Europa bijo dovanų gauti trečiąją viruso bangą: dalies kalėdinių tradicijų teks atsisakyti

Valdžios atstovai siekia, kad Kalėdos išvengtų kitų švenčių likimo, – dauguma jų šiais metais buvo pamirštos arba atšvęstos labai kukliai.

Nors dabar daugumoje Europos valstybių galioja griežtos karantino sąlygos, vyriausybės jau kalba apie jų sušvelninimą Kalėdų laikotarpiu.

Skelbiama, kad šeimos galės kartu atšvęsti gražiausias metų šventes, jeigu elgsis atsakingai, o prieš šventinį laikotarpį ir po jo pagyvens griežtų suvaržymų sąlygomis.

Jau aišku, kad daugybė Europos šalių atsisako kalėdinių turgelių, atšaukiami masiniai paradai, bet panašu, jog Kalėdų Senelį vaikams pavyks išvysti.

Jungtinės Karalystės vyriausybė planuoja laikinai sušvelninti karantino apribojimus penkioms dienoms – nuo gruodžio 23 iki 27. Ketinama leisti žmonėms kurti Kalėdų burbulus – iki trijų namų ūkių, kartu švenčiančių Kalėdas, susibūrimus.

Airijos valdžia taip pat ketina atlaisvinti apribojimus, tiesa, beveik dviem savaitėms. Planuojama leisti susitikti ne daugiau kaip trijų namų ūkių nariams.

Taigi po kelių mėnesių pertraukos mažoms šeimos narių ar draugų grupelėms vėl bus leista susitikti gyvai.

Airija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu išgyvena antrąjį visuotinį karantiną. Jungtinėje Karalystėje iki šiol užfiksuota daugiau nei 1,66 mln. COVID-19 atvejų, o Airijoje – per 73 tūkst.

„Šiemet Kalėdos bus kitokios, – sakė premjeras Borisas Johnsonas. – Dauguma mūsų esame išsiilgę laiko su šeima ir draugais.

Tai nepriklauso nuo mūsų tikėjimo ir kilmės, tačiau mes negalime prarasti budrumo. Virusas nežino, kad ateina Kalėdos.“

Prieš tai B.Johnsonas įspėjo, jog švenčių laikotarpis „skirtas džiaugtis, bet jis skirtas džiaugtis atsargiai, ypač kai kalbama apie vyresnio amžiaus giminaičius“.

Žinutė, kad griežtesnės taisyklės rudenį leis pasimėgauti laisvesniu Kalėdų laikotarpiu, buvo kartojama visoje Europoje.

Prancūzijoje, kur antrasis visuotinis karantinas paskelbtas spalio pabaigoje ir visi nebūtinąsias paslaugas teikiantys verslai buvo uždaryti, leidimas pardavinėti Kalėdų eglutes buvo duotas.

Sulėtėjęs viruso plitimo tempas leido Prancūzijai pradėti laisvinti suvaržymus praėjusį savaitgalį.

Jei dienos užsikrėtimų skaičius nesieks 5 tūkst., o intensyviosios priežiūros skyriuose bus ne daugiau kaip 2–3 tūkst. pacientų, dar daugiau apribojimų bus atšaukta gruodžio viduryje.

„Galėsime vėl keliauti be leidimų ir praleisti Kalėdas su šeima“, – žadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tačiau šalyje ir toliau galios komendanto valanda nuo 21 valandos iki 7 valandos ryto.

Išimtis valdžia žada padaryti tik gruodžio 24 ir 31 dienomis, tačiau dar nėra paskelbusi tikslaus skaičiaus žmonių, kuriems bus leidžiama švęsti drauge.

Kalbėdamas anksčiau šį rudenį Italijos premjeras Giuseppe Conte sakė tikintis, kad italai galės džiaugtis Kalėdomis, jei laikysis šalyje įvestų apribojimų. Deja, valdžios tonas nuo tada darėsi tik atsargesnis ir griežtesnis.

Italijos sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja Sandra Zampa kalbėjo, kad valdžia sieks išvengti didelių kalėdinių vakarėlių. Susibūrimai turėtų apsiriboti artimiausiais giminaičiais – tėvais, vaikais, broliais ir seserimis.

„Nemanau, kad galime sau leisti eiti toliau“, – teigė S.Zampa.

Premjero tonas buvo panašus: „Būtina pasiaukoti, kad sausio mėnesį šalies neužvaldytų trečioji koronaviruso banga, kuri atneš dar daugiau mirčių.“

Šią savaitę Italijos valdžia paskelbė, kad Kalėdų laikotarpu šalyje galios tik dar griežtesnė tvarka. Nuo 21 dienos nebebus galima judėti tarp regionų, o švenčių dienomis išvažiuoti net iš savo savivaldybės.

„Turime šventes praleisti blaivesni. Dideli vakarėliai, bučiniai ir apsikabinimai nebus įmanomi“, – kalbėjo G.Conte.

Šalyje lieka galioti komendanto valanda, tad Piemenėlių mišios turės prasidėti dar iki 20 valandos.

Naujųjų išvakarėse bus uždayti ir viebučiuose esantys restoanai, kad žmonės nesugalvotų neatsakingai švęsti juose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar spalį pabrėžė, kad, norint švęsti Kalėdas, reikia pradėti laikytis socialinio atstumo reikalavimų.

„Turime daryti viską, kad užtikrintume, jog virusas neplistų nekontroliuojamas. Jau nuo šiandienos kiekviena diena svarbi“, – teigė A.Merkel.

Šalyje buvo nuspręsta uždaryti daugybę Kalėdų turgelių, kurie advento laikotarpiu pritraukia į vieną vietą daug žmonių.

Vokietijos parlamentas šiuo metu svarsto apie leidimą 10 žmonių grupėms švęsti Kalėdas ir Naujuosius metus.

„Itin didelis užsikrėtimų skaičiaus augimas jau sulėtėjęs, bet naujų atvejų skaičius išlieka pernelyg didelis“, – kalbėjo A.Merkel.

Ispanijoje gražiausias metų šventes taip pat bus leista švęsti 10 žmonių grupėms, o komendanto valanda šventinėmis dienomis bus šiek tiek sutrumpinta. Tačiau šalyje šiuo laikotarpiu nevyks dideli Trijų Karalių paradai.

Per Kalėdas bus leidžiama dalyvauti mišiose, bet giedoti – ne.

„Kuriame specialų planą Kalėdoms, kurios bus kitokios, tačiau saugios.

Šiais metais mums reikės palaikyti saugų atstumą nuo mylimų žmonių, o ne apkabinti juos“, – tvirtino Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.

Krikščioniško tyrimų instituto „Theos“ direktorė Elizabeth Oldfield pasakojo, jog Kalėdų svarba šiandien peržengia religijos ribas, todėl jas galima laikyti tiek religine, tiek nacionaline pasaulietine švente.

„Kalėdos krikščioniškuose teologiniuose metuose yra mažiau esminis įvykis nei Velykos“, – teigė E.Oldfield.

Ji pabrėžė, kad šiemet krikščionys negalėjo paminėti Didžiojo penktadienio ir švęsti Velykų sekmadienio, o tai daugumai krikščionių itin svarbu.

Pasak tyrėjos, ši Kalėdų išsaugojimo misija iš esmės yra kultūrinė, visuomeninė idėja. Jos pagrindas – ne religija, o tautinis ir visuomeninis tapatumas.

E.Oldfield taip pat pabrėžė, jog valstybių vadovai žino, kad, lyginant su kitomis religinėmis šventėmis, didelė dalis žmonių Europoje švenčia būtent Kalėdas.

Jungtinės Karalystės tyrimų kompanija „YouGov“ 2018 metais apskaičiavo, kad devyni iš dešimties piliečių švenčia Kalėdas dovanodami dovanas.

„Kartais atrodo, kad vienu metu vyksta dvi šventės, – pažymėjo E.Oldfield. – Viena yra pasaulietinė, pagoniška, vartojimo kultūros įkvėpta šventė, kuri irgi yra savotiškai džiaugsminga, ir tikroji, krikščioniška.“

Pasak Londono Musulmonų viešosios politikos tyrimų centro vadovo Nadiro Mohamedo, „Kalėdos yra šventė, kuri Jungtinėje Karalystėje nebematoma kaip grynai krikščioniškas reikalas.

Tie laikai jau seniai praėjo, visi vienaip ar kitaip įsitraukia į šventimą“.

Nepaisant valdžios pastangų, kai kurių tipiškų europietiškų Kalėdų atributų šiemet teks atsisakyti dėl COVID-19 pandemijos.

Belgijoje kalėdiniai turgeliai šįmet nebus rengiami, kaip ir didysis turgus Kelne (Vokietija) bei kituose miestuose.

Bet Austrijos sostinės Vienos turgelis „Kalėdų sapnas“, Strasbūro ir Bazelio kalėdiniai turgūs nebuvo atšaukti.

Tiesa, apribojimų išvengti norintys verslininkai sugalvojo išmanius būdus, kaip galima dalintis šventine nuotaika ir gauti pajamų.

Vienos užeigos Bavarijoje savininkas sukūrė užvažiuojamąjį kalėdinį turgelį, o Nyderlanduose vaikai su Kalėdų Seneliu gali pasimatyti užvažiuojamuoju būdu, taip išlaikant saugų atstumą.

Politikai ramina vaikus: pandemija nesustabdys Kalėdų Senelio kelionės ir jie visi gaus dovanų.

Italijos premjeras G.Conte tvirtino, kad Kalėdų Senelis galės pristatyti dovanas, nes „jis yra geras ir dėvės veidą dengiančią kaukę“.

Airijos užsienio reikalų ministras Somonas Coveney šalies vaikams tvirtino, kad Kalėdų Seneliui nereikės karantinuotis net ir keliaujant tarp didelės rizikos valstybių ir jis galės aplankyti visų namus.

Belgijos sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke paskelbė, jog Kalėdų Seneliui parašė laišką su informacija, kad jam nereikės karantinuotis ir atvykus į Belgiją.

B.Johnsonas paragino vaikus šalia sausainių Kalėdų Seneliui padėti ir rankų dezinfekavimo skysčio, kuris padės jam saugiai atlikti savo darbus.

Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėja medicinos klausimais Susan Hopkins mano, kad jei žmonės turės daug sąlyčio per Kalėdų atostogas, visiems vėl teks mažinti kontaktus po švenčių.

„Artėjant Kalėdoms turime būti labai atsargūs, mažinti kontaktų skaičių, kad viruso plitimas ir užsikrėtimo atvejų skaičius prieš šventes būtų kuo mažesnis“, – pabrėžė S.Hopkins.

Vis dėlto kai kurie ekspertai mano, kad žmonėms apskritai būtų geriausia nerizikuoti ir per šventes nesibūriuoti.

„Mes ne tam aukojomės devynis mėnesius, kad viską paleistume į orą per Kalėdas“, – savo tviterio paskyroje rašė Bristolio universiteto vizituojantis profesorius Gabrielis Scally.

Epidemiologė Shikta Das pritaria G.Scally.

„Pandemija niekur nedings. Valdžia daro, ką gali, bet tokie nutarimai niekuo nepadės. Po Kalėdų vėl bus visuotinis uždarymas ir užsikrėtimų kreivė šoks į viršų, – kalbėjo ji. – Jei šeimoje turite ligotų žmonių, geriausia išvis nesusitikti. Tai tikrai ne pati geriausia idėja.“

Jeigu Europa vis dėlto pasirinks švęsti Kalėdas sušvelnindama karantiną, didelė tikimybė, kad už tai teks sumokėti kitais metais.

Kanadoje koronaviruso atvejų šuolis įvyko praėjus trims savaitėms po Padėkos dienos spalį. Didžiausiame šalies mieste Toronte šią savaitę buvo grąžintas karantinas.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekstremaliųjų situacijų programos vadovas dr. Mike’as Ryanas tai pavadino pamoka mums visiems, kaip gali baigtis šventės.

„Esminis klausimas – ar virusas kontroliuojamas, pradėkime nuo to.

Tokiu atveju galima suteikti šiek tiek daugiau laisvės Kalėdų laikotarpiu, kuris gali suteikti mums šiuo metu taip reikalingo bendruomeninio džiaugsmo, bet neleisti virusui vėl siautėti visuomenėje. Tai sunkaus pasirinkimo dilema“, – svarstė M.Ryanas.

E.Oldfield pabrėžė, kad žmonių noras susiburti ir švęsti kartu – natūralus troškimas.

„Viena vertus, idėja dabar gelbėti Kalėdas yra beprotiška – juk mes nenorime išaugusio mirčių skaičiaus vien dėl galimybės paragauti pyrago, – sakė ji. – Kita vertus, tame yra svarbi teologinė prasmė, mums svarbu žmogiškasis santykis.

Mes tiesiog norime būti vieni su kitais.“