Euro grupės pirmininkas atsakė, ko tikėtis 2021-aisiais

„Kartą mano kuratorius politiniais klausimais man pasakė, kad politikoje, „jeigu gali ką nors įsivaizduoti, tai gali ir įvykti“. Žvelgdamas atgal į besibaigiančius 2020 m. norėčiau pridurti, kad „net jei negali ko nors įsivaizduoti, tai vis tiek gali įvykti“.“

Euro grupės pirmininkas P. Donohoe teigia, kad 2020 m. naudojomės savo ekonomine tarpusavio priklausomybe kaip stiprybės šaltiniu.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Euro grupės pirmininkas P. Donohoe teigia, kad 2020 m. naudojomės savo ekonomine tarpusavio priklausomybe kaip stiprybės šaltiniu.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Euro grupės pirmininkas P. Donohoe teigia, kad 2020 m. naudojomės savo ekonomine tarpusavio priklausomybe kaip stiprybės šaltiniu.<br>Europos Sąjungos nuotr.
Euro grupės pirmininkas P. Donohoe teigia, kad 2020 m. naudojomės savo ekonomine tarpusavio priklausomybe kaip stiprybės šaltiniu.<br>Europos Sąjungos nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Paschalis Donohoe, Euro grupės pirmininkas

2020-12-23 12:59

Tai buvo precedento neturintys metai.

2019 m. gruodžio pabaigoje, kai Kinija informavo Pasaulio svekatos organizaciją apie keletą į gripą panašių atvejų, net neįtarėme, kad vos po trijų mėnesių pati Europa taps pandemijos epicentru.

Niekas nenumatė, kokią milžinišką žalą ši liga padarys mūsų piliečiams. Ji paveikė visą mūsų gyvenimą – kaip bendraujame, dirbame ir galvojame apie ateitį.

Euro grupė – tai finansų ministrų, atstovaujančių šalims, kurių bendra valiuta – euras, grupė. Mes reguliariai susitikdavome ir nuolat bendraujame. Mūsų vaidmuo – koordinuoti mūsų politiką Europos žmonių labui. Kiekvienas iš mūsų žino, kad veikdami kartu pasiekiame daugiau, nei bet kuris iš mūsų galėtų pasiekti atskirai.

Esu Euro grupės pirmininkas, todėl galėjau iš arti stebėti ekonominės politikos atsaką į šią krizę tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu.

2020-ieji – pastaruoju metu precedento neturėję metai mūsų sveikatos atžvilgiu, bet taip pat puikūs kalbant apie ekonominius sprendimus, kuriais buvo reaguojama į šią krizę.

Susidūrėme su liga, kuri nepripažįsta valstybių sienų, pandemija, kuri plinta dėl kontaktų ir ryšių.

2020 m. reaguodami į šią grėsmę naudojomės savo ekonomine tarpusavio priklausomybe kaip stiprybės šaltiniu.

Pirma, nacionalinės vyriausybės greitai sureagavo. Šiuo atžvilgiu svarbiausia, kad mūsų mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos buvo naudojamos taip, kad būtų reaguojama greitai ir veiksmingai.

Sprendimas laikinai sustabdyti fiskalinių taisyklių taikymą buvo aiškus ženklas, kad ši krizė ir mūsų atsakas į ją bus kitokie. Jis suteikė vyriausybėms galimybę imtis įvairių išskirtinių paramos priemonių – tiek dydžio, tiek pobūdžio atžvilgiu, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir pajamos. Šie veiksmai buvo gyvybiškai svarbūs švelninant ekonominį koronaviruso plitimo valdymo priemonių poveikį mūsų ekonomikai.

Be to, ES institucijos kartu teikė įvairią precedento neturinčią paramą precedento neturinčiai krizei įveikti. Europos centrinis bankas visus metus iniciatyviai ėmėsi paramos politikos priemonių. Todėl visoje ES skolinimasis tapo pigesnis tiems, kuriems to reikia. Tai, kad sujungta banko politika ir vyriausybių veiksmai, kuriais remiama ekonomika, buvo itin svarbu padedant bendruomenėms ir įmonėms reaguoti į šią krizę.

Balandį Euro grupė kartu su euro zonai nepriklausančiomis valstybėmis narėmis pasiekė susitarimą dėl trijų itin svarbių apsaugos priemonių, kurių vertė – 540 mlrd. eurų; visos šios priemonės jau veikia visu pajėgumu.

Pagal programą SURE skiriamos lėšos siekiant padėti šalims mokėti už savo darbo užmokesčio subsidijų sistemas, kad žmonės galėtų išlaikyti savo darbo vietas. Europos investicijų bankas turi daugiau galių skolinti nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, o vyriausybės gali naudotis nauja besąlygine prevencine Europos stabilumo mechanizmo kredito linija.

Be to, liepą ES vadovai susitarė dėl 750 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo fondo, kurio lėšomis labiausiai pandemijos paveikti regionai ir sektoriai būtų remiami teikiant įvairias dotacijas ir paskolas. Šis planas yra ES ekonomikos gaivinimo strategijos pagrindas.

Finansų ministrai jau sudarė susitarimą dėl to, kaip ateityje reaguosime į bankams kylančius sunkumus. Stiprindami savo gebėjimą reaguoti į krizes stipriname ir eurą. Taigi, žvelgiant atgal į šiuos metus, ES priėmė šį iššūkį. Priėmėme drąsius sprendimus tokiose srityse, kuriose dar tik prieš metus to nebūtų buvę įmanoma įsivaizduoti.

Kalbant apie 2021 m. turėsime nepamiršti, kad, kol gausime vakcinas, vakcinavimo procesas užtruks. Kintant sveikatos padėčiai visus metus biudžeto politika turės išlikti palaikanti ir lanksti.

Tinkamu laiku turėsime sumažinti skolinimąsi. Į šią krizę galėjome reaguoti, nes euro zona yra kreditinga. Nacionalinių finansų būklė buvo gera. Euro grupė ir visi partneriai Europoje pradės šią kelionę tinkamu laiku.

Nors 2020-ieji neabejotinai buvo itin sudėtingi metai ir mes jų niekada nepamiršime, vis dėlto jie dar kartą parodė, ką Europa gali padaryti susidūrusi su krize. Atsakas visais atžvilgiais buvo išskirtinis.

Manau, kad jei ES iki šios krizės nebūtų egzistavusi, dabar pradėtume lėtą jos kūrimo procesą. Veiksmingiausi ir galingiausi veiksmai yra bendri veiksmai. Svarbiausia – vienybė, grindžiama solidarumu. Tai niekada nebūna lengva.

Taip – derybos ir diskusijos yra intensyvios ir sudėtingos. Tačiau taip yra tik dėl to, kad šie sprendimai yra tokie svarbūs.

Bet žinau, kad dabar darbo neturi daug milijonų europiečių, – jie nerimauja dėl savo ateities ir sveikatos. Tai nėra tinkamas laikas ar priežastis save sveikinti.

Tačiau reikia pripažinti reagavimo mastą ir pabrėžti, kad kitąmet reikia panašaus veiksmų koordinavimo ir ryžto.

Manau, kad Europa vėl priims šį iššūkį ir kad galėsime užbaigti šią kelionę visi kartu.

Grįžtant prie to, apie ką kalbėjau pradžioje, – dabar galiu įsivaizduoti, kad 2021-ieji bus kur kas geresni metai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.