Ispanija jau viršijo milijoną užsikrėtusiųjų koronavirusu atvejų. Ketvirtadienį šalyje buvo užfiksuotas rekordinis naujų užsikrėtimų skaičius – kone 21 tūkst. Kodėl šalyje, kurioje nuo birželio kaukę privaloma nešioti net ir tiesiog einant gatve, nesugebama tvarkytis su COVID-19 pandemija?
Čia vis dažniau ryškėja konfliktas tarp sveikatos ekspertų ir politikų.
Ketvirtadienį per valstybinį Katalonijos radiją kaip perkūnas iš giedro dangaus nugriaudėjo žymaus epidemiologo Oriolo Mitjos kritika Ispanijos ir Katalonijos vyriausybėms.
Pasak jo, Ispanijos vyriausybės nesugebėjimas tvarkytis su pandemija yra katastrofiškas.
„Politikai neklauso mūsų patarimų, biurokratija yra pernelyg lėta. Todėl vyriausybė neturi pakankamai veiksmingų mechanizmų pandemijai stabdyti.
Suprantama, kad kovo mėnesį niekas nebuvo tam pasiruošęs, bet dabar tokia situacija jau neatleistina“, – sakė epidemiologas.
Ispanijos gyventojai jau seniai laukia, kad kas nors jiems atsakytų į tiek kylančių klausimų.
Tarptautiniai ekspertai jau ilgą laiką kritikuoja Ispanijos vyriausybę dėl to, kaip ji elgiasi su kritine situacija šalyje.
Valdžia kalba tik apie komendanto valandos įvedimą, bet tai įteisinančių sprendimų dar nepriėmė.
Dabar prabilo vienas žymiausių šalies epidemiologų, kuris pandemijos metu bandė ne sykį padėti Katalonijos valdžiai ir kurio balsas žiniasklaidoje yra itin svarus.
Valdžia netausoja gyvybių
„Sveikatos departamentas neklauso ne vien manęs, mūsų yra daug. Bet iki šiol vengėme viešinti šią informaciją – norėjome būti diplomatiški.
Tačiau stebėti, kaip vyriausybė vieną po kitos kartoja klaidas ir tai daroma žmonių gyvybių sąskaita, labai skaudu“, – kalbėjo O.Mitja.
Pasak epidemiologo, bėda – Ispanijos biurokratijos lėtumas priimant sprendimus.
„Suprantu, kad dažnai tokius sprendimus priimti sunku, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis kartais tai yra būtina. Štai, pavyzdžiui, balandžio mėnesį Katalonijos senelių namuose mirdavo po 100 senelių per dieną.
Vyriausybė išskirtinių priemonių, kurias siūlėme, ėmėsi praėjus dviem savaitėms. Kai paskaičiuoji, kiek senelių per tą laiką numirė, pasidaro tikrai baisu“, – tvirtino epidemiologas.
Kitas aspektas, ypač jaudinantis garsųjį epidemiologą, yra tai, kad visuomenė nėra pakankamai informuota.
„Atrodo, Ispanijos žiniasklaida kartais nori nuslėpti vyriausybės elgesio spragas. Taip neturėtų būti, žmonės turi teisę žinoti, kas vyksta iš tikro.
Žiniasklaidos pareiga yra informuoti“, – kritikos visiems negailėjo O.Mitja.
Ekspertas tvirtina, kad vyriausybė jau privalo turėti kontaktų atsekimo įrankius, jau seniai turėjo būti masiškai testuojami žmonės, o COVID-19 testai būti prieinami visiems.
Restoranai vėl uždaryti
Kol lėtas biurokratinis aparatas piktina ekspertus, Katalonijos vyriausybė ir toliau priima visuomenei iš pažiūros labai nepalankius sprendimus.
Gyvenimas Katalonijoje jau seniai nebeteka įprasta vaga, bet nuo praėjusio penktadienio jis ir vėl iš esmės pasikeitė.
Autonominio regiono vyriausybės sprendimu 15 dienų buvo uždaryti barai ir restoranai.
Pasak Sveikatos departamento, susibūrimai tokiose vietose yra ypač gera terpė virusui plisti, nes žmonės prie stalų susėda kartu ir nusiima kaukes.
Toks sprendimas pražūtingas ne tik barų ir restoranų savininkams, kurie dar nebuvo atsigavę nuo pavasarį kilusios krizės, bet ir prie rytinės baro kavos pripratusiems ispanams, kurie negali gyventi be šių pietietiškų gyvenimo būdo ypatumų.
Ką jau kalbėti apie tuos darbuotojus, kurie pietus per darbo pertrauką įpratę valgyti restorane.
Nors buvo pranešta, kad restoranai ir barai bus uždaryti 2 savaitėms, niekas nesitiki, kad jie vėl taip greitai pradės veikti.
Net ir mažamečiai vaikai prisimena, kaip kovo mėnesį vyriausybė paskelbė, kad mokyklos bus uždaromos 2 savaitėms, o vaikai į jas taip ir negrįžo pabaigti mokslo metų.
Krizė paveikė visą šeimą
„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Barselonoje gyvenančia gide Aurelija Bruzdelinaite, kuri pasakojo, kad ją ir jos vyrą ekonomine prasme krizė paveikė labai neigiamai.
„Aš dirbdavau su į Kataloniją atvykstančiais turistais iš Lietuvos. Nuo kovo turizmas iš Lietuvos Ispanijoje visiškai sustojo ir aš netekau darbo. Nors vasarą Ispanijoje koronaviruso pandemija buvo kiek aprimusi, lietuviai vis vien čia nevažiavo, nes nenorėjo karantinuotis grįžę namo“, – pasakojo gidė.
Tarsi to būtų mažai, A.Bruzdelinaitės vyras turi restoraną.
„Jį jam pavasarį teko uždaryti trims mėnesiams, o dabar vyriausybė ir vėl įsakė užsidaryti. Visi žinome, kad tai truks ilgiau nei dvi savaites.
Ruošiame maistą išnešti, tačiau neaišku, kaip versimės toliau“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Bruzdelinaitė.
Tik visai neseniai buvo išleistas įstatymas, pagal kurį priversti laikinai užsidaryti restorano savininkai galės mokėti 20 procentų mažiau už patalpų nuomą.
Iki šiol karantino metu barų savininkai neturėjo įplaukų, tik išlaidas. Tai patvirtina ir A. Bruzdelinaitė.
„Už nuomą ir kitas išlaidas ligi šiol mokėjome visą kainą.
Situacija dabar iš tiesų tragiška. Barselonoje daugybė barų ir restoranų duris dėl koronaviruso užvėrė galutinai“, – tvirtino gidė.
Barselonoje gyvenanti lietuvė sakė, kad dabar ji dirba ispanų kalbos mokytoja ir vertėja, nes turizmo perspektyvos dar ilgam laikui yra miglotos.
Lietuvė tvirtino, kad pandemijos metu savo kailiu patyrė, kaip sunku prisibelsti pas gydytoją.
„Mūsų vaikui buvo būtina operacija ir mes niekaip negalėjome patekti pas gydytoją. Teko klibinti daugybę pažįstamų ir eiti per visur, kol mus priėmė. Tai užtruko du mėnesius.
Ačiū Dievui, viskas susitvarkė, tačiau supratome, kad visiems tiems, kurie turi sveikatos problemų, nesusijusių su koronavirusu, dabar yra labai sunku“, – pasakojo Aurelija.
Ispanijos vyriausybė skelbia, kad netrukus vėl teks atidėti visas neskubias suplanuotas operacijas dėl ligoninių perpildymo.
Geriau barus nei mokyklas
Manresos restorano „Cafe del Gimbe“ bendraturtė Alba Bernadich „Lietuvos rytui“ sakė, kad nors toks Katalonijos vyriausybės sprendimas ir kenkia jos ekonominei situacijai, ji sutinka, kad „geriau pirma uždaryti barus nei mokyklas“.
„Antra, nesuprantu tokio sprendimo, nes tai yra visuotinė ekonominė drama.
Kai uždaromi barai, mažėja ir tiekėjų pajamos. Tai tikrų tikriausia krizė. Mūsų apskrityje uždaryta jau 80 barų.
Neaišku, iš ko žmonės gyvens. Mano atveju tai šeimos verslas ir mes nemokame nuomos už restorano patalpas, bet tie, kuriems ją reikia mokėti, negali pragyventi“, – tvirtino A.Bernadich.
Pasak jos, situacija nėra normali, nes žmonės ir toliau buriuojasi kitose vietose – prekybos centruose, visuomeninio transporto priemonėse ir kitur.
„Neaišku, kodėl pirmiausia teko uždaryti barus. Juk mes investavome į saugumo priemones ir taip pat jų laikėmės. Be to, Katalonija yra vienintelis Ispanijos regionas, nutaręs vėl uždaryti barus. Tikėkimės, kad tai padės sustabdyti pandemiją, bet iš tikrųjų nesuprantame, kodėl šis regionas vienintelis priėmė tokį sprendimą“, – sakė A.Bernadich.
Padavėja savo restorane dirbanti Alba pasakoja, kad šį sykį jai ir kartu dirbančioms jos seserims yra lengviau nei per visuotinį karantiną pavasarį.
„Dabar žmonės ir toliau dirba, todėl labai daug kas ateina pas mus užsisakyti maisto išsinešti. Mūsų klientai su mumis reiškia didžiulį solidarumą ir stengiasi toliau pas mus lankytis“, – džiaugėsi katalonė.
Pasak A.Bernadich, Ispanijos vyriausybė visiškai nepadeda koronaviruso krizės paveiktiems darbuotojams.
„Dabar vyriausybė iš mūsų reikalauja sugrąžinti tas pašalpas, kurias gavome per karantiną pavasarį“, – logikos vyriausybės sprendimuose nerado Alba.
