Revoliucija Lenkijoje žlugdo Jono Pauliaus II reputaciją: protestuotojai ruošiasi nuplėšti šventojo aureolę?

Nesibaigiantys streikai Lenkijoje į viešumą iškėlė popiežiaus Jono Pauliaus II indėlį draudžiant abortus ir nebaudžiant pedofilų. Vieni ragina neskubėti teisti velionio, kiti ruošiasi jam nuplėšti šventojo aureolę.

 Jono Pauliaus II atvaizdas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Jono Pauliaus II atvaizdas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>AP/Scanpix nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>AP/Scanpix nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
 Jonas Paulius II.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Jonas Paulius II.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Jonas Paulius II ir Motina Teresė.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Jonas Paulius II ir Motina Teresė.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Protestus simbolizuojantis žaibas yra paišomas ant Joną Paulių II vaizduojančių plakatų ir skulptūrų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Nov 28, 2020, 10:29 AM, atnaujinta Nov 28, 2020, 10:30 AM

„Lietuvos ryto“ korespondentui Varšuvoje prieš penkiolika metų teko regėti, kaip tiesiogine to žodžio prasme visa Lenkija raudojo per tautiečio popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves.

Kaimynystėje su šeima gyvenęs dėstytojas iš JAV negalėjo atsistebėti, jog tomis gedulo dienomis Lenkijoje užsidarė universitetai, mokyklos, bibliotekos, parduotuvės, o šimtatūkstantinės žmonių masės klūpėjo ir kūkčiojo gatvėse. Net didžiuliu priešiškumu ir agresija vieni kitiems garsėjantys futbolo klubų sirgaliai kartu raudojo prie bažnyčių ir prisiekinėjo nebekariauti.

Futbolo sirgalių pažadai subyrėjo per atgijusias peštynes jau po keleto mėnesių, bet vieninga tautos meilė velioniui popiežiui atrodė liks amžina ir neginčijama.

Svetimtaučiams ta meilė panėšėjo į sudievinimą – Lenkijoje iškilo per pusantro tūkstančio paminklų Jonui Pauliui II, jo vardu miestuose ir kaimeliuose imta masiškai pervadinti gatves, aikštes, parkus, mokyklas, institutus.

Reikalauja keisti pavadinimus

Ar galėjo kas nors tuomet įsivaizduoti, jog po penkiolikos metų tautiečiai ims gėdytis savo popiežiaus, teplios dažais jo paminklus ir reikalaus keisti gatvių pavadinimus?

Praėjusią savaitę Varšuvos miesto taryboje kairiųjų partija „Razem“ įteikė peticiją siūlydama iš Jono Pauliaus II atimti jam suteiktą sostinės garbės piliečio vardą.

Tuo pat metu naktį kažkas pakeitė Varšuvoje esančios Jono Pauliaus II gatvės pavadinimą į Jono Pauliaus II Aukų gatvės.

Gdanske, Vroclave ir net Krokuvoje – mieste, kuriame Jonas Paulius II ilgiausiai kunigavo, imta siūlyti popiežiaus vardu pavadintas gatves pervadinti Moterų Streiko gatvėmis.

Tokiu siūlymu Jono Pauliaus II atminimas buvo simboliškai susietas su dabartiniais įvykiais.

Po valdančiųjų sprendimo sugriežtinti abortų įstatymą prieš mėnesį Lenkijoje kilo nesiliaujantys moterų protestai – didžiausi šalyje nuo to laiko, kai žlugo komunistinis režimas.

Protestuotojos dažais išpaišė pykčio šūkius bei streiko simboliu tapusį žaibą ne tik ant bažnyčių sienų, bet ir ant Jono Pauliaus II paminklų.

Taip buvo priminta, jog būtent dėl Jono Pauliaus II raginimų prieš 27 metus Lenkijoje buvo priimtas abortų apribojimo įstatymas, tapęs vienu griežčiausių Europoje.

Dabar Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) papildomą įstatymo sugriežtinimą irgi motyvavo siekiu vykdyti Jono Pauliaus II priesaką.

TTP savo sprendimu pavyko išprovokuoti ne tiktai didžiulius protestus, bet ir politinius ginčus dėl abortų, o tai nukreipė visų žvilgsnį nuo nesėkmingos kovos su koronavirusu.

Du netikėti sukrėtimai

Taip jau sutapo, kad streikų metu Lenkiją papildomai sudrebino dar du sukrečiantys įvykiai.

Pirmasis įvykis buvo žinia iš Vatikano. Šventasis Sostas pranešė, jog 97 metų Vroclavo kardinolas Henrykas Gulbinowiczius praeityje tvirkino vieną jaunuolį, ir uždraudė jam dalyvauti mišiose ir dėvėti kardinolo apdarus.

Pirmą kartą šalies istorijoje dėl pedofilijos nusikaltimų buvo nubaustas aukščiausio rango kunigas, kurio vietos teismai nedrįso liesti.

Po Vatikano pranešimo Vroclave prie kardinolo namų imta deginti jo aukoms skirtas žvakutes. Be to, imta reikalauti iš kardinolo atimti valstybinį ordiną ir miesto garbės piliečio vardą.

Šukiškių kaime Vilniaus rajone gimęs H.Gulbinowiczius po šių įvykių pateko į ligoninę ir mirė.

Kitu sukrečiančiu įvykiu tapo televizijos „TVN24“ parodytas dokumentinis filmas „Don Stanislao. Kitas kardinolo Dziwiszo veidas“. Filmo kūrėjai apkaltino asmeninį velionio Jono Pauliaus II sekretorių bei testamento vykdytoją Stanislawą Dziwiszą dangsčius pedofiliją ne tiktai Lenkijoje, bet ir visame katalikiškame pasaulyje.

Kadangi Jonas Paulius II ilgus paskutinius metus buvo ligotas, S.Dziwiszas turėjo didžiulę įtaką jo nuomonei bei sprendimams.

Filme kalbėję JAV bei Prancūzijos žurnalistai teigė, jog S.Dziwiszas piktnaudžiavo tuo, jog Jonas Paulius II buvo pasiligojęs, ir už kyšius slėpė nuo jo pranešimus apie kunigų pedofilų nusikaltimus.

Anot dienraščio „The Washington Post“, JAV kardinolas Theodore’as McCarrickas pervedė Vatikanui mažiausiai 600 tūkst. dolerių (507 tūkst. eurų) ir kyšiais nusipirko tiek savo titulą, tiek nereagavimą į skundus dėl jo pedofilijos.

Vatikanas nesureagavo ir į Meksikoje įkurto Kristaus Legiono ordino narių skundą dėl ordino įkūrėjo Marcialo Degollado pedofilijos nusikaltimų.

Vėlesnis tyrimas atskleidė, jog pedofilų aukomis tapo mažiausiai 175 vaikai, kuriuos seksualiai išnaudojo 33 kunigai ir 71 seminaristas. Po šio filmo demonstrantai Krokuvoje ne tik reikalavo teisti S.Dziwiszą, bet ir ragino šventojo vardą atimti iš Jono Pauliaus II, nereagavusio į pedofilijos aukų skundus.

Tyrimo išvados dviprasmiškos

Kitą dieną po filmo premjeros Vatikanas paviešino tyrimą dėl Th.McCarricko nusikaltimų.

Paaiškėjo, kad JAV vyskupai tikrai ne kartą siuntė pranešimus popiežiui, o viena pedofilo auka pati buvo nuvykusi skųstis į Vatikaną. Bet lemtingas tapo Th.McCarricko laiškas S.Dziwiszui, kuriame šis garantavo, jog nėra pedofilas.

Tyrimas neatskleidė, ar S.Dziwiszas informavo Joną Paulių II apie visus skundus, ar tą informaciją nuslėpė.

Popiežius nieko nežinojo apie Th.McCarricko nusikaltimus, tad kaltinimai jį dangsčius yra absurdiški“, – paskelbė TTP palaikantis tinklalapis „wPolityce“.

„Jei popiežius buvo per senas ir nesugebėjo vadovauti Bažnyčiai, privalėjo atsistatydinti, o ne paskirti pedofilą kardinolu“, – pareiškė partijos „Razem“ lyderis Seime Adrianas Zandbergas.

Žurnalo „Newsweek“ teigimu, nesvarbu, kiek Jonas Paulius II žinojo apie pavaldinių kunigų pedofiliją, jis buvo atsakingas už Vatikano vykdomą politiką. Nereaguodamas į pedofilijos nusikaltimus Jonas Paulius II esą prarado neliečiamumo aureolę.

„Privalome permąstyti Jono Pauliaus II atminimą ir tai, ar jo paskelbimas šventuoju nebuvo per ankstyvas sprendimas“, – parašė dienraštis „Rzeczpospolita“.

Ragina neskubėti smerkti

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ paragino neskubėti pasmerkti Jono Pauliaus II ir priminė jo biografijos subtilybes. Laikraštis atkreipė dėmesį, kad sovietinis saugumas stengėsi diskredituoti Bažnyčią ir ieškojo galimybių apšmeižti kunigus rengdamas įvairias provokacijas.

Kunigai buvo nugirdomi, jiems buvo siunčiamos prostitutės moterys ir vyrai, išgalvojami kaltinimai spekuliacija, antivalstybine veikla, homoseksualumu. Saugumas siekė apšmeižti ir vis didesnį populiarumą Krokuvoje įgyjantį Joną Paulių II, tad paskleidė gandus, jog jis yra vienos merginos vaiko tėvas.

Šmeižtu patikėjo nedaug kas, tačiau būsimas popiežius po to tapo labai nepatiklus girdėdamas apie kunigų nusižengimus.

„Newsweek“ manymu, tapęs popiežiumi Jonas Paulius II nesugebėjo atsiriboti nuo sovietinės patirties ir toliau labiau pasitikėjo kunigų, o ne jų skundikų teiginiais.

Todėl esą jis ir nepatikėjo kaltinimais pedofilija ir ryžosi ne atleisti, bet paaukštinti meksikietį M.Degollado bei amerikietį Th.McCarricką.

Apžvalgininkų manymu, sovietinė patirtis galėjo daryti įtaką ir bendram Jono Pauliaus II pažiūrų konservatyvumui.

Komunistinė Lenkijos valdžia Bažnyčios įtaką siekė mažinti propaguodama socialinių pažiūrų liberalumą ir pašiepdama kunigus kaip viduramžiškos tamsos skleidėjus.

Atsikraustęs į Vatikaną Jonas Paulius II nepatikliai žiūrėjo į raginimus Bažnyčiai tapti liberalesnei. Vakarų žiniasklaida tokių subtilybių nesuprato ir Joną Paulių II vadino ultrakonservatyviu.

Ypač jis buvo kritikuojamas už tai, jog per apsilankymus vargingose Afrikos šalyse griežtai draudė naudoti prezervatyvus ir taip prisidėjo prie AIDS epidemijos Afrikoje išplitimo ir daugybės mirčių.

Jonas Paulius II buvo už visišką abortų uždraudimą, peikė dirbtinį apvaisinimą, LGBT, neparėmė moterų kovos už lygias teises. Lenkijos žiniasklaida ilgai tokią kritiką nutylėjo ir minėjo tik teigiamus tautiečio popiežiavimo aspektus.

Buvo akcentuojama didžiulė velionio įtaka komunizmo žlugimui Rytų Europoje, dėmesys neturtingų šalių problemoms, pastangos suartinti krikščioniškas Bažnyčias.

Dešinieji pasisavino atminimą

Kilusią dabartinę kritiką žurnalas „Polityka“ susiejo su tuo, jog Jono Pauliaus II atminimą užvaldė dešinieji radikalai.

Pastarieji siūlymus visiškai uždrausti abortus ar dirbtinį apvaisinimą dažnai motyvuoja noru tęsti Jono Pauliaus II darbus ir taip velionį popiežių įtraukia į dabarties rietenas.

Tuo tarpu radijo „Radio Maryja“ įkūrėjas kunigas Tadeuszas Rydzykas pasiskelbė, jog vykdo asmeninį Jono Pauliaus II nurodymą per radiją rūpintis tautiečių religingumu.

T.Rydzykas prie radijo įkūrė televiziją, laikraštį, universitetą ir per šį koncerną daro didžiulę įtaką tikintiesiems, Bažnyčiai ir net Seimui.

Žurnalo „Newsweek“ teigimu, politikoje Jono Pauliaus II atminimo saugotoja pasiskelbė TTP. Jos atstovai ministrai yra nuolatiniai svečiai „Radio Maryja“ eteryje, kur užsispyrę neigia kunigų pedofiliją ir plūsta LGBT.

Konkurentus TTP vadina komunistais, Vakarų agentais, Bažnyčios niekintojais, popiežiaus atminimo žemintojais.

Religingumu anksčiau negarsėjęs TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė: „Kas kelia ranką prieš Bažnyčią, tas kelia ranką prieš Lenkiją.“

Švietimo ministras Przemyslawas Czarnekas dabartinę Jono Pauliaus II kritiką pavadino prasimanyta ir šlykščia, todėl įsakė perrašyti mokyklinius vadovėlius ir juose daugiau vietos skirti Jono Pauliaus II nuopelnams.

TTP senatorius Janas Zarynas pareiškė, jog dabartinė ataka prieš Joną Paulių II – pasaulio kairiųjų plano sunaikinti Bažnyčią dalis.

Kairiųjų pažiūrų satyrinio laikraščio „Nie“ redaktorius Jerzy Urbanas Joną Paulių II pavadino Vatikano Brežnevu – sulygino su buvusiu konservatyviu SSRS vadovu Leonidu Brežnevu.

Nebepasitiki Bažnyčia

Firmos IBRIS apklausa parodė, jog Jono Pauliaus II popiežiavimą pozityviai dar vertina 83 procentai tautiečių, tačiau kovą su pedofilija teigiamai vertina tik 51 procentas žmonių.

Dar kritiškiau pastarųjų skandalų fone visuomenė vertina vietos Bažnyčią. Ją teigiamai įvertino tik 35 procentai apklaustųjų, o 18–29 metų grupėje – vos devyni procentai.

„Nenoras principingai kovoti su kunigų pedofilija, raginimai uždrausti abortus, LGBT diskriminavimas bei politinė parama vienai konkrečiai partijai Bažnyčią pavertė atgrasia jaunimui, todėl jis ir parėmė moterų streiką“, – rašė tinklalapis „naTemat“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.