pranašo Mahometo karikatūras, kurios nekart piktino musulmonus ir išprovokavo kruviną ataką 2015 metais.
Leidinio redaktorius Laurent’as Sourisseau tvirtino, kad taip pasielgė ne iš noro įkąsti radikaliojo islamo atstovams, o raudodamas dėl Prancūzijoje ir Vakaruose sumažėjusios žodžio laisvės.
Pasak jo, šios savaitės viršelio pavadinimas „Tout ça pour ça“ („Visa tai už tai“) yra nukreiptas prieš tironiškas organizacijas ir niekam nepritariančias mažumas, kurios į Prancūziją atnešė žodžio laisvės suvaržymus.
„Mes matėme, kaip dėl to atšaukiamos konferencijos universitetuose, skelbiami protestai, bandoma užkirsti kelią skirtingoms nuomonėms socialiniuose tinkluose. Mane stebina, kokia galinga tapo cenzūra“, – tvirtino L.Sourisseau.
Kylančios populistinės partijos Prancūzijoje stengiasi suvaržyti žodžio laisvę, o šalyje didėja nepasitikėjimas tradicine spauda.
Dienraščio „La Croix“ atlikta apklausa parodė, jog 41 proc. prancūzų neberūpi tradicinėje žiniasklaidoje pateikiama informacija.
Tolerancija gyvuoja toliau
Pažvelgus iš kitos pusės, Prancūzijos tolerantiškumo ir solidarumo vertybės sėkmingai gyvuoja toliau.
Atrodo, kad 2015-ųjų išpuoliai Paryžiuje nebuvo Prancūzijos rugsėjo 11-oji. Šalis nepasikeitė taip drastiškai kaip Jungtinės Valstijos po bokštų dvynių griūties.
Po atakų Niujorke amerikiečiai ėmėsi rimtų veiksmų, kad kovotų su terorizmu. Prancūzijoje socialistą François Hollande’ą pakeitė centristas Emmanuelis Macronas.
Šalis nenusisuko nuo tolerancijos ir demokratiškumo – prieš Prancūzijoje gyvenančius 5 mln. musulmonų nepadaugėjo išpuolių ar provokacijų.
Parama Marine Le Pen vadovaujam kraštutinės dešinės „Nacionaliniam sambūriui“ išlieka stipri – jį palaiko maždaug 23 proc. prancūzų.
Tačiau kraštutinių dešiniųjų reitingai nėra aukštesni nei 2014 metais, prieš įvykstant kruvinoms atakoms.
„Je suis Charlie“ protestų dvasia Prancūzijoje greitai išblėso, šalis grįžo prie įprasto gyvenimo ritmo.
F.Hollande’o reitingai po atakų prieš „Charlie Hebdo“ redakciją padvigubėjo, bet taip greitai susitraukė, kad jis nutarė 2017 metais nesiekti antrosios kadencijos.
Prancūzija prabėgus 5 metams po atakų išlieka tokia pat Prancūzija.
Lydi kraupūs prisiminimai
Teismo procesas atakos aukoms ramybės gali ir nesuteikti.
Georges’as Wolinski yra vis dar gyvas žmonos Maryse mintyse. Ant sienų ir lentynų tebestovi poros nuotraukos, kurias puošia užrašai „Labanakt, mano meile“.
Net ir praėjus 5 metams po išpuolio Maryse persekioja kraupūs prisiminimai.
„Mano gyvenimas buvo apverstas aukštyn kojomis.
Nebeliko žmogaus, kuris mane lydėjo 47 metus. Iš sielvarto susirgau vėžiu, nuolat sapnuoju košmarus. Kai kuriuose jų pati atsiduriu savo vyro vietoje ir išgyvenu paskutines jo gyvenimo akimirkas, kai į jį buvo nukreiptas automatas „Kalašnikov“, – tvirtina moteris.
Ji tikisi, kad teismo posėdžiai suteiks jai atsakymus į rūpimus klausimus.
„Aš turiu suprasti, kas dėjosi jo žudiko Ch.Kouachi mintyse.
Bet kokia informacija man gali padėti suprasti, ką išgyveno mano vyras prieš nužudymą“, – tvirtino Maryse.
Tačiau vargu ar lemtingų šūvių nepaleidusių asmenų teismas padės moteriai ir kitų aukų artimiesiems susitaikyti su netektimi.
Brėžti ribų negalima
Tuo metu dabartinė „Charlie Hebdo“ redakcija ir toliau ruošiasi kovoti už laisvą žodį ir saviraiškos teisę.
Satyrinis leidinys musulmonų nemalonę buvo užsitraukęs dar 2011 m., kai išleido pranašo Mahometo, kaip „redaktoriaus svečio teisėmis“, parengtą numerį, kuris išėjo pavadinimu „Sharia Hebdo“. Po šio numerio į leidinio redakciją buvo mesta padegamoji bomba.
2015 metais per ataką nužudytas tuometis „Charlie Hebdo“ redaktorius Stephane’as Charbonnier „Lietuvos rytui“ po incidento 2011 metais tvirtino, kad brėžti ribų karikatūristų kūryboje negalima.
„Vakarų šalių žiniasklaidoje įprastos karikatūros vienus juokina, kitus siutina, skatina protestuoti ar net griebtis smurto, bet abejingų nepalieka. Tik ar išties būtina brėžti ribą, ką galima pašiepti, o ko – ne?“ – kalbėjo S.Charbonnier.
Šis klausimas buvo aktualus 2011 metais ir 2015 metais, Prancūzijoje ir visoje Europoje jis išlieka aktualus ir dabar.
Po pandemijos teismai sugrįžta ir į kitas šalis
Pasauliui susigyvenus su koronaviruso pandemija tęsiamas ir kitų su žodžio laisvės klausimu susijusių bylų nagrinėjimas. Rugsėjo 3-iąją buvo išteisintas slovakų verslininkas Marianas Kočneris ir jo bendrininkė Alena Zsuzsova, kurie buvo kaltinami užsakę žurnalisto Jano Kuciako nužudymą. M.Kočneriui buvo paskirta tik 5 tūkst. eurų bauda už nelegalių ginklų laikymą.
25 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta tik žmogžudystę įvykdžiusiam Tomui Szabo. Taip pat žmogžudystę įvykdęs Miroslavas Marčekas buvo nuteistas šių metų balandį. Jam paskirta 23 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tiriamąja žurnalistika užsiėmęs J.Kuciakas su sužadėtine buvo nušauti 2018 m. vasario 21-ąją. Jis ruošėsi atskleisti korupcijos schemą, į kurią buvo įsipainioję šalies politinis elitas, verslininkai ir Italijos mafija. Žmogžudystė Slovakijoje sukėlė didžiausius protestus nuo Aksominės revoliucijos laikų ir nuvertė premjerą Robertą Fico.
Aukų šeimos teismo salę paliko su ašaromis akyse ir tvirtino, kad kreipsis į Aukščiausiąjį teismą. Šis teismo sprendimas gali dar labiau padidinti slovakų nepasitikėjimą šalies teismų sistema.
Rugsėjo 7-ąją Jungtinėje Karalystėje prasidės ir „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o teismas dėl ekstradicijos į Jungtines Valstijas. Amerikiečiai J.Assange’ui yra pareiškę kaltinimus dėl dalyvavimo įsilaužiant į slaptųjų tarnybų kompiuterius ir slaptų dokumentų paviešinimo. Jam gali būti pareikšti ir kaltinimai šnipinėjimu.
49-erių J.Assange’ui byla anksčiau buvo iškelta ir Švedijoje – čia jam buvo pareikšti įtarimai išžaginus vieną moterį ir priekabiavus prie kitos. 2019-ųjų lapkritį tyrimas dėl išžaginimo Švedijoje buvo nutrauktas.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ ir „Politico“ inf.
