Koronaviruso metai: dainas balkonuose keitė lavonmaišių užtrauktukų garsai, bet pasauliui pavyko atsitiesti

Niekas 2019-ųjų pabaigoje negalėjo numanyti, ką atneš 2020-ieji. Metai buvo paženklinti daugybe svarbių įvykių, tačiau vos ne kiekvienoje naujienų transliacijoje karaliavo koronavirusas, kuris privertė žmones visame pasaulyje mokytis gyventi iš naujo.

Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Vilties pasauliui suteikia tik vakcinos, kuriomis jau buvo paskiepyti milijonai žmonių.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Vilties pasauliui suteikia tik vakcinos, kuriomis jau buvo paskiepyti milijonai žmonių.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Vilties pasauliui suteikia tik vakcinos, kuriomis jau buvo paskiepyti milijonai žmonių.<br> AP/Scanpix nuotr.
Vilties pasauliui suteikia tik vakcinos, kuriomis jau buvo paskiepyti milijonai žmonių.<br> AP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AP/Scanpix nuotr.
Žmonės šiemet mirė tiesiog gatvėse, o medikai be atokvėpio kovojo su koronavirusu. Vilties suteikė tik balkonuose skambėjusios dainos ir sukurta vakcina.<br> AP/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br>AP/Scanpix nuotr.
Bene skaudžiausiai pirmąją COVID-19 bangą išgyveno Italija. Čia aukų karstams gabenti buvo pasitelkta ir karinė technika.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Uhane kilusi pandemija per metus pražudė daugiau kaip 1,8 mln. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Uhane kilusi pandemija per metus pražudė daugiau kaip 1,8 mln. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Uhane kilusi pandemija per metus pražudė daugiau kaip 1,8 mln. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Uhane kilusi pandemija per metus pražudė daugiau kaip 1,8 mln. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Uhane kilusi pandemija per metus pražudė daugiau kaip 1,8 mln. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Uhane kilusi pandemija per metus pražudė daugiau kaip 1,8 mln. žmonių.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Dec 31, 2020, 9:56 PM

Viduramžiais žiurkės žmonėms nešė baisiausias pandemijas, kurios pražudė šimtus milijonų.

Nors šis laikotarpis jau seniai praeityje, 2020-ieji, kurie pagal Kinų kalendorių buvo Metalinės Žiurkės metai, žmonėms kėlė ne ką mažiau sveikatos problemų.

Simboliška, kad būtent šįmet ir būtent Kinijoje prasidėjo pandemija, žmonių gyvenimą apsukusi 180 laipsnių.

Kiekvieni metai įeina į istoriją, tačiau 2020-aisiais žmonės kalbėjo, kad vien šių metų istorijai reikės atskiro vadovėlio.

Iš tikrųjų, sunku rasti metus, kurie svoriu prilygtų šiems: galbūt 1989-ieji, kai griuvo geležinė uždanga, arba 1945-ieji, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

 

Šie metai bus prisiminti kaip tie, per kuriuos nuo pandemijos žuvo mažiausiai 1,8 mln. žmonių. Pasaulis buvo visiškai sustojęs – žmonės sėdėjo užsidarę namuose, fabrikai nors trumpam buvo nutraukę veiklą, gatvės buvo tokios tuščios, kad ne vienoje pasaulio šalyje miestuose buvo užfiksuoti klaidžiojantys laukiniai gyvūnai.

Kengūros, šokuojančios Adelaidės gatvėmis, kojotai, lakstantys Čikagos aveniu, Santjago gyvenvietėse pastebėtos pumos.

Net vėžliai šįmet savo kiaušinius dėjo anksčiau turistų pilnuose Tailando paplūdimiuose.

Tačiau gamtos grįžimas žymėjo sunkumus žmonėms.

Karantino metu dešimtys milijonų visame pasaulyje liko bedarbiai, šalių ekonomikos riedėjo žemyn, o namuose kiauras paras leidžiantiems žmonėms kilo psichologinių problemų.

Galiausiai vien suvaržymus kenčiantys žmonės pasaulyje išėjo į gatves protestuoti ir reikalauti leisti jiems grįžti prie įprasto gyvenimo, bet vargu ar toks greitu metu bus.

Mokslininkai nustatė, kad koronaviruso padariniai žmogaus organizmui yra itin rimti, tad neaišku, kiek metų nuo savo gyvenimo nubraukė mažiausiai 82 mln. šia liga sirgusių ar tebesergančių žmonių.

O pandemija dar nėra suvaldyta. Kiekvieną dieną pranešama apie naujus užsikrėtimų ir mirčių skaičiaus rekordus. Šiuo metu nuo COVID-19 ar ligos sukeltų komplikacijų po žmogų miršta kas septynias sekundes. Tiek, kiek užtrukote perskaitydami šią pastraipą.

Vienintelis išsigelbėjimas yra skiepai, kuriems sukurti pasaulio šalys šiais metais skyrė milžiniškas pajėgas ir lėšas.

Vakcinavimo kampanijos dalyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, jau pradėtos, todėl žmonijai lieka tikėtis, kad 2021 metai atneš mažiau skausmo ir daugiau vilties.

Užkratas smogė pasauliui

O viskas prasidėjo dar 2019 metais, žmonėms ruošiantis pasitikti Naujuosius metus, kai gruodžio 31-ąją Kinijoje buvo paskelbta apie Uhano mieste užfiksuotą nežinomos pneumonijos atvejį.

Jau sausio 1-ąją buvo uždarytas Uhano žuvies ir mėsos turgus, kuriame ir galėjo paplisti mirtinas užkratas.

Dar po savaitės virusologai paskelbė, kad tai yra naujos rūšies koronavirusas, o Uhano ligoninėje užfiksuota pirmoji mirtis nuo COVID-19.

Virusas pamažu plito ne tiktai Kinijoje, bet ir buvo užfiksuotas kitose šalyse. Ligą ten atvežė iš Uhano atvykę žmonės.

Pekinas sausio pabaigoje paskelbė apie planus izoliuoti Uhaną ir kelis aplinkinius miestus, kad suvaldytų koronaviruso pandemijos plitimą.

Šalyje pradėjo trūkti apsauginių kaukių, tad kinai jų prašė atsiųsti savo draugus užsienyje.

Augant užsikrėtusiųjų skaičiui Kinijos valdžia Uhane per dvi savaites pastatė dvi ligonines, kuriose tūkstančiai iš kitų šalies provincijų atsiųstų medikų pradėjo įnirtingą kovą su užkratu.

Nors Kinijoje, oficialiais duomenimis, galiausiai pavyko suvaldyti pandemijos plėtrą, užkratas sparčiai išplito Europoje.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, jog pasaulyje siaučia pandemija.

Užkratas smogė į globalaus pasaulio Achilo kulną ir sustabdė gyvenimą.

Kas kaltas? Greičiausiai abejingumas ir manymas, kad Kinijoje išplitusi grėsmė nepasieks ir savojo kiemo.

Vienas didžiausių užkrato neigėjų buvo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jis koronavirusą lygino su paprastu gripu.

Netrukus paaiškėjo, kad virusas Europoje siautė jau nuo sausio vidurio. Kai kurie vandens mėginių tyrimai rodo, kad koronavirusas visuomenėje galėjo cirkuliuoti dar gerokai prieš prasidedant 2020-iesiems.

Koronavirusas galėjo nepastebėtas klampiais žabangais supančioti šalis ir jų nebepaleisti po šiai dienai. Kažkieno kito problema atrodęs užkratas greitai tapo realybe, privertusia mokytis gyventi iš naujo.

Gelbėjo dainos balkonuose

Europos šalyse kovo mėnesį nuaidėjo skelbiamų karantinų banga. Sienos buvo uždarytos, lėktuvų skrydžiai atšaukti. Vyriausybėms teko repatrijuoti tūkstančius savo šalių piliečių.

Uždarytos ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės, restoranai.

Turizmo sektorius patyrė krachą, stojo gamyklų darbas, o visi galintys persikėlė dirbti į namus.

Skaudžiausiai paveiktose Europos šalyse galiojo itin griežtos taisyklės – be rimtos priežasties žmonės negalėjo net išeiti pasivaikščioti į lauką, nes būtų sulaukę baudos už karantino sąlygų pažeidimą.

Itin skaudžiai nuo COVID-19 kentėjusioje Italijoje ir kitose šalyse žmonės vakarais eidavo į balkonus reikšti solidarumo su alinančiomis sąlygomis dirbančiais medikais.

Kitur muzikalesni žmonės savo kaimynus džiugindavo balkonuose grodami gražiausias melodijas ir dainuodami įvairiausias dainas.

Situacija ligoninėse priminė karo lauką – COVID-19 aukų karstai Italijos Bergamo regione buvo kraunami į karinius sunkvežimius.

Galiausiai pirmoji užkrato banga buvo suvaldyta, žmonės vasarą pamažu grįžo į įprasto gyvenimo vėžes, tačiau koronavirusas niekur nebuvo dingęs ir rudenį smogė su dar galingesne jėga.

Tačiau šį kartą dainų balkonuose jau nebesigirdėjo – skambias melodijas pakeitė lavonmaišių užtrauktukų garsai.

Atnešė ir daugiau krizių

Dėl daug stipresnės antrosios koronaviruso bangos galime kaltinti valdžios atstovus, kad jai nepasiruošė, bet kaltė tenka ir patiems žmonėms, kurie vasarą gyveno taip, lyg mirtino viruso pavojus jau yra išnykęs.

Žmonės jautėsi pavargę kovoti su nematomu priešu, tad sugrįžus apribojimams išėjo protestuoti į gatves ir reikalauti neberiboti jų gyvenimo, neversti dėvėti apsaugos priemonių ir leisti atidaryti verslus.

Tiesa, protestų įvairiose pasaulio vietose buvo ir per pirmąją COVID-19 bangą, tačiau daugumoje šalių žmonės bent kurį laiką luktelėjo prieš pradėdami masiškai reikšti nepasitenkinimą.

Nuomonės reiškimą protestų forma galima paaiškinti, nes pandemija atnešė krizę ne tik į sveikatos sektorių, bet ir į daugybę kitų sričių.

Daugybei smulkiųjų ir vidutinio dydžio verslų teko užsidaryti, nes pajamos krito iki nulio.

Pavyzdžiui, JAV nedarbo lygis šių metų pradžioje siekė 3,6 proc., tačiau šalyje išplitus užkratui ir gyvenimo suvaržymams pašoko iki 14,7 proc.

Itin smarkiai buvo paveiktas švietimo sektorius. Daugiau kaip 1 mlrd. vaikų visame pasaulyje prarado galimybę mokytis, nes mokyklos buvo uždarytos.

Žinoma, išsivysčiusiose šalyse vaikai pavys programas, tačiau dar besivystančiose šalyse daugeliui nepilnamečių tai gali turėti itin sunkių neigiamų padarinių.

Vaikai besivystančiose šalyse buvo priversti eiti ieškoti bet kokio darbo, kad tiktai padėtų savo šeimai išgyventi šį laikotarpį.

Nežinomybė, jaudulys dėl artimųjų, baimė užsikrėsti ir ekonominis nuosmukis sukėlė ir gana nemažai psichologinių problemų.

Daugybė žmonių pandemijos metu pradėjo tvirtinti, kad suprastėjo jų psichologinė būklė, jie pradėjo jausti nerimą dėl savęs ir artimųjų.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras šiais metais buvo publikavęs tyrimą, kuris parodė, kad 25 proc. jaunų amerikiečių pastarąjį mėnesį dėl COVID-19 sukeltų pasekmių svarstė apie savižudybę.

Išaugo mirštamumas

Visame pasaulyje pastaraisiais mėnesiais fiksuojamas išaugęs mirtingumas.

Lietuvoje šių metų lapkritį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, buvo užfiksuota daugiau kaip 43 proc. mirčių skaičiaus šuolis.

Žinoma, iš dalies šį šuolį galima paaiškinti koronaviruso pandemija ir mirtimis nuo COVID-19, tačiau kyla klausimas – kaip paaiškinti likusią dalį mirčių?

Ekspertai sutaria, kad pandemijos metu sumažėjo sveikatos apsaugos sistemos rūpinimasis kitomis ligomis sergančiais pacientais, todėl dalis jų paprasčiausiai negalėjo gauti reikiamo gydymo, kuris įprastomis sąlygomis būtų buvęs iškart suteiktas.

JAV buvo fiksuotas 15 procentų išaugęs mirštamumas nuo diabeto, 12 proc. išaugęs mirštamumas nuo Alzheimerio ligos, 11 proc. – dėl aukšto kraujospūdžio, pneumonijos ir gripo.

„The New York Times“ duomenimis, širdies ligos nusinešė 6 proc., insultas – 5 proc., o sepsis – 4 procentais daugiau žmonių gyvybių.

Tuo pat metu pasaulyje šiemet augo ne tiktai dėl įvairių priežasčių mirusių žmonių skaičius, bet ir gretos tų, kurie tiki sąmokslo teorijomis.

Dezinformacinės žinutės pandemijos kontekste buvo itin gajos. Žmonės kvestionavo tiek pačią viruso kilmę, tiek jo pavojingumą ir apsauginių priemonių bei skiepų veiksmingumą.

Tyrimai rodo, kad tai žmonėms kelia tik dar didesnį pavojų, nes jie pradeda mažiau saugotis.

Atsipalaiduoti dar anksti

Tačiau vakcina išlieka vienintelis vilties ženklas su milžiniška sveikatos krize šiais metais kovojančiam pasauliui.

Daugiau kaip 200 kompanijų šiais metais įsitraukė į lenktynes stengiantis sukurti efektyvią vakciną nuo COVID-19. Tam buvo skirti milijardai eurų.

Galiausiai metų pabaigoje paaiškėjo, kad per neįtikėtinai trumpą laikotarpį „Pfizer“ bei „BioNTech“ tandemui bei kompanijai „Moderna“ pavyko sukurti vakcinas, kurių efektyvumas siekia 95 proc. Dar kelių kompanijų vakcinų tyrimai taip pat rodo, kad tas vakcinas taip pat bus galima naudoti.

Nedelsiant skiepijimo kampaniją pradėjo Jungtinė Karalystė. Britų pavyzdžiu pasekė ir labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusios Jungtinės Valstijos. Galiausiai vakcina buvo patvirtinta ir ES, o šiuo šventiniu laikotarpiu buvo paskiepyti pirmieji Bendrijos gyventojai.

Apie savo sukurtas sėkmingas vakcinas nuo COVID-19 pranešė ir Rusija bei Kinija – ten pamažu taip pat žmonės skiepijami, kad įgautų imunitetą koronavirusui.

Vilties, kad pasaulis atsigaus, suteikia ir politikai. ES buvo patvirtintas 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planas, o JAV prezidentas D.Trumpas prieš kelias dienas pasirašė 900 mlrd. dolerių (maždaug 736 mlrd. eurų) ekonomikos paramos paketo projektą.

Bet atsipalaiduoti dar anksti. Stagnuojančiai ekonomikai gaivinti prireiks laiko, paskiepyti pakankamą populiacijos dalį taip pat nepavyks per dieną.

Neseniai pranešta apie Jungtinėje Karalystėje aptiktą kur kas greičiau plintančią koronaviruso atmainą, kuri nustelbia kitas.

Koronavirusas ir toliau šiepia dantis, tačiau žmonija su viltimi žiūri į ateinančius metus ir tikisi, kad galės nusiimti kaukes ir įkvėpti pilnus plaučius oro be baimės užsikrėsti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.