Visgi respublikonas atsisako girdėti tokius balsus iš aplinkos bei su komanda pradėjo daugybę teisinių procesų, siekiančių panaikinti rezultatus keliose pagrindinėse valstybėse.
Tuo metu J.Bidenas oficialiai įkūrė savo pereinamojo laikotarpio komandą, kurią sudaro 39 skirtingos patarėjų grupės, kurios naujai išrinktam prezidentui įžengus į Baltuosius rūmus iškart būtų pasirengusios dirbti ir padėti demokratams reaguoti į krizinę situaciją šalyje.
D.Trumpas neleidžia savo komandai pradėti koordinuoti veiklą su J.Bideno sukurtomis grupėmis ir atskleisti svarbiausios šių dienų informacijos, kuri yra itin svarbi kovoje su pandemija, nusinešusia daugiau nei 250 tūkst. amerikiečių gyvybių.
Šalyje tvyro nežinomybė – nežinia kaip prezidentas elgsis per likusį oficialų savo valdžios laikotarpį ir kaip įvyks valdžios perdavimas, numatytas sausio 20 dieną.
Pasak Duke'o universiteto profesoriaus ir buvusio Baracko Obamos administracijos valstybės departamento pareigūno Bruce'o Jentlesono, pereinamasis laikotarpis po rinkimų paprastai vyksta dvejais etapais: „Vienas yra patvirtinimas, o kitas – pasiruošimas“.
Pirmasis, patvirtinimo etapas yra pralaimėjimo pripažinimas.
„Taisyklių laikymasis, rankos paspaudimas paprastai įvyksta iškart paskelbus rezultatus, – procesą apibūdino profesorius. – Tos normos buvo jau pažeistos. Net jei D.Trumpas pripažins pralaimėjimą šiandien, žala yra padaryta.“
Antrąjį etapą – pasiruošimą – sudaro didžiulis darbas pakeisti maždaug 4 tūkst. politinių atstovų, iš kurių 1,2 tūkst. privalo patvirtinti Senatas, sudaryti maždaug 40 prezidento administracijai pavaldžių agentūrų, kurios prižiūri viską nuo koronoviruso pandemijos suvaldymo iki socialinės apsaugos klausimų, tuo metu dar rengiant instruktažus bei susitikimus su vidutinio lygio darbuotojais.
Visa tai tam, jog valdžia veiktų sklandžiai ir struktūrizuotai.
Šią savaitę J.Bidenas padidino spaudimą D.Trumpui pabrėždamas būtinybę koordinuoti COVID-19 atsaką perspektyvių vakcinos technologijų pokyčių metu.
„Dar daugiau žmonių mirs jei mes nesikoordinuosime“, – pirmadienį teigė demokratas.
Atsakas į koronavirusą
Respublikonų senatoriai, buvę D.Trumpo pareigūnai ir net tie, kurie vis dar dirba prezidento administracijoje, vis dažniau ragina D.Trumpą pradėti koordinuotą valdžios perdavimą, keldami rūpestį dėl koronaviruso pandemijos, atvejų skaičiui šalyje augant iki rekordinio lygio, bei nacionalinio saugumo klausimų.
Tylūs įspėjimai buvo ir iš paties D.Trumpo koronaviruso darbo grupės. Štai Trumpo administracijoje dirbantis epidemiologas Anthony Fauci „NBC Today“ laidai teigė, kad jis tikisi pirmųjų vakcinos dozių išleidimo gruodžio mėnesį ir stabilaus didinimo per pirmuosius 2021 m. mėnesius, jau po J.Bideno inauguracijos.
„Mes norime sklandaus proceso, – kalbėjo A.Fauci. – Ir būdas jį pasiekti yra įmanomas abejoms grupėms kalbantis bei apsikeičiant informacija.“
Kitas D.Trumpo administracijos narys, vakcinų projektui „Operation Warp Speed“ vadovaujantis Moncefas Slaoui „Financial Times“ teigė tikintis, kad informacijos perdavimo operacijai niekas netrukdys.
Paklaustas, ar tai reiškia koordinavimą su J.Bideno komanda, jis atsakė: „Aš manyčiau, kad taip.“
Dar kiti pareigūnai pabrėžė būtinybę dalytis informacija apie vaistus ir bandymų reikmenis, asmenines apsaugos priemones, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, ligoninių pajėgumus ir darbo jėgos prieinamumą, tam, kad būtų pasirengta reaguoti į pandemiją jau pirmąją naujojo prezidento darbo dieną.
Antradienį Baltiesiems rūmams įteiktame laiške Amerikos ligoninių asociacijos, Amerikos medicinos asociacijos ir Amerikos slaugytojų asociacijos vadovai paragino D.Trumpo administraciją pasidalinti kritine COVID-19 informacija ir „išgelbėti begales gyvybių.“
Nacionalinis saugumas
Trys buvę Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamento sekretoriai – Janet Napolitano, Michaelas Chertoffas ir Jehas Johnsonas – pastarosiomis dienomis taip pat perspėjo apie pavėluoto valdžios perėjimo rizikas.
„Iškart pradėti informacijos perdavimo procesą, duoti išrinktam prezidentui prieigą prie naujausių žvalgybos duomenų, atlikti atvykstančios komandos saugumo patikrinimą – tai yra svarbiausios pasiruošimo proceso dalys, tam, kad naujai administracijai pradėjus dirbti, jie pradėtų iškart, o ne bandytų išsiaiškinti iš kur kyla pavojus ar kokios yra galimybes į jį reaguoti“, – situacijos rimtumą aiškino respublikonas M.Chertoffas.
Ypač nerimą kelia tai, kad J.Bidenas negauna įslaptintų kasdieninių žvalgybos ataskaitų, skirtų prezidentui ir viceprezidentui, kurie įprastai siunčiami ir naujai išrinktajam prezidentui.
Trečiadienį artimas D.Trumpo sąjungininkas senatorius Lindsey Grahamas paragino prezidentą surengti žvalgybos instrukcijas J.Bidenui.
Taip pat pareigūnai bei kiti politinių procesų stebėtojai primena apie 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius bei juos tyrusios komisijos išvadas, kurios nurodė, jog 36 dienas užsitęsę prezidento rinkimai dėl balsų perskaičiavimo Floridoje lėmė nacionalinio saugumo aparato darbo vėlavimą apie šešis mėnesius.
Ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad delsimas padarė JAV labiau pažeidžiamą, ir teigė, kad būsimi valdžios perėjimai turėtų „kiek įmanoma sumažinti nacionalinio saugumo politikos sutrikdymą.“
Tradicijų laužytojas
D.Trumpo normų griovimas sukėlė milžinišką pasipiktinimą bangą iš politikos senbuvių, istorikų, žurnalistų ir demokratų rinkėjų.
Priešingai nei buvę prezidentai, respublikonas sąmoningai ignoravo etikos tradicijas ir taisykles, tokias kaip visiškas atsiskyrimas nuo asmeninio verslo išvengiant interesų konfliktų, šeimos narių samdymas į vyriausybės postus, vyriausybės darbuotojų ir federalinio turto naudojimas kampanijos tikslais bei pajamų mokesčio deklaracijų neatskleidimas.
Skirtingai nei dauguma politikų, D.Trumpas kalbėdamas apie visuomenę skaldančias problemas buvo tiesmukas ir dažniau rinkosi įžeidžiančią, kartais melagingą retoriką vietoje konstruktyvių debatų.
Prezidentas dažnai nepasitikėjo ne tik vyriausybės biurokratiniu aparatu, bet ir kritikavo JAV žvalgybos agentūras bei šmeižė medicinos ekspertus pandemijos metu.
D.Trumpo kritikai sakytų, jog minėti elgesio pavyzdžiai yra tik ledkalnio viršūnė, tačiau būtent dėl to charizmatiškasis prezidentas ir yra mylimas savo šalininkų. Respublikonas visada laikosi savo įsitikinimų bei nepaiso jokių autoritetų.
Nors mes nežinome, kas vyksta D.Trumpo galvoje, nesunku padaryti išvadą, kad nuolatiniu tradicijų nesilaikymu, įskaitant dabartinį jo rinkimų rezultato nepripažinimą, stengiamasi sukurti „nugalėtojo“ ir „kovotojo“ įvaizdį.
D.Trumpas, svarstantis galimybę kandidatuoti 2024 metais, tokio agresyvaus politikos stiliaus tikrai neatsisakys ir išėjus iš Baltųjų rūmų. Neabejojama, jog artimiausiais metais prezidentas išlaikys didžiulę įtaką Respublikonų partijoje.
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
