78-erių J.Bidenas yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje ir tik antras katalikas.
Valstybės vadovas pradėjo eiti pareigas šaliai susidūrus su virtine didžiulių iššūkių – pirmiausia tebesiaučiančia COVID-19 pandemija, Jungtinėse Valstijose pareikalavusia 400 tūkst. žmonių gyvybių.
Tuo metu 56-erių K.Harris yra pirmoji afroamerikietė moteris valstybės istorijoje, užimantį tokį aukštą postą.
„Šiandien švenčiame demokratijos triumfą.
Žmonių valia buvo išgirsta. Tai Amerikos diena, tai demokratijos diena. Istorijos ir vilties diena“, – pirmąją kalbą tautai pradėjo JAV prezidentas J.Bidenas.
Nori sugrąžinti vienybę
JAV kovojant su tūkstančius žmonių gyvybių nusinešusia koronaviruso pandemija ir tvyrant dideliam politiniam susiskaldymui J.Bidenas perspėjo, kad šiems iššūkiams įveikti reikės „kur kas daugiau negu žodžių. Tam reikės sunkiausiai pagaunamo dalyko demokratijoje – vienybės.“
„Pandemija nusinešė tiek gyvybių, kiek JAV neteko per Antrąjį pasaulinį karą.
Prašau susitelkti į kovą su pykčiu, ligomis, nedarbu ir neviltimi. Susitelkime. Būdami vieningi galime įveikti daug dalykų. Galime paversti Ameriką ta galia, į kurią galės atsiremti kiti.
Galbūt tai skamba kaip iliuzija, tačiau mes žinome, kad svajonės tampa realybe“, – savo kalboje sakė J.Bidenas.
Prezidentas taip pat pažadėjo įveikti Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu paaštrėjusį politinį ekstremizmą ir vidaus terorą.
„Jungtinės Valstijos susiduria su politinio ekstremizmo, baltųjų viršenybės šalininkų judėjimo, vidaus terorizmo iškilimu, kuriam turime duoti atkirtį ir kurį mes įveiksime“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Baigdamas kalbą noriu jums pasakyti, kad prisiekiu jums daryti savo darbą tinkamai, gerbti jus, ginti konstituciją, demokratiją ir Ameriką. Visiems jums pažadu daryti, ką galiu, kad matytumėte valdžią kaip tą instituciją, kuri jumis rūpinasi ir suteikia viltį, o ne baimę, šviesą, o ne tamsą. Te Dievas laimina Ameriką ir mūsų karius“, – kalbą užbaigė J.Bidenas.
Perspėjo naujus darbuotojus
Naujasis JAV prezidentas, siekiantis į šalį sugrąžinti diplomatiją, per priesaikos ceremoniją taip pat perspėjo naujus Baltųjų rūmų darbuotojus, kad juos atleis, jei sužinos, kad vienas su kitu elgiasi nepagarbiai.
Aiškiai pabrėždamas, kad nori atsikratyti toksiškos aplinkos, kuri per ankstesnę administraciją buvo užvaldžiusi vakarinį rūmų sparną, J.Bidenas sakė norintis, jog jo darbuotojai kliautųsi kolegiškumu bei pagarba.
„Jei kada nors dirbsite su manimi ir aš išgirsiu, jog su kitu kolega elgiatės nepagarbiai ar su kuo nors apkalbate kitą asmenį, aš jus iškart atleisiu“, – sakė jis.
Nuo tada, kai J.Bidenas atvyko į Vašingtoną, jis matė devynis šalies prezidentus ir jų elgesį.
Tai gana akivaizdu iš jo paties elgesio.
Naujasis šalies vadovas gana greit čiupo už pažįstamų valdžios vadžių ir parodė savo meistriškumą, kad praėjus vos kelioms valandoms po inauguracijos pradėtų naują politinę erą.
Kiekvienas žingsnis, kurį trečiadienį žengė J.Bidenas, – nuo maldos, inauguracinės kalbos, kurioje pabrėžė vienybę ir tiesą, iki kelionės į Arlingtono nacionalines kapines su trimis buvusiais prezidentais – siuntė aiškią žinią: Amerika pradeda keliauti nauju keliu.
Nusprendė nesnausti
Jau pirmąją naujų pareigų ėjimo dieną JAV prezidentas kibo į darbus ir pasirašė pluoštą įsakų, kuriais pakeisti kai kurie Donaldo Trumpo padaryti sprendimai ir nustatytas aiškus J.Bideno administracijos kelias.
Tarp jų – sprendimas vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo, išlaikyti JAV Pasaulio sveikatos organizacijoje, nutraukti draudimą atvykti į JAV gyventojams iš musulmoniškų šalių, stiprinti aplinkos apsaugą ir kovą su COVID-19 bei reikalavimas dėvėti apsaugines veido kaukes federaliniuose pastatuose.
Be to, J.Bidenas taip pat nutraukė sienos tarp JAV ir Meksikos statybą ir sustiprino mažumų įvairovę bei lygybę federalinėje JAV valdžioje.
Tokį sprendimą pasveikino ir Meksika – apie tai tviteryje parašė šalies užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas.
Panašu, kad vienas J.Bideno tikslų taip pat yra sugrąžinti JAV į pasaulio žemėlapį, atkurti santykius su kaimynais ir juos palaikyti draugiškus.
Pranešta, kad pirmasis užsienio lyderis, su kuriuo penktadienį pasikalbėjo J.Bidenas, buvo kaimyninės Kanados premjeras Justinas Trudeau.
Ir jei J.Bideno inauguracinis kreipimasis bus įgyvendintas, ateinančius 4 metus daugiausia dėmesio bus skiriama būtent pasaulio pasitikėjimui JAV atkurti po chaotiškos D.Trumpo administracijos užsienio politikos.
Aplankė įvairūs jausmai
Daugeliui amerikiečių inauguracijos diena tapo vilties sugrįžimo diena, leidusia pamiršti jausmą, kankinusį ketverius metus, – lyg jie būtų svetimi savo pačių šalyje.
30-metė Isra Chaker, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų advokatė „Oxfam America“ organizacijoje, jautėsi visada turinti pagrįsti savo „amerikietiškumą“ – ji gimė ir buvo užauginta imigrantų iš Sirijos šeimoje.
„Šiandien žinau, kad aš priklausau Amerikai, – kalbėjo hidžabą dėvinti musulmonė I.Chaker. – Buvo dar kartą įrodyta, kad mes visi esame Amerika, o Amerika esame mes.“
Atrodė, kad ši inauguracija reiškia ne tiktai įprastą valdžios perėjimą iš vienos politinės partijos rankų į kitas. D.Trumpo normų laužymas, pasibaigęs atsisakymu priimti rinkimų rezultatus ir jo šalininkų kurstymu žygiuoti į Kapitolijų, pavertė šią akimirką seismiška.
Inauguracija tapo perėjimo iš vienos eros į kitą ženklu ir iškėlė tokius klausimus kaip kokia yra JAV kaip šalis.
Programinės įrangos inžinierius Martinas Turonas teigė, kad labai didžiuojasi K.Harris ir tuo, ką ji pasiekė, bet emocijos, kurios jį aplankė, labiau priminė palengvėjimą nei džiaugsmą.
„Ar žmonės švenčia iškart po didelio žemės drebėjimo, kai viskas yra sugriauta? – klausė M.Turonas. – Ar švenčiame tuo metu, kai renkame lentas ir griuvėsius nuo gatvių?“
Anglų kalbos profesorė Karin Wraley Barbee kalba labai panašiai. Kai 2016 m. buvo paskelbti rinkimų rezultatai, ji jautėsi taip, lyg visas pasaulis apvirto aukštyn kojomis.
Ji ir toliau tądien dėstė paskaitas, tačiau atrodė, kad bet kurią minutę galėtų pravirkti.
„Aš nesu tokia naivi, kad manyčiau, jog viskas yra gerai. Taip nėra, – kalbėjo ji. – Visi žmonės labai sąmoningi ir pasiryžę sutaisyti tai, kas buvo sugadinta.“
Supranta apie iššūkius
Apie sunkumus, kurie jo laukia, supranta ir pats J.Bidenas.
Visą inauguracijos dieną buvo primenama apie iššūkius, kurie nulems naujosios administracijos likimą, – pabrėžiama, kad nors jo ankstyvieji pareiškimai prikaustė visų dėmesį, realybė bus gerokai sudėtingesnė.
Kalbos negali panaikinti rasinės ir ekonominės nelygybės, skaldančios Ameriką.
Klimato kaita visoje šalyje sukelia įvairių negandų, o D.Trumpas prisidėjo prie to, kad ekstremistų skaičius Amerikoje vėl išaugęs.
Už šalies sienų, Rytuose, auganti nauja jėga – Kinija – kelia iššūkį JAV dominavimui.
Klaiki tyla, tvyrojusi J.Bideno automobilių kolonai važiuojant į Baltuosius rūmus tuščiomis gatvėmis, taip pat priminė saugumo problemas, kilusias po sukilimo prieš Kongresą.
J.Bidenas nėra kvailas ir žino, kad daugelis net jo pusėje esančių žmonių kraipo galvą klausydamiesi jo šiek tiek senamadiško kalbėjimo, kad JAV – viena šalis. Net tada, kai milijonai D.Trumpo rinkėjų ir toliau klaidingai mano, kad rinkimai buvo suklastoti.
„Žinau, kad kalbėjimas apie vienybę kai kam gali skambėti kaip kvaila fantazija, – sakė jis savo inauguracijos kalboje. – Aš taip pat žinau, kad jėgos, kurios mus skaldo, yra stiprios ir tikros.“
Augdamas turėjo ryšių ir su Lietuva
Josephas Robinette’as Bidenas jaunesnysis gimė Skrantone (Pensilvanijos valstija) 1942 metais, kai aplink planetą skraidė Antrojo pasaulinio karo kulkos. Vėliau jo šeima persikėlė gyventi į Delavero valstiją. Čia jis įgijo išsilavinimą, pradėjo politinę karjerą ir prieš 30-ąjį gimtadienį 1972 metais buvo išrinktas JAV Senato nariu. 1966 metais J.Bidenas vedė Neilią Hunter, su ja susilaukė 2 sūnų – Josepho (Beau) ir Hunterio bei dukters Naomi. Tačiau vos tik laimėjus rinkimus į Senatą J.Bideno laukė tragedija – gruodžio mėnesį važiuodami pirkti Kalėdų eglutės į avariją pateko visi jo šeimos nariai. Žmona ir dukrelė žuvo, sūnūs patyrė sunkių sužalojimų. Senatoriaus priesaiką politikas davė ligoninėje, kur tuo metu buvo gydomi Beau ir Hunteris.
Praėjus keleriems metams po tragiškos nelaimės politikas dar kartą vedė. Antrąją politiko žmoną Jill sūnūs priėmė su meile, vadino ją antrąja mama. Nors oficialiai berniukų moteris nebuvo įsivaikinusi, ji irgi juos laiko savo sūnumis. Jill ir Joe vestuves atšoko 1977-aisiais. Kad savo išrinktąją nusivestų prie altoriaus, J.Bidenui teko pirštis net kelis kartus. Kartu su Jill jis susilaukė dukters Ashley, kuriai dabar 39-eri. Moteris yra žinoma aktyvistė, filantropė ir mados dizainerė.
2015 metais nuo smegenų vėžio mirė ir jo pirmagimis sūnus Beau. Vyrui tuo metu buvo 46 metai. „Skausmas atrodė nepakeliamas, prireikė daug laiko, kad išsigydyčiau žaizdas. Bet man pavyko su daugybe palaikymo, tai pakeitė mano šeimą ir mano gyvenimą“, – prieš keletą metų sakė J.Bidenas. Prieš tėvo inauguraciją Ashley pastebėjo, kad J.Bidenui savo karjeros aukščiausio posto teko siekti 46 metus – tiek, kiek gyveno Beau.
2014 metais susitikęs su tuomete prezidente Dalia Grybauskaite J.Bidenas pasakojo apie savo ryšius su Lietuva, kaip jis augdamas Pensilvanijoje, sename angliakasių mieste Skrantone, lankydavosi lietuviškoje kepyklėlėje, ragavo lietuvių ruoštos mėsos.
2011-aisiais J.Bidenas kartu su tuomete Seimo pirmininke Irena Degutiene apsilankė Vašingtono Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje esančioje lietuviškoje koplyčioje. J.Bidenas apžiūrėjo nuostabias Vytauto Kazimiero Jonyno ir Albino Elskaus kurtas mozaikas, kuriose pavaizduotas Mindaugo krikštas, Sibiro tremtiniai, lageriai. Koplyčioje atspindėti Kryžių kalnas, Vytis, Trakų, Pažaislio ir Vilniaus vaizdai. Sujaudintas J.Bidenas nieko neperspėjęs atsiklaupė maldai, ir ta akimirka užfiksuota vieninteliame kadre, kurį telefonu nufotografavo vienas diplomatų.
