E. Lucasas: sekimo technologijos – autoritarinių režimų gelbėtojos ir pragaištis

Prancūzija ką tik atsisakė siūlyto draudimo filmuoti policijos pareigūnus. Tai nepatiko visuomenei: policijos šiurkštaus elgesio vaizdo įrašai skatina veikti santūriau. Visgi policijos susirūpinimas irgi pateisinamas. Teisėsaugininkų darbas jau dabar pakankamai rizikingas. Interneto paieškos palengvina bandymus susieti veidą su namų adresu, telefono numeriu, duomenimis apie šeimą ir kitokia informacija, o tuomet įkelti visa tai į internetą.

Edwardas Lucasas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Edwardas Lucasas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 10, 2020, 11:41 AM, atnaujinta Dec 10, 2020, 1:25 PM

Prancūzijos dilema yra dalis ginklavimosi varžybų. Vyriausybės, pasižyminčios dideliais finansiniais ištekliais ir pajėgumais, kuria technologijas žmonių bruzdėjimui malšinti. Kita vertus, pigios ir paprastos naudoti kompiuterinės programos bei dideli viešai prieinamų duomenų kiekiai suteikia piliečiams vis didesnį gebėjimą identifikuoti įvykius, vietas ir žmones.

„Bellingcat“ – Lesterio mieste tik prieš šešerius metus įkurta pelno nesiekianti tyrėjų grupė, turinti menką biudžetą, yra puikus pavyzdys. Ji naudojasi internete paskelbtomis nuotraukomis, taip pat prieiga prie duomenų bazių (nusipirktų arba nutekintų) ir įprastais žurnalistiniais metodais. Ši grupė pasiekė stulbinamų rezultatų, atskleisdama Rusijos banditišką veiklą, karo nusikaltimus Sirijoje, policijos smurtą JAV ir, neseniai, ES sienų apsaugos agentūros FRONTEX šiurkštų elgesį su pabėgėliais.

Vienas didžiausių trofėjų buvo Rusijos karinės žvalgybos agentūra. „Bellingcat“ susitelkė į Britanijos tarnybų paskelbtas nuotraukas, kuriose matyti du vyrai, įtariami 2018 metų kovą Solsberyje įvykdę „Novičioko“ išpuolį. Šie vyrai į Jungtinę Karalystę atvyko kaip Ruslanas Boširovas ir Aleksandras Petrovas. Pritaikiusi „atvirkštinių atvaizdų“ paieškos metodą, „Bellingcat“ nustatė, kad vienas iš veidų atitinka žmogų, matomą vienoje karinės žvalgybos akademijos absolventų nuotraukoje. „Boširovas“ iš tikrųjų buvo Anatolijus Čepiga. Taip pat paaiškėjo, kad „Petrovas“ yra jo kolega Aleksandras Miškinas: jo tapatybę „Bellingcat“ nustatė klausinėdama buvusius jo bendramokslius ir pasiuntusi reporterį į jo gimtąjį miestą.

Įrodymai, kad šiedu vyrai yra ne katedromis besidomintys turistai, o karinės žvalgybos pareigūnai, ne vien demaskavo Rusijos įžūlų melą apie operaciją Solsberyje. Panaršius pasų, vairuotojų pažymėjimų ir mobiliųjų telefonų duomenų bazes taip pat paaiškėjo, kad jų agentūra dirba stulbinamai aplaidžiai. Šių vyrų vairavimo teisėse buvo nurodytas šnipų būstinės adresas. Pasų serijos numeriai skyrėsi tik trimis skaitmenimis, o duomenų bazėje apie juos buvo pateikta specifinės informacijos.

Šios užuominos leido nustatyti kitus veikėjus, turinčius panašius dokumentus, ir tokiu būdu atskleisti šnipinėjimo agentūros svarbią paslaptį: jos pareigūnų priedangos tapatybes. Atsivėrė galimybė aiškintis daugybės kitų Rusijos šnipų keliones. Tai buvo tikra aukso gysla šnipų gaudytojams Vakaruose ir triuškinamas smūgis šnipinėjimo viršininkų Kremliuje prestižui ir veiksmingumui.

„Bellingcat“ darbas, išsamiai apžvelgiamas būsimoje šios grupės įkūrėjo Elioto Higginso knygoje, yra didelė paskata. Užtikrinti asmenų atsakomybę už jų piktadarybes yra itin paveiki sankcija. Jie gali būti įtraukti į asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas, sąrašus, priversti nerimauti dėl ekstradicijos arba patirti savo kaimynų socialinį spaudimą. Baltarusijos opozicija stengiasi, ir kai kada sėkmingai, nustatyti ir sukelti nepatogumų kaukėtiems dilboms, vykdantiems represijas šioje šalyje.

Visgi orveliškas pasaulis, kuriame sekimas varžys mūsų pačių laisvę, taip pat artėja. Toks košmaras jau egzistuoja Kinijoje. Visur esančios kameros fiksuoja visų buvimo vietą ir susitikimus. Mobilieji telefonai veikia kaip švyturiai sekliams. Visuomenėje, vis mažiau vartojančioje grynuosius pinigus, kiekvienas pervedimas apskaitomas.

Visi duomenys gretinami, lyginami ir analizuojami, ieškant elgsenos ypatumų, atspindinčių (ar bent suteikiančių užuominų) apie nepaklusnumą arba kitokių pavidalų nukrypimus. Jie saugomi neribotą laiką ir gali būti vėl ištraukti, kai atsiranda naujų duomenų arba jų metodų jiems apdoroti.

Ši sistema, daugiausiai naudojama kontroliuoti uigūrus ir tibetiečius, kenčiančius kinų okupaciją, tebesivysto. Tačiau nebe už kalnų didysis virsmas – kvantinė kompiuterija, galinti panaikinti mūsų privatumą per vieną naktį. Kad suprastume jos galias, įsivaizduokim milžinišką dėlionę. Tradicinis kompiuteris smarkiai plušėtų, bandydamas įvairias elementų kombinacijas, kol rastų sprendinį. Kvantinis kompiuteris faktiškai galėtų numatyti visus įmanomus išsidėstymus ir išrinkti teisingą.

Kinijos mokslų akademijos Kvantinės debesijos platforma sako, kad jos technologija „gali duomenų bazėje akimirksniu nuskenuoti 6 mlrd. žmonių veidų ir iškart atpažinti taikinį“. Žinant, kad Kinijoje gyvena tik 1,3 mlrd. žmonių, belieka spėlioti, kas slepiasi už atsainaus „duomenų bazės“ paminėjimo, kas tie šeši milijardai veidų, iš kur buvo gautos jų nuotraukos ir kam jos naudojamos.

Šiose varžybose abi pusės yra pasiekusios laimėjimų. Mūsų priešininkams geriau sekasi užtikrinti savo pačių sistemos kontrolę (Honkongas – vėliausias ir nemaloniausias to pavyzdys). Mums geriau sekasi atpažinti nusikaltimus ir nusikaltėlius.

Du dalykai lems bendrą rezultatą. Vienas jų – mūsų gebėjimas veikti. „Bellingcat“ darbas pakurstė visuomenės pasipiktinimą, bet neišgelbėjo Sirijos. Šią savaitę planuojamas paskelbti naujas tyrimas (kurį esu prisiekęs laikyti paslaptyje) taps dideliu išbandymu Britanijos ir kitų Vakarų vyriausybių nusiteikimui bausti smurto pirklius.

Antra, šios taktikos veiksmingos prieš palaikius, prastai savo paslaptis saugančius režimus, bet kaip jos veiktų prieš rimtesnius taikinius, ypač Kiniją? E. Higginsas sutinka, kad ši šalis iki šiol buvo „juodoji dėžė“. Vis tik jis nusiteikęs optimistiškai. „Jeigu paskirtume šiam reikalui tris ar keturis išties gerus kinų kalbą mokančius tyrėjus, galėtume daug nuveikti“, – sako jis.

Manau, Pekino režimui ši galimybė gali sukelti daugiau nerimo negu itin brangūs ir vandenį leidžiantys Britanijos naujieji lėktuvnešiai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.