„Per ankstesnius dvidešimt darbo metų niekada nebuvau regėjusi tokio mirusiųjų skaičiaus kaip per pastarąsias kelias savaites“, – pareiškė Kelcų miesto laidojimo namų „Eden“ direktorė Marlena Baranska.
Tai, kad Lenkijoje šiuo metu miršta ypač daug žmonių, patvirtino ir Statistikos departamentas. Spalį šalyje mirė 43 899 asmenys, arba net septyniais tūkstančiais daugiau negu šį mėnesį prieš metus.
Nuo COVID-19 oficialiai spalio mėnesį mirė 323 asmenys, tačiau pandemija netiesiogiai galėjo prisidėti ir prie didelės dalies kitų mirčių.
Profesorius, virusologas Wlodzimierzas Gutas pareiškė, kad bendrą mirusiųjų skaičiaus padidėjimą greičiausiai nulėmė tai, jog buvo užleistas kitų ligų gydymas.
W.Guto teigimu, kitas ligas suaktyvino ne tik pablogėjusi galimybė pacientams patekti pas medikus, bet ir žmonių baimės apsikrėsti COVID-19 sukeltas nenoras lankytis poliklinikoje.
„Ilgus mėnesius ligoninės gydė tik sunkiai susirgusius, tačiau nebuvo vykdomi planiniai tyrimai, operacijos, o dauguma konsultacijų buvo teikiama tik telefonu be paciento apžiūros“, – priminė W.Gutas.
Profesorius yra įsitikinęs, jog būtent šie veiksniai turėjo įtaką padidėjusiam tautiečių mirtingumui.
Artimiausiais mėnesiais situacija greičiausiai dar pablogės, nes dėl rekordiškai aukšto užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus į ligonines ir poliklinikas patekti tapo dar sunkiau.
Paskutinę parą Lenkijoje nustatyti 27 875 nauji COVID-19 atvejai, o 349 asmenys nuo šios ligos mirė.
Premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, jog jeigu savaitę vidutinis paros susirgimų skaičius išsilaikys didesnis kaip 26,9 tūkst., bus paskelbtas visiškas šalies užsidarymas.
Šios savaitės vidutinis paros susirgimų skaičius buvo 21,1 tūkst.
Varšuvos universiteto mokslininkai apskaičiavo, jog premjero nurodytas skaičius bus pasiektas po savaitės ir nuo lapkričio 20 dienos šalis turės būti uždaryta visuotiniame karantine.
Įdomu tai, jog tiek vyriausybės, tiek Varšuvos universiteto mokslininkų apskaičiavimai paremti vieno devyniolikamečio internauto Michalo Rogalskio duomenų bazės statistikos duomenimis.
Ekspertai pristatė galimus COVID-19 plitimo scenarijus: pasakė, kas lauktų, jei nebūtų karantino
Tai, jog jokia valstybinė institucija visos statistikos nekaupia, opozicijai tapo dar vienu įrodymu, kad vyriausybė nepasiruošė antrai pandemijos bangai.
Žiniasklaidoje mirga pranešimai, jog ligoninėse trūksta vietų sergantiems COVID-19, trūksta deguonies kaukių, o žmonės negali prisiskambinti medikams ir išsikviesti greitosios pagalbos.
Profesorius Krzysztofas Simonas prisipažino, jog jau tris kartus buvo priverstas rinktis, kuriam iš atvežtų sunkių pacientų prijungti deguonies aparatą.
Vyriausybė tvirtina, jog deguonies aparatų yra pakankamai, o jų pristatymo sutrikimai yra tik epizodiniai. Vyriausybės sprendimą į ligonines pasiųsti kariškius, kad šie pagelbėtų aptarnaujančiam personalui ir tikslintų informaciją apie laisvų lovų bei deguonies aparatų skaičių, supykdė medikus.
140 ligoninių direktoriai premjerui išsiuntė bendrą laišką, kuriame sukritikavo tokį sprendimą. Tai jie įvardijo kaip neleistiną kišimąsi į ligoninių darbą.
Opozicija teigia, jog nepasiruošusi antrai pandemijos bangai vyriausybė kaltę dėl rekordinio susirgimų skaičiaus siekia suversti medikams bei protestams.
Susiję straipsniai
Premjeras pareiškė, jog dėl moterų, protestuojančių prieš abortų įstatymo sugriežtinimą, kaltės susirgimų kasdien padaugėja po penkis tūkstančius.
Premjeras savo teiginį motyvavo Varšuvos universiteto mokslininkų apskaičiavimu, bet mokslininkai tokį tvirtinimą paneigė.
Penktadienio rytą pirmasis pacientas buvo atvežtas į Nacionaliniame futbolo stadione įrengtą ligoninę. Panašios yra rengiamos visuose šešiolikoje regionų, mat bijoma, kad kitaip neužteks vietų susirgusiems guldyti.
Prognozuojama, jog netrukus šalyje bus įvesta komendanto valanda.
Nuo šio šeštadienio Lenkijoje įsigalioja nauji apribojimai. Nuotoliniu būdu privalės mokytis net pradinių klasių mokiniai, o maitinimo ir sporto įstaigos, drabužių parduotuvės, muziejai, teatrai turės būti uždaryti.