Lietuviškoje koplyčioje – netikėta J. Bideno malda: būsimasis JAV prezidentas neslepia savo ryšių su Lietuva

Visi lydėjusieji Joe Bideną sutriko, kai jis atsiklaupė priešais Šiluvos Dievo Motiną ir ėmė melstis. Tuometis JAV viceprezidentas taip pasielgė 2011 metais užsukęs į lietuvišką koplyčią Vašingtone.

 2011-ųjų rugsėjo mėnesį tuometis JAV viceprezidentas J.Bidenas katalikų bazilikoje Vašingtone meldėsi atsiklaupęs prieš Šiluvos Dievo Motiną.<br> lrytas.lt koliažas.
 2011-ųjų rugsėjo mėnesį tuometis JAV viceprezidentas J.Bidenas katalikų bazilikoje Vašingtone meldėsi atsiklaupęs prieš Šiluvos Dievo Motiną.<br> lrytas.lt koliažas.
 J. Bidenas.<br> AP/Scanpix nuotr.
 J. Bidenas.<br> AP/Scanpix nuotr.
2011-ųjų rugsėjo mėnesį tuometis JAV viceprezidentas J.Bidenas katalikų bazilikoje Vašingtone meldėsi atsiklaupęs prieš Šiluvos Dievo Motiną.<br>R.Kačinsko nuotr.
2011-ųjų rugsėjo mėnesį tuometis JAV viceprezidentas J.Bidenas katalikų bazilikoje Vašingtone meldėsi atsiklaupęs prieš Šiluvos Dievo Motiną.<br>R.Kačinsko nuotr.
 Lietuvių bažnyčia Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių bažnyčia Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių bažynčia Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių bažynčia Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių baras Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių baras Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių baras Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių baras Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių baras Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Lietuvių baras Skrantone.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
 Katalikų bazilikoje Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
Katalikų bazilikoje (nuotr. kairėje) Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
Katalikų bazilikoje (nuotr. kairėje) Vašingtone esančioje lietuviškoje koplyčioje yra daug su mūsų šalimi susijusių kūrinių. Juose – Mindaugo krikštas, Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.<br>R.Stankevičiūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Nov 17, 2020, 10:00 PM, atnaujinta Nov 18, 2020, 12:06 PM

J.Bidenas dažnai persižegnoja ir žvilgteli į dangų šyptelėdamas, jei kalba apie kažką, vertą atgailos. Kišenėje jis nešiojasi rožinį, o rinkimų kampanijos siužetuose neretai stovėdavo nuleidęs galvą maldai ar greta popiežiaus Pranciškaus.

J.Bidenas yra tik antrasis katalikas istorijoje, išrinktas JAV prezidentu.

Pirmasis buvo kitas airių kilmės prezidentas Johnas F.Kennedy.

Nors Donaldas Trumpas yra išvadinęs J.Bideną „Dievo priešu“ – ypač dėl jo liberalių pažiūrų į abortus ir lygias seksualinių mažumų teises, – išrinktasis prezidentas nuo vaikystės laikosi katalikiško gyvenimo tradicijų.

„Mes buvome tiesiog apstulbę, kai J.Bidenas puolė ant kelių melstis priešais Šiluvos Dievo Motiną.

Tai, kad aš jį atvedžiau į tą koplyčią, buvo neplanuota, ir visiškai prieštaravo protokolo taisyklėms.

Viceprezidento apsauga susinervino – turbūt iki šiol tie saugumo agentai negali man atleisti“, – prisimindamas tą dieną prieš devynerius metus Vašingtone šypsojosi tuometis Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

Priėjo prie viceprezidento

2011-ųjų rugsėjį nacionalinėje šventovėje, Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje Vašingtone, vyko mišios, skirtos maldai už mirusį Vatikano nuncijų JAV arkivyskupą Pietro Sambi. Jose dalyvavo ir JAV diplomatijos korpusas, o Lietuvai atstovavo ne tik ambasadorius, bet ir tuo metu į JAV sostinę su oficialiu vizitu atvykusi to meto Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Pastebėjau, kad pirmoje eilėje sėdi J.Bidenas. Po mišių priėjau prie jo ir sakau: viceprezidente, ar žinote, kad šioje bazilikoje yra mūsų tautinė koplyčia? Jis nustebo, sako, einam, pažiūrėkim“, – prisiminė buvęs ambasadorius, Seimo narys Ž.Pavilionis.

Įprastai kiekvienas JAV viceprezidento žingsnis būna suplanuotas, todėl toks nukrypimas nuo scenarijaus sukėlė apsaugininkų sumaištį, bet jie nusekė paskui J.Bideną, I.Degutienę ir Ž.Pavilionį į lietuvišką koplyčią, skirtą Švč.Mergelei Marijai, ypač garbinamai Šiluvoje.

Apžiūrėjo Lietuvos vaizdus

Šios koplyčios istorija unikali ir netikėta. Kai Vašingtone, netoli Amerikos katalikų universiteto, buvo pastatyta katalikiška bazilika, nuspręsta ten įrengti įvairių tautų koplyčių. Lietuviai turėjo surinkti šimtus tūkstančių dolerių, kad galėtų pastatyti savąją. Galiausiai ji buvo pašventinta 1966-aisiais.

J.Bidenas apžiūrėjo nuostabias Vytauto Kazimiero Jonyno ir Albino Elskaus kurtas mozaikas, kuriose pavaizduotas Mindaugo krikštas, Sibiro tremtiniai, lageriai. Koplyčioje atspindėti Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai.

Sujaudintas J.Bidenas nieko neperspėjęs atsiklaupė maldai, ir ta akimirka užfiksuota vieninteliame kadre, kurį telefonu nufotografavo vienas diplomatų. Ten nebuvo daugiau kamerų, emocijos išsiliejo iš širdies.

„J.Bidenas parodė, koks svarbus jam tikėjimas, o aš supratau, kad kelias į jo širdį mums yra atviras“, – sakė Ž.Pavilionis.

Ne visi katalikai palaiko

Religija ir politika Jungtinėse Valstijose yra neatsiejami dalykai, o rinkimų metu po kaulelį ištyrinėjamas kandidatų tikėjimas. Prezidentai, išpažįstantys katalikybę, JAV vis dar yra retenybė.

Nors 70 proc. amerikiečių save laiko krikščionimis, evangelikų ir protestantų čia yra daugiau nei dvigubai daugiau nei katalikų.

1960-aisiais rinkimuose dalyvavęs airių kilmės J.F.Kennedy buvo taip puolamas dėl katalikybės, todėl nuolat turėjo įrodinėti, kad nevykdys Vatikano nurodymų.

Šiemet J.Bidenas turėjo atlaikyti puolimą ir iš savų.

Visas choras kunigų katalikų ir ultradešinioji katalikiškoji spauda naudojo skaitmenines skaityklas skleisti žiniai, esą J.Bidenas negali savęs vadinti kataliku, nes palaiko moterų teisę rinktis abortą ir homoseksualių žmonių teisę gyventi šeimoje.

Pavasarį vykusioje telekonferencijoje su vyskupais prezidentas D.Trumpas gyrėsi, kad paskyrė ne vieną teisėją, nusistačiusį prieš bet kokius abortus, ir save sugebėjo pavadinti „geriausiu prezidentu Katalikų bažnyčios istorijoje“.

Kalbose citavo Bibliją

Bet pats popiežius Pranciškus yra pasisakęs už homoseksualių žmonių teises ir kritikavo tuos, kurie aklai kovoja už vaisiaus įsčiose gyvybę, bet pamiršta apie skurstančiuosius.

Popiežius Pranciškus tvirtai laikosi nuomonės, kad ekonominė nelygybė, klimato kaita ir taisyklės, atskiriančios migrantų tėvus nuo vaikų, kelia grėsmę gyvenimo šventumui.

Nuosaikių pažiūrų katalikui J.Bidenui rinkimų kampanijos metu pavyko palenkti didžiąją katalikų dalį į savo pusę, nors praėjusiuose rinkimuose dauguma jų rinkosi D.Trumpą, o ne demokratų kandidatę Hillary Clinton. Lapkričio 3 dieną vykusiuose rinkimuose J.Bideną ypač palaikė ispanakalbiai katalikai, atidavę jam 67 proc. balsų.

Savo kalboje J.Bidenas citavo giesmę „Ant erelio sparnų“ ir Ekleziasto raštus: „Biblija mums sako, kad viskam ateina laikas – laikas kurti, laikas sėti, laikas pjauti. Ir laikas gyti. Atėjo laikas Amerikai gyti.“

Siūlo pažvelgti plačiau

„Kampanijos metu J.Bidenas protingai laikėsi popiežiaus Pranciškaus linijos, o jis Amerikoje tikrai populiarus. Jis akcentavo tai, kas yra katalikų socialinėje doktrinoje: socialinės atskirties problemas, palankumą socialiai pažeidžiamiausiems sluoksniams.

Kaip ir popiežius, jis kalbėjo apie klimato kaitą, išskirdavo palankų požiūrį į migrantus – tuo D.Trumpas tikrai nepasižymėjo. Jis ragino į viską žvelgti plačiau, nes katalikai visada pasaulyje garsėja kaip globalistai, vienijantys skirtingus žmones. Tokio požiūrio D.Trumpo gerbėjai nemėgsta“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.

Apie Šventojo Sosto ir pasaulio metapolitiką lietuvis yra parašęs daktaro disertaciją, todėl ištyrinėjo istoriją, kaip 1984-aisiais prezidentas Ronaldas Reaganas po 117 metų pertraukos atkūrė diplomatinius santykius su Vatikanu.

Ž.Pavilionis įsitikinęs, kad šis įvykis padėjo ir Lietuvai kovojant su komunizmu: „Dėl tos sąjungos šiuo metu esame gyvi ir laisvi. Kai galingoji Amerika atsirėmė į vertybes, kurias skleidė Jonas Paulius II – kad žmogaus sielos numarinti nepavyks, jei jis nebijo, – sugebėjo pakeisti autokratinius režimus.

Amerikiečių demokratijos stiprumas yra tai, kad jie remiasi pamatinėmis vertybėmis – žmogaus orumu, bendru gėriu, solidarumu, kurios aukščiau nei bet kokia vyriausybė. Kai tai pamirštama, kai valdo tik finansinės, politinės jėgos, tai tampa nebenaudinga demokratijai.

Tikiuosi, kad J.Bidenas remsis senosiomis vertybėmis.

Jis itin pabrėžė demokratijos svarbą, pagalbą prispaustoms šalims. Tai D.Trumpo administracijai nebuvo labai svarbu.

Prezidentas J.Bidenas mums gali tapti tiltu į baltarusių, gruzinų, ukrainiečių laisvę ir demokratijos stiprinimą regione.“

Įsiklausė į Lietuvos balsą

2010–2015 metais Lietuvos ambasadai JAV vadovavęs Ž.Pavilionis gali papasakoti daugybę atvejų, kaip tą 2011-ųjų rugsėjo vakarą bazilikoje netyčia užsimezgęs ryšys su J.Bidenu padėjo kovojant dėl Lietuvos interesų Vašingtono koridoriuose.

Tai buvo laikai, kai prezidentas Barackas Obama bandė iš esmės keisti JAV ir Rusijos santykius. Buvo vykdoma vadinamoji perkrovimo politika, pradėta nepraėjus metams nuo Rusijos agresijos Gruzijoje.

Lietuvos diplomatų Vašingtone balsai ir perspėjimai, kad panašus likimas gali laukti Krymo, Ukrainos ir kitų regiono taškų, buvo lyg balsai tyruose.

„Bet būtent J.Bidenas su komanda ir savo pagrindiniu patarėju Michaelu Carpenteriu tapo mūsų užuovėja, – pasakojo Ž.Pavilionis. – Tie moraliniai ryšiai labai padėjo baigti B.Obamos flirtą su Vladimiru Putinu, ir po 2013-ųjų JAV pradėjo įvesti sankcijas Rusijai, pradėjo sudarinėti Magnitskio sąrašus ir panašiai.

Po Krymo aneksijos paryčiais sulaukiau skambučio iš Baltųjų rūmų: pasiruoškite, J.Bidenas skrenda į Vilnių. Emociškai jaučiau, kad jis visada buvo su mumis.“

Augo tarp lietuvių emigrantų

Susitikęs su tuomete prezidente Dalia Grybauskaite J.Bidenas pasakojo apie savo ryšius su Lietuva, kaip jis augdamas Pensilvanijoje, sename angliakasių mieste Skrantone, lankydavosi lietuviškoje kepyklėlėje, ragavo lietuvių ruoštą mėsą.

Lietuviai į Skrantoną pradėjo važiuoti dar XIX amžiaus pabaigoje, nes regione netrūko darbo anglių kasyklose ir geležinkeliuose. Naujakuriai miesto pavadinimą sulietuvindavo į Skrantus, statė bažnyčias, kūrė mokyklas ir kavines. Tuo metu čia kūrėsi ir atvykėliai iš Airijos, tarp kurių buvo ir J.Bideno protėviai.

„Lietuviai su airiais nuo senų laikų bendraudavo, kūrė panašias organizacijas: jie – „Kolumbo riterius“, mes – „Vyčius“, – pasakojo Ž.Pavilionis. – Iš šalies gali atrodyti keista, bet J.Bidenas vaikystėje mėgo lietuvišką dešrą, o vėliau stengėsi, kad mėsa iš Lietuvos būtų importuojama į JAV.

Dešimt metų kovojome, kad Amerika leistų vežti mėsą iš Lietuvos. Bet tik tada, kai J.Bidenas 2014-aisiais pats paskambino JAV žemės ūkio sekretoriui ir pasakė, kad skani ta dešrytė, leiskite importuoti. Taip buvo įveiktos visos kliūtys, ir Lietuva pradėjo eksportuoti savo mėsą į Ameriką.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.