Vieną praėjusių metų vasario vakarą nežinomas aukštas vyras paskambino į Šiaurės Korėjos ambasados Madride duris.
Jo asmens dokumente buvo parašyta, kad jis – Matthew Chao, investuotojas iš „Baron Stone Capital“ kompanijos, turinčios biurus Torente ir Dubajuje. Įleidus jį į vidų, jam iš paskos įžengė devyni vyrai, apsiginklavę peiliais, ginklais ir metaliniais vamzdžiais. Jų veidus dengė juodos kaukės.
Įsilaužėliai surišo darbuotojus ir uždarė susitikimų kambaryje, o vyriausiąjį ambasados pareigūną nuvedė į rūsį. Jo žmona ir devynerių metų sūnus buvo laikomi kambaryje pirmame aukšte.
Užpuolikams pavyko pasprukti
Praėjus maždaug 30 minučių netoliese esančios sporto salės darbuotojos važiavo pro ambasadą ir išvydo moterį, kurios veidas buvo kruvinas. Ji iššoko iš antro aukšto balkono.
Vyras iškvietė greitąją ir, jai atvykus, moteris papasakojo, kad į ambasadą įsilaužė žmonės, kurie ėmė žudyti darbuotojus.
Policija paskambino į ambasados duris. Jas atvėrė aukštas vyras, pasipuošęs ženkleliu, ant kurio buvo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno veidas. Jis tikino, kad įvyko nesusipratimas.
Beveik dešimtą valandą vakaro dauguma vyrų išvažiavo ambasados automobiliais.
Taip pat Oswaldo Trumpo vardu buvo iškviestas „Uber“ automobilis, kuriuo išvyko paskutiniai du grupės nariai.
Tuomet iš pastato išėjo sumušti ir susivėlę ambasadoje dirbantys korėjiečiai, o pastato viduje buvo rastas itališkas pasas, ant kurio buvo užrašyta Matthew Chao pavardė.
Vėliau ambasados darbuotojai pasakojo, jog užpuolikai pareikalavo, kad rūsyje buvęs pareigūnas atsistatydintų ir taptų „naujosios jų sukurtos valstybės ambasadoriumi“.
Jie tikino, kad Šiaurės Korėja turi labai mažai laiko ir kad kitos grupės daro tą patį, ką ir jie. Tačiau niekur kitur panašių įsilaužimų į ambasadas nebuvo, o darbuotojas atsistatydinti atsisakė.
Santykiai buvo trapūs
Laikas, kurį užpuolikai pasirinko savo planui įvykdyti, buvo gana keistas ir sukėlė daug nerimo tyrėjams.
Tuo metu Šiaurės Korėjos ir JAV santykiai buvo labai trapūs. 2017 m. abi šalys, panašu, buvo atsidūrusios ant karo slenksčio.
Donaldas Trumpas perspėjo Šiaurės Korėją, kad ji bus sutikta su „ugnimi ir įtūžiu“, jei šalis ir toliau apie Jungtines Valstijas kalbės kaip apie priešą.
Po mėnesio Šiaurės Korėja atliko šeštą branduolinio ginklo bandymą. Pirmąkart kreipdamasis į Jungtines Tautas D.Trumpas pagrasino, kad „visiškai sunaikins Šiaurės Korėją“, o Kim Jong-uną pavadino raketų žmogeliuku.
Panašu, kad po to D.Trumpas pakeitė mąstymą, ir 2018-ųjų birželio mėnesį Singapūre susitiko su Kim Jong-unu.
Tai buvo pirmas kartas, kai abiejų šalių lyderiai susitiko dvišaliame susitikime. D.Trumpas su Kim Jong-unu tarėsi, kad kartu dirbs Korėjos pusiasalio demilitarizacijos klausimu.
Įvykis ambasadoje nutiko likus penkioms dienoms iki D.Trumpo ir Kim Jong-uno antrojo susitikimo Hanojuje, kur turėjo būti aptarta Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programa ir regiono denuklearizacija.
Tirti įvykį pradėjo Ispanijos vyriausybė. Leidinys „El Pais“ ėmė tvirtinti, jog įvykis susijęs su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV), ir svarstė, kad užpuolikai ieškojo informacijos, susijusios su buvusiu ambasadoriumi Ispanijoje Kim Hyok-cholu, tuo metu vadovavusiu deryboms su JAV.
Pogrindyje esanti grupuotė
Tačiau kaltę prisiėmė menkai žinoma disidentų grupė „Free Joseon“ (liet. „Išlaisvinkite Šiaurės Korėją“). Jie tikino, kad formuoja sukilėlių vyriausybę tremtyje.
„Mes į savo rankas imame savo likimą ir pareigą“, – po išpuolio pareiškė grupuotės nariai.
Iki atakos Madride tik labiausiai Šiaurės Korėjos situacija susidomėję žmonės žinojo apie grupuotės egzistavimą.
„Priklausomai nuo jūsų požiūrio, šią grupę galima pavadinti arba herojais, arba fanatikais“, – sakė Šiaurės Korėjos ekspertas Kookmino universitete Andrejus Lankovas.
Grupuotės lyderis – Adrianas Hongas. Būtent jis prisistatė kaip investuotojas per įsilaužimą Madride. Jis kilęs iš Los Andželo, mokėsi Yale’io universitete, jau labai seniai užsiima taikiais aktyviais veiksmais, susijusiais su Šiaurės Korėjos problemomis.
Žinia, kad A.Hongas galėjo būti susijęs su išpuoliu Madride, pribloškė daugelį, kurie jį pažinojo.
„Galėjote mane nublokšti uodo sparneliu“, – rašė Vašingtone dirbantis teisininkas ir tinklaraščio „Free Korea“ autorius Joshua Stantonas.
Domėjosi nuo seno
Pirmieji A.Hongo žingsniai, susiję su situacijos Šiaurės Korėjoje viešinimu, buvo žengti 2004 metais, kai būdamas studentas įkūrė organizaciją, skirtą šioje šalyje vykstantiems košmarams nušviesti.
Tačiau praėjus maždaug 15 metų jis atsidūrė JAV Teisingumo departamento ieškomų žmonių sąraše ir dabar gali sulaukti iki 28 metų laisvės atėmimo bausmės.
Jo vadovaujama opozicija – viena pirmųjų organizuotų grupių, besipriešinančių Šiaurės Korėjos diktatūrai.
Grupuotės lyderis savo judėjimą pavadino kovotojų dėl laisvės organizacija. Visai neseniai jis susitiko su žurnalo „New Yorker“ žurnaliste Suki Kim ir jai pabrėžė, kad tokie režimai kaip Šiaurės Korėjos negriūva lėtai.
„Tai įvyksta greitai. Visos revoliucijos buvo tokios, ši irgi bus tokia pat“, – sakė jis.
A.Hongas teigė, kad jo „tremtyje esančios vyriausybės planas yra suburti kabinetą ir turėti savo ambasadorius“.
„Šiaurės Korėja nėra tokia kaip visos kitos valstybės, kur pasiūlyta didžiulė pinigų suma padėtų atsikratyti diktatorių. Vienintelis būdas juos nuversti yra panaudoti jėgą“, – kalbėjo A.Hongas.
Supykdė patį lyderį
Dabar A.Hongas ir vėl pateko į pasaulio žiniasklaidos ir Šiaurės Korėjos, reikalavusios, kad maištininkas būtų sulaikytas ir perduotas į jų rankas, dėmesį.
Prieš trejus metus pasiturintis Kim Jong-uno sūnėnas Kim Han-solas dingo kartu su savo seserimi ir motina po to, kai susitiko su CŽV pareigūnais.
Naujausi pranešimai rodo, kad 25-erių Kim Jong-uno brolio sūnus yra JAV ir saugomas šalies žvalgybos pareigūnų.
Tvirtinama, kad Kim Han-solas gyvena prabangiai, puikiai kalba anglų kalba ir toliau slapstosi.
Anot „New Yorker“ straipsnio, būtent „Free Josean“ grupuotė prisiėmė atsakomybę ir patikino, kad padėjo Šiaurės Korėjos lyderio sūnėnui pabėgti po to, kai buvo nužudytas jo tėvas. A.Hongas sakė, kad padėjo jam ištrūkti iš namų, esančių kinų kontroliuojamame Makao.
Teigiama, jog Kim Han-solas paskambino A.Hongui, kai pastebėjo, kad „policija, kuri įprastai saugo jo namą, dingo“.
Su grupuote Kim Han-solas bendravo jau nuo 2013-ųjų ir domėjosi žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje paviešinimu, tad nerimavo dėl savo gyvybės ir paprašė, kad kuo greičiau būtų išgabentas iš Makao.
Saugomas kinų pareigūnų jis buvo po to, kai jo tėvas Kim Jong-namas 2017 m. nervus paralyžiuojančia medžiaga VX buvo nužudytas Kvala Lumpūro oro uoste.
Žmogžudystė užfiksuota vaizdo kameromis – prie jo pribėgusi moteris Kim Jong-namui į veidą papurškė nuodų.
Praėjus vos dviem dienoms po tėvo mirties Kim Han-solas susitiko su „Free Josean“ nariais Taivane.
Po to jis įsėdo į lėktuvą ir išskrido į Nyderlandus, tačiau taip niekada ir nepasiekė savo kelionės tikslo.
Manoma, kad du CŽV agentai Taibėjaus oro uoste jį perėmė į savo rankas ir nuo to laiko Kim Han-solas slapstosi.
Paskutinį kartą Kim Jong-uno sūnėnas viešumoje buvo pastebėtas tuomet, kai „Free Josean“ išplatino vaizdo įrašą internete.
Pats A.Hongas sakė, kad „vyro patekimas į CŽV rankas buvo klaida“.
Manoma, kad Kim Han-solo tėvas buvo nužudytas dėl to, kad dirbo su CŽV.
Pranešama, esą Kim Jong-namas mirties dieną su savimi turėjo bent 124 tūkst. (104 tūkst. eurų) dolerių grynųjų pinigų.
Papasakojo, kas vyko už durų
Tikslas, dėl kurio buvo užpulta ambasada Madride, iki šiol išlieka neaiškus.
„Free Joseon“ nariai, prie kurių buvo prisijungęs ir JAV pilietis Sam Ryu, tikina, kad komanda į Ispaniją atskrido po to, kai kažkas iš ambasados paprašė jų pagalbos sukilimo klausimu.
Kai kurie pagrindiniai organizacijos nariai, tarp jų ir A.Hongas, pasiūlė išlaisvinimo metu užgrobti ambasadą.
Tačiau „Free Joseon“ nariai iš Šiaurės Korėjos tikina, jog Pchenjane esantys su grupuote susiję žmonės mano, kad šis bandymas buvo neapskaičiuotas ir pernelyg ankstyvas. Jų teigimu, šis išpuolis suskaldė grupę.
Pats A.Hongas tikina, kad viskas ėjosi pagal planą iki tol, kol atvyko policija.
„Ant krūtinės segėjau ženkliuką, ant kurio buvo Kim Jong-unas, ir išėjau pro duris, – pasakojo jis. – Mano ispanų kalba nėra tokia gera, labai seniai ja kalbėjau. Paklausiau, ko jie nori, bandžiau apsimesti Šiaurės Korėjos piliečiu. Mano komanda, buvusi pagrindiniame kambaryje, matė mane per stebėjimo kameras.“
A.Hongas tikina, jog jo paties komanda negalėjo patikėti, kad policija juo patikėjo ir pasitraukė nuo ambasados.
Tačiau, jo teigimu, policijos pasirodymas išgąsdino tą korėjietį, kuris kreipėsi pagalbos ir norėjo pabėgti. Gana greitai po to pradėjo skambėti visi ambasados telefonai.
„Free Joseon“ nariai susižvalgė ir ėmė svarstyti, ką daryti toliau.
Telefonai ir toliau skambėjo, lyg kažkas už ambasados sienų būtų žinojęs tai, kas vyksta jos viduje.
Grupuotė susirinko ir kai kuriuos ambasadai priklausiusius prietaisus, sulipo į automobilius ir išvyko į skirtingus oro uostaus. Prieš tai jie susitarė, kad susitiks Niujorke.
Kaip liepė A.Hongas, organizacijos nariai Ispanijos vyriausybei išsiuntė elektroninį laišką, kuriame paprašė stebėti visus asmenis, į šalį atvykstančius iš Šiaurės Korėjos, mat ambasadoje esantiems žmonėms jie gali kelti pavojų.
Tikisi revoliucijos
Niujorke A.Hongas susitiko su Federalinio tyrimų biuro agentais, jiems atidavė ambasadai priklausiusius kompiuterius ir tikėjosi, kad ims su jais bendradarbiauti, tačiau to neįvyko.
Vyras taip niekada ir neatgavo kompiuterių, o Ispanijos teismas jį paskelbė išpuolio organizatoriumi ir pareikalavo jo ekstradicijos.
Dabar A.Hongas jau daugiau nei metus slapstosi. Jis pasakojo, kad su šeima ir draugais nebendravo visą tą laiką. Jis vis dar pyksta ant JAV valdžios.
„Jie prašo mūsų pagalbos, tuomet mus įstumia į pavojų. Jie mus perspėja apie pavojų, tuomet patupdo mus į pogrindį, o galų gale padaro taip, kad mums į tą pogrindį patekti būtų be proto sunku“, – piktinosi jis.
Jis jaučiasi taip, lyg Teisingumo departamento skelbimas, kad jis – ieškomas asmuo, prilygsta Šiaurės Korėjai skirtam žemėlapiui, padėsiančiam lengvai jį surasti ir su juo susidoroti
„Mes vis tiek nuversime šį režimą, – kalbėjo jis. – Mes ketiname su juo susidoroti jėga ir savo idėjomis. Kovosime tol, kol tie žmonės taps laisvi ir galės spręsti savo pačių ateitį.“
A.Hongas tikino, kad jo organizacijos tikslas – sunaikinti režimą. „Tai pasiekti galima tik vienu būdu. Tai yra sukilimas. Tai – revoliucija“, – pabrėžė jis.
