Nesantaikos apimtose Jungtinėse Valstijose rinkimai netaps taikos proveržiu: nugalėtojo lauks itin sunki užduotis

Finišo tiesioji. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų paskutinė ir pagrindinė balsavimo diena prasidėjo antradienį. Neįprasčiausia rinkimų kampanija beveik pasibaigė. Bet naktį po balsavimo laimėtojas gali ir nepaaiškėti. Kyla ir klausimas, ar kitam prezidentui pavyks suvienyti susiskaldžiusią šalį?

D.Trumpas pralaimi nacionalinėse apklausose, tačiau ginklų nesudeda. Jis nori užsitikrinti dar 4 metus Baltuosiuose rūmuose ir pratęsti jau pradėtus darbus.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpas pralaimi nacionalinėse apklausose, tačiau ginklų nesudeda. Jis nori užsitikrinti dar 4 metus Baltuosiuose rūmuose ir pratęsti jau pradėtus darbus.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
J.Bidenas tvirtina, kad šie rinkimai yra kova dėl JAV tautos dvasios išlikimo. J.Bidenas į žmones kreipiasi išlaikydamas atstumą, o D.Trumpas nevengia masinių renginių ir artimo kontakto.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
J.Bidenas tvirtina, kad šie rinkimai yra kova dėl JAV tautos dvasios išlikimo. J.Bidenas į žmones kreipiasi išlaikydamas atstumą, o D.Trumpas nevengia masinių renginių ir artimo kontakto.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo šalininkai ir toliau skanduoja: „Padarykime Ameriką vėl didžią.“<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpo šalininkai ir toliau skanduoja: „Padarykime Ameriką vėl didžią.“<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Milijonai amerikiečių savo balsą jau atidavė paštu nesulaukę rinkimų dienos.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Milijonai amerikiečių savo balsą jau atidavė paštu nesulaukę rinkimų dienos.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
J.Bidenas tvirtina, kad šie rinkimai yra kova dėl JAV tautos dvasios išlikimo. J.Bidenas į žmones kreipiasi išlaikydamas atstumą, o D.Trumpas nevengia masinių renginių ir artimo kontakto.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
J.Bidenas tvirtina, kad šie rinkimai yra kova dėl JAV tautos dvasios išlikimo. J.Bidenas į žmones kreipiasi išlaikydamas atstumą, o D.Trumpas nevengia masinių renginių ir artimo kontakto.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Debatų metu respublikonas D.Trumpas ir demokratas J.Bidenas aršiai puolė vienas kitą ir nesutarė visais klausimais.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Debatų metu respublikonas D.Trumpas ir demokratas J.Bidenas aršiai puolė vienas kitą ir nesutarė visais klausimais.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
D.Trumpo ir J.Bideno debatai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
D.Trumpo ir J.Bideno debatai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
D.Trumpas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
D.Trumpas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
D.Trumpas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
D.Trumpas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 D.Trumpas.<br>Scanpix nuotr.
 D.Trumpas.<br>Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 2, 2020, 10:23 PM, atnaujinta Nov 3, 2020, 9:11 AM

Donaldas Trumpas prieš Joe Bideną. Dabartinis JAV prezidentas prieš buvusį šalies viceprezidentą. Respublikonas prieš demokratą.

Abu politikai turi tą patį tikslą – surinkti bent 270 iš 538 rinkikų kolegijos balsų, kurie garantuotų ketverius metus Baltuosiuose rūmuose toliau tęsiant pradėtus darbus arba bandant pakeisti viską, ką pastaraisiais metais padarė dabartinis prezidentas.

Bet kova vyks ne tik dėl Baltųjų rūmų. Bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 33 senatoriai.

Demokratai turi puikią progą per vieną dieną sutelkti savo rankose galią valdyti tiek įstatymų leidžiamąją, tiek įstatymų vykdomąją valdžias.

Rinkimų kampanija jau dabar vadinama istorine. Ne tik dėl pandemijos, kuri pasaulio veidą pakeitė neatpažįstamai.

Abu kandidatai kaip niekada gausiai bandė įžeisti vienas kitą padorumo ribą peržengiančiais žodžiais.

Demokratų partijos kandidatas pareigas einantį prezidentą vadino visiškai neracionaliu, toksišku ir rasistu.

D.Trumpas varžovą nesyk vadino kvailu žmogumi mirusiomis smegenimis. Kartą jis pareiškė, kad J.Bidenas net pats nežino, ar yra gyvas.

„The New York Times“ skelbia, jog ši rinkimų kampanija buvo ir brangiausia istorijoje. Abi pusės kovodamos dėl Kongreso ir Baltųjų rūmų išleido beveik 14 mlrd. JAV dolerių (beveik 12 mlrd. eurų). Palyginimui: 2021 m. suplanuotos Lietuvos biudžeto pajamos sieks 11,385 mlrd. eurų.

Apklausos rodo, kad pergalę turėtų iškovoti 77-erių J.Bidenas, tačiau kol nėra atiduoti ir suskaičiuoti visi biuleteniai, nereikia nuvertinti ir 74-erių D.Trumpo.

Tiesa, kad ir koks bus rinkimų rezultatas, akivaizdu, kad pralaimėjusi pusė nebus patenkinta.

Visuomenės susiskaldymas pastaraisiais metais šalyje tik dar labiau stiprėjo.

Kai kurie žmonės tvirtina, kad pergalę švenčiant ne jų kandidatui – lauktų apokalipsė.

Todėl bene svarbiausias uždavinys rinkimų nugalėtojui bus Jungtinėse Amerikos Valstijose išlaikyti žodį „jungtinės“. O ši užduotis yra ne iš lengvųjų.

Rekordinis balsavimas paštu

Šie metai išskirtiniai ir tuo, jog rekordiškai daug žmonių savo balsą rinkimuose dėl pandemijos atidavė iš anksto – gyvai arba paštu. Likus kelioms dienoms iki rinkimų balsą buvo atidavę jau 95,3 mln. amerikiečių. Tai sudaro 69,2 proc. visų 2016 metais rinkimuose dalyvavusių žmonių.

D.Trumpas visą rinkimų kampaniją abejojo balsavimo paštu reikalingumu ir tvirtino, kad nėra saugu, nes taip skatinamas rinkimų rezultatų klastojimas.

„Vakar jie rado šešis balsalapius vieno biuro šiukšlių dėžėje. Visi jie buvo už D.Trumpą“, – rugsėjo 24 dieną „Fox News“ tvirtino D.Trumpas.

Vėliau paaiškėjo, kad prezidentas kalbėjo apie incidentą Pensilvanijos valstijoje. Valstijos rinkimų komisijos pirmininkas bandė įrodyti, jog tai buvo laikino nepatyrusio darbuotojo klaida, tačiau prezidento rinkimų kampanija šį ir kitus mažus incidentus mėgino pateikti kaip plataus masto rinkimų klastojimo aferą.

Tačiau jokia rimta žala įrodyta nebuvo. Valstijų ar federaliniai pareigūnai, vėliau ištyrę paskirus atvejus, jokių rimtų balsavimo pažeidimų nenustatė.

Rekordiniai išankstinio balsavimo skaičiai reiškia vieną svarbų dalyką – rinkimų naktį nugalėtojas dar gali būti neaiškus.

Dauguma valstijų gali pradėti skaičiuoti išankstinio balsavimo biuletenius iš anksto, tačiau Pensilvanijos, Viskonsino ir Mičigano valstijose – bene svarbiausiuose D.Trumpo ir J.Bideno kovos laukuose – išankstinio balsavimo biuleteniai bus pradėti skaičiuoti tik prieš pasidedant rinkimams ar rinkimų dieną.

Tai lems ne tik galutinių rezultatų vėlavimą, bet ir nežinomybę, kas bus išrinktas JAV prezidentu, jeigu kova kitose valstijose dar rinkimų naktį neparodys aiškaus daugumos rinkikų kolegijos narių laimėtojo.

Pirmųjų D.Trumpo ir J.Bideno debatų metu abiejų kandidatų buvo paklausta, ar rezultatams vėluojant jie nepaskelbs savo pergalės pirma laiko.

D.Trumpas šio klausimo išvengė ir ragino savo elektoratą eiti į rinkimus ir atidžiai stebėti situaciją, o J.Bidenas tiesiai atsakė, kad išankstinės pergalės skelbti nesiruošia.

Šventai tiki savo pergale

Pergalinga retorika iš D.Trumpo ir jo komandos lūpų skambėjo visą rinkimų kampanijos laikotarpį.

Šią savaitę paviešintoje Baltųjų rūmų šių metų pasiekimų ataskaitoje buvo įrašas ir apie suvaldytą COVID-19 pandemiją.

„Nuo pandemijos pradžios prezidento administracija ėmėsi reikšmingų veiksmų norėdama įtraukti į krizės sprendimą akademikus ir sveikatos srities ekspertus, kad nugalėtume šią ligą“, – „The Huffington Post“ citavo Baltųjų rūmų dokumentą.

D.Trumpas rinkimų kampanijos metu tvirtina, kad pandemiją šalyje pavyko suvaldyti, nors COVID-19 JAV nusinešė jau daugiau kaip 234 tūkst. žmonių gyvybę.

„Mes darome puikų darbą, ir žmonės tai pradeda matyti“, – kalbėjo D.Trumpas.

Kreipdamasis į rinkėjus prezidentas taip pat bandė niekais paversti atsilikimą rinkėjų apklausose.

„Mes švęsime didelę pergalę ir tai bus jų (demokratų. – Red.) pabaiga.

Žinot ką? Dar vienas pralaimėjimas, ir jie tai pripažins“, – Floridoje susirinkusiems savo šalininkams kalbėjo D.Trumpas.

D.Trumpas rinkimų kampanijos metu negailėjo kritikos J.Bidenui ir aršiai gynė savo poziciją.

Per antruosius debatus jis tvirtino, kad šalies negalima dar kartą visiškai uždaryti dėl COVID-19 pavojaus.

„Negalime užsidaryti rūsyje ir tiesiog pergyventi pandemiją, kaip tai daro Joe“, – oponentą pašiepė D.Trumpas.

Prezidentas neigiamai atsiliepė apie savo pirmtako priimtą sveikatos apsaugos planą „Obamacare“, kritikavo klimato kaitos susitarimus.

D.Trumpas bandė parodyti, kad demokratų sprendimai, jeigu jie būtų valdžioje, šaliai būtų kainavę kur kas skaudžiau.

Kartu D.Trumpas puolė J.Bideną tvirtindamas, kad tas per 47 metų politiko karjerą nuveikė mažiau nei jis per 47 mėnesius JAV prezidento poste.

Demokratas laikėsi nuosaikiau

J.Bidenas masinių rinkimų renginių neorganizavo ir paisė visų epidemiologų nurodymų.

Jo kalbų žmonės klausydavo iš automobilių, su gerbėjais buvęs viceprezidentas fotografuojasi dėvėdamas kaukę. J.Bidenas elgėsi santūriai, ramiai, korektiškai, kad nepadarytų klaidų, kurios jam gali kainuoti pergalę rinkimuose.

Debatuose J.Bidenas taip pat buvo ramesnis už konkurentą, bet neleido, kad jam užliptų ant galvos, ir į prezidento puolimą atsakė stipriomis kontratakomis.

„Tas, kuris yra atsakingas už tiek tūkstančių mirčių nuo koronaviruso Jungtinėse Valstijose, neturėtų būti prezidentu. Tai tas pats žmogus, kuris jums sakė, kad virusas bus išnykęs iki šių metų Velykų“, – kritikos D.Trumpui negailėjo J.Bidenas.

Debatų ir rinkimų kampanijos metu jis priminė visus D.Trumpo skandalus, išgyventą apkaltos procesą, neviešinamas mokesčių deklaracijas ir kitus klausimus, kurie smukdo JAV prezidento pozicijas visuomenėje.

„Tu esi blogiausias prezidentas, kokį ši valstybė yra turėjusi“, – per pirmuosius debatus D.Trumpui rėžė J.Bidenas.

Tačiau politikos apžvalgininkai tvirtina, kad šie rinkimai nėra kova tarp J.Bideno ir D.Trumpo.

Pasak jų, tai yra referendumas dėl D.Trumpo politikos, kuri vis labiau skaldė Jungtines Valstijas pastaruosius 4 metus.

Dėmesys vidaus grėsmėms

Naujas terminas „susiskaldžiusios Amerikos Valstijos“ (angl. „Divided States of America“) kaip priešprieša jungtiniam 50 valstijų ir Kolumbijos apygardos dariniui buvo pradėtas vartoti dar kalbant apie Baracko Obamos kadenciją, tačiau šiuo metu jis įgavo kur kas didesnę reikšmę.

Nuo pat pradžių rinkimų kampaniją J.Bidenas vadino kova dėl šalies dvasios išlikimo. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, yra sunku nesutikti.

Amerikiečiams trūksta vilties, žmonės yra pavargę nuo negandų ir problemų, tačiau tuo pat metu įsitikinę, kad ne jų kandidato pergalė lems dar didesnę nelaimę.

„Dar nesu to matęs. Net ir labiausiai sveiką protą išlaikantys žmonės apie šiuos rinkimus kalba lyg apie kataklizminį įvykį.

Jei tiki klimato kaita, D.Trumpo pergalė tau reikš pasaulio pabaigą. Jeigu tau svarbūs mokesčių klausimai, tai manai, kad J.Bideno pergalė tave sužlugdys finansiškai. Jeigu tau rūpi prieinamos sveikatos apsaugos klausimai, manai, kad J.Bideno pralaimėjimas pražudys tave“, – „The Washington Post“ tvirtino neapsisprendusių rinkėjų grupes tiriantis Respublikonų partijos konsultantas Frankas Luntzas.

Istorikai tvirtina, kad anksčiau per rinkimų kampanijas amerikiečiai dėmesį kreipdavo į išorines grėsmes – Sovietų Sąjungą Šaltojo karo metais, neramumus Viduriniuose Rytuose po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių.

Tačiau dabar žmonės koncentruojasi į vidaus grėsmes. Vidinis susiskaldymas lėmė tai, kad dabar respublikonų rinkėjai baiminasi, jog laimėję demokratai šalyje įves socialistinę sistemą. O demokratų rinkėjai baiminasi, kad antra D.Trumpo kadencija lems posūkį totalizarizmo link.

„Dvi pusės viena kitą laiko ne oponentais, o velnio įsikūnijimais. Tai vyksta tuo metu, kai pasitikėjimas institucijomis mažėja, o kiekviena grupė atsisako visų dialogo formų su kita puse. Nebelieka vidurio taško“, – tvirtino George’o Masono universiteto istorikas Peteris Stearnsas.

Nepasitikėjimo aplinka

Virdžinijos valstijoje atliktos apklausos parodė, kad 31 proc. J.Bideno šalininkų nelaikytų D.Trumpo pergalės teisėta.

Kad nepripažintų J.Bideno pergalės, pasisakė 26 proc. D.Trumpo elektorato.

Šalyje plinta įvairiausio plauko informacija – nuo gandų apie po rinkimų kilsiantį pilietinį karą iki grasinimų ir mėginimų įbauginti rinkėjus.

Naujosios technologijos pakeitė tai, kaip amerikiečiai seka naujienas ir sužino apie politiką.

Socialiniai tinklai ir atitinkamos sąmokslo teorijų šalininkų grupės šalyje tik dar labiau padidino atskirtį visuomenėje.

Trečdalis respublikonų rinkėjų vienoje šių metų rudenį atliktoje apklausoje teigė, kad yra tiesos „QAnon“ judėjimo keliamose teorijose, kad vyriausybę valdo slaptas elito sluoksnis.

JAV Federalinis tyrimų biuras dar gegužę paskelbė, kad panašios sąmokslo teorijos netolimoje ateityje tiktai paskatins politinės įtampos augimą ir net smurtinius bei nusikalstamus veiksmus.

Pandemija, rasinės nelygybės protestai ir ekonominės problemos šalyje kuria nepasitikėjimo aplinką, o žmonės neberanda bendro juos vienijančio tikslo.

Anksčiau sunkiais laikotarpiais politikai į rinkimus eidavo su vilties žinute. Tai skelbia ir J.Bidenas, kuris per debatus ne kartą kartojo, kad būtų „ne mėlynų ar raudonų valstijų prezidentas, o Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas“.

D.Trumpas save žmonių akyse pozicionuoja kaip tokią pat auką kaip ir kiti. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis dažnai dalijasi prieš jį nukreiptomis sąmokslo teorijomis ir net nebando būti abi skirtingas puses vienijančiu kandidatu.

Po rinkimų pranašauja karą

Televizijos evangelistas Patas Robertsonas neseniai paskelbė pranašystę, kad po šių rinkimų JAV kils karas. Jis pranašavo, kad tauta patirs didžiulio masto pilietinį susipriešinimą, tuomet taikos laikotarpį, o tada pasitiks savo pabaigą.

Kad ir kokie rezultatai bus, jie netenkins visų amerikiečių norų. Bet ne visi ateitį piešia vien juodomis spalvomis ir mato tik dar didesnę priešpriešą.

„Abi pusės sutaria, kad šalies dvasios likimas kabo ant plauko. Tačiau kaip mes atsidūrėme taške, kuriame vienintelis pasirinkimas yra J.Bidenas ir D.Trumpas?

Mes turime turėti tam tikrus idealus, bet nė vienas šių kandidatų jų neįgyvendina“, – „The Washington Post“ tvirtino pastorius Frankas Amedia, kuris mano, kad jauni žmonės padės šaliai išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Internetinėje laidoje „POTUS Shield“ (liet. „JAV prezidento skydas“) F.Amedia meldžiasi už prezidentą D.Trumpą ir aukština jį, bet tvirtina, kad savo transliacijas tęs ir J.Bideno pergalės atveju.

„Mano bažnyčioje priimsime visus rinkimų rezultatus ir stengsimės būti tas balsas, kuris atneš vienybę.

Kaip galime užgydyti savo žaizdas be pagarbos vieni kitiems?“ – retoriškai klausė F.Amedia.

Lieka tikėtis, kad trūkstami socialiniai elementai po rinkimų JAV bus atrasti, o šalis nepanirs į dar didesnį chaosą, kurį prognozuoja radikaliausi abiejų pusių šalininkai.

Nugalėtojo paskelbimo laukti teko ir anksčiau

JAV politinėje sistemoje dominuoja dvi politinės partijos, tad prezidentas įprastai priklauso vienai iš jų. Respublikonai yra konservatyvioji JAV partija, o Demokratų partija vienija liberalesnių pažiūrų politikus. Rinkimuose gali balsuoti visi šalies piliečiai nuo 18 metų.

Prezidento rinkimuose kandidatai varžosi dėl rinkikų kolegijos balsų. Pergalei pasiekti reikia užsitikrinti daugumą – 270 balsų arba daugiau (iš 538 rinkikų). Kiekviena valstija turi skirtingą rinkikų skaičių, kuris priklauso nuo populiacijos dydžio. Tai reiškia, kad kandidatas gali surinkti daugiau balsų nacionaliniu mastu, tačiau pralaimėti kovą dėl rinkikų balsų valstijose. Taip nutiko ir 2016 metais, kai H.Clinton surinko daugiau balsų, bet pralaimėjo D.Trumpui.

Tik 2 valstijose rinkikų balsai yra dalijami proporciniu principu, visose kitose valstijose daugumą balsų gavusiam kandidatui atitenka visi tos valstijos rinkikų balsai.

Rinkimų komisijų atstovai pabrėžia, kad dėl intensyvaus balsavimo paštu gali užtrukti rinkimų rezultatų skaičiavimas. Nugalėtojas gali paaiškėti po rinkimų praėjus kelioms dienoms ar savaitėms. Pastarąjį kartą rinkimų nugalėtojas vėliau nei rinkimų naktį paaiškėjo 2000 metais, kai dėl prezidento posto varžėsi respublikonas G.W.Bushas ir demokratas A.Gore’as. Dvikova buvo itin intensyvi. Viską lėmė Floridos valstija, kurioje skirtumas tarp kandidatų buvo vos keli šimtai balsų. Balsai buvo perskaičiuojami, o galiausiai įsikišęs Aukščiausiasis teismas nugalėtoju po mėnesio paskelbė G.W.Bushą.

Rinkimuose nugalėjęs kandidatas JAV prezidentu bus inauguruotas sausio 20 dieną.

Rinkimų naktį matysime aiškias tendencijas

Linas Kojala

Rytų Europos studijų centro direktorius

„Favorito statusas tikrai yra J.Bideno pusėje. Apklausos yra kryptingos ir nuoseklios jau ne vieną mėnesį. Jos rodo, kad J.Bidenas įtikinamai apie 8–9 proc. pirmauja nacionaliniu mastu ir tose valstijose, kurios bus kertinės nustatant rinkimų nugalėtoją.

Kelias į pergalę D.Trumpui vis dar yra, tačiau jis gana siauras. Reikės, kad labai palankiai susiklostytų aplinkybės Floridoje, Pensilvanijoje, Džordžijoje, Arizonoje ir dar keliose valstijose, kad jis išliktų konkurencingas.

Nepanašu, kad rinkimų naktį turėsime galutinius rezultatus. Pensilvanija ir Viskonsinas skaičiuos paštu gautus balsus tik rinkimų dieną, o kai kuriose valstijose paštu išsiųsti balsai bus priimami ir praėjus kelioms dienoms po rinkimų datos, jeigu buvo išsiųsti laiku.

Tačiau rinkimų naktį galėsime matyti aiškias tendencijas. Floridos rezultatai paaiškės gana greitai. Jeigu ten laimės J.Bidenas, bus sunku įsivaizduoti D.Trumpo pergalę rinkimuose. Tačiau jeigu jis nugalės Floridoje ir gerai pasirodys kitose svarbiose valstijose, kurios skelbs rezultatus rinkimų naktį, tai reikš, kad kova gali užsitęsti.

Visuomenės susiskaldymas JAV ryškėja jau trečią dešimtmetį ir nėra atsiradęs su D.Trumpu. Tai egzistuos ir ateityje. Žinoma, J.Bidenas kelia sau tikslą suvienyti šalį, būti visų amerikiečių prezidentu, kalba apie šalies dvasios, kuri būtų pagrįsta konsensusu, o ne susiskaldymu, atkūrimą. Tačiau sunku pasakyti, ar jam tai pavyks padaryti.

Kita vertus, mes akcentuojame JAV visuomenės susiskaldymą, tačiau kraštutinių pažiūrų žmonių tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje šioje šalyje ne tiek jau daug. Mes visuomenės susiskaldymą paverčiame totaline priešprieša, nors taip teigti nereikėtų. Aišku, kad dvipartinėje sistemoje yra aiškus pasiskirstymas, tačiau šalis nėra ant pilietinio karo slenksčio.

Bet reikia turėti omenyje, kad jei rinkimų rezultatas bus labai artimas ir nebus aiškus favoritas, diskusijos gali būti labai aštrios. Prisiminkime 2000 metus, kai G.W.Bushas laimėjo tik po Aukščiausiojo teismo sprendimo. Tuo metu šalis tikrai buvo mažiau susiskaldžiusi. Jeigu dabar kils tokia situacija, neabejoju, kad aistros virs per kraštus, tačiau norisi tikėti, kad rinkimų rezultatai neleis suabejoti laimėtoju.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.