Buvęs koncerno „Jukos“ vadovas A.Navalno sulaikymo istoriją gali palyginti su 2003-iaisiais, kai pats režimui kėlė pavojų ir buvo įkalintas.
Anot M.Chodorkovskio, A.Navalno sulaikymo istorija yra pavyzdys to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori įrodyti, jog jis yra „šunų bandos vadas“ šioje šalyje.
„V.Putinas jaučia, kad turi parodyti, jog yra pagrindinis gyvūnas bandoje, kitaip žmonės nebetikės, kad jis yra svarbiausias šuo“, – naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino kadaise turtingiausiu žmogumi Rusijoje buvęs 57 metų M.Chodorkovskis.
Visus jam mestus kaltinimus neigęs M.Chodorkovskis 2013 m. buvo paleistas į laisvę. Buvęs „Jukos“ vadovas tvirtino, kad jo situacija buvo tokia pat: „Nebuvo kito varianto – arba pasiduodi, arba sugrįžti atgal į kovą. Taigi A.Navalnas pasielgė teisingai.“
Dabar Londone gyvenantis Atviros Rusijos fondo vadovas tvirtina, kad Kremliaus režimas dabar kur kas tvirtesnis, nei buvo prieš 17 metų, tačiau pilietinė visuomenė tebegali padaryti didelę įtaką tam, kaip bus išspręsta ši byla.
M.Chodorkovskio teigimu, Vakarai turėtų koncentruotis į sankcijas konkretiems individams, kurie užsiima korupcija už Rusijos ribų, o ne taikytis į „Nord Stream 2“ dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos, kuris dažniausiai yra laikomas potencialiu sankcijų objektu.
„Šioje situacijoje svarbu toliau skatinti Magnitskio aktų priėmimo plėtrą Europoje. Amerikoje jau padaryti visi svarbiausi sprendimai, belieka padaryti taip, kad režimo atstovai negalėtų mėgautis demokratijos privalumais Europoje“, – sakė M.Chodorkovskis.
Televizijos „Dožd“ eteryje bene garsiausias Kremliaus režimo kritikas kalbėjo apie A.Navalno sulaikymą, politinę situaciją šalyje ir kaip ji pasikeitusi nuo „Jukos“ bylos bei tai, ką gali atnešti šie metai.
Grįžimas buvo neišvengiamas
– Kalbant apie A.Navalno sprendimą sugrįžti į Rusiją, ir jūs 2013-aisiais, kai buvote paleistas iš kalėjimo, turėjote nuspręsti – išvykti ar ne. Pakliuvus į tokią padėtį geriau likti užsienyje ar rizikuoti grįžti?
– Apsispręsti turėjau dar 2003 metais būdamas užsienyje, kai visi atkalbinėjo nuo grįžimo.
Grįžau rugpjūčio pabaigoje, o po dviejų mėnesių mane suėmė.
Manau, kad, kaip ir mano, taip ir A.Navalno draugai patarė jam likti užsienyje. Bet juk pasilikdamas negali atremti metamų kaltinimų ir žmonės mano, kad iš esmės pripažinai savo kaltę.
Šiuo požiūriu grįžimas buvo neišvengiamas, nors artimiesiems, draugams buvo sunku tai girdėti, suvokti.
– Nuo sugrįžimo A.Navalną atkalbinėjo, pavyzdžiui, Jevgenijus Čičvarkinas (į Londoną 2008-aisiais pasitraukęs Rusijos turtuolis, nes Rusijoje į jo verslą atsirado galingesnių pretendentų. – Red.). Bet jam A.Navalnas juokaudamas pasiūlė skristi kartu. Ar per tą laiką, kol jis buvo Vokietijoje, su juo kalbėjotės? Gal tarėsi su jumis dėl grįžimo?
– Su Aleksejumi nebuvau susitikęs asmeniškai, tad kitų smulkmenų neatskleisiu. Neduočiau patarimų žmogui, patekusiam į tokią padėtį kaip jis.
Savo nuomonę išsakiau viešai. Patarti žmogui, taip apsisprendusiam? Jis juk suvokė, kuo tai gali baigtis.
– Kol A.Navalnas sėdi kalėjime, pagrindinis smūgis teks jo bendraminčių Rusijoje komandai. Ar tarp Aleksejaus bendraminčių, jo komandos matote tą, kuris galėtų laikinai perimti lyderystę? Ar Julija Navalnaja, žvelgiant į Sviatlaną Cichanouskają, negalėtų būti laikina vedlė?
– Tai tik Julijos sprendimas. Ji puikiai atrodo ekrane ir manau, kad užimdama šią poziciją būtų veiksmingesnė negu gerbiamoji ponia S.Cichanouskaja. Bet šiuo atveju turi spręsti Julija, nes yra ir vaikai.
Be to, dabar režimas tapo kur kas griežtesnis, negu buvo prieš 17 metų.
Kalbant apie kitus Aleksejaus komandos narius, žinau, kad drąsi ir Liubov Sobol (buvo sulaikyta Maskvoje už raginimus organizuoti „nesankcionuotą mitingą“. – Red.), ji kovoja, kaip gali.
Mano nuomone, dabar ji – labiausiai žinoma A.Navalno komandos narė.
Buvusi ateities vizija žlugo
– Ar įžvelgiate savo, gyvenančio emigracijoje, galimybių daryti įtaką padėčiai Rusijoje? Ką galite, ko negalite daryti, koks jūsų požiūris?
– Ko negaliu daryti arba ko negaliu dabar, kai Atviros Rusijos fondo žmonės ir A.Navalnas jau tapo įkaitais, kai režimas parodė, kad pasiryžęs imti įkaitus be jokių apribojimų?
Aš esu sakęs, kad nuo akcijų gatvėse ir rinkimų kampanijų atsiriboju. Tai palieku tiems žmonėms, kurie prisiėmė riziką, ir esu pasirengęs šiuo atveju tik juos palaikyti.
Kuo dabartinė padėtis iš esmės skiriasi nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos, kai valdžia pasikeitė?
Tuo metu gyvendami Rusijoje turėjome jos ateities viziją, suvokėme, kokiu keliu norime vesti šalį. Dabar ši ateities vizija daugeliu požiūrių žlugo, nes, viena vertus, šalyje padėtį šiek tiek pakeitėme. Kita vertus, Vakarai, kurie buvo pavyzdys, dabar jau nebėra tokie.
Mums reikalingi jauni lyderiai, kurie pasikeitus režimui pajėgtų perimti valdžią.
Iš apklausų žinoma, jog 48 proc. žmonių norėtų, kad V.Putinas pasitrauktų 2024-aisiais. Šias apklausas Levados centras atliko, kai vyko balsavimas dėl konstitucijos pakeitimų.
Kitus stabdo baimė ir nežinia, kas ateis po V.Putino. Aš ir dabar jau A.Navalnas esame parlamentinės respublikos šalininkai. Tai reiškia, kad prezidento vieta turi būti tuščia.
Dabar daug problemų dėl žodžio laisvės gynimo. Labai apgailestauju, kad rusų balsai slopinami ne tik šalies viduje.
Kai kurios korporacijos sąveikauja su mūsų valdžia bandydamos nutildyti žmones. Su tuo reikia kovoti, ir tai laikau savo uždaviniu.
– Ilgą laiką sklandė nuomonė, kad A.Navalnas nesodinamas į kalėjimą, nes nenorima sukurti naujojo Nelsono Mandelos (didis kovotojas su apartheidu, 27 metus praleidęs kalėjime, pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas. – Red.). Gal dabar valdžios strategija pasikeitė?
– Man atrodo, jog anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad laisvėje A.Navalnas ne toks pavojingas kaip kalėjime.
Man atrodo, kad tai pamokos, išmoktos po mano ir Platono Lebedevo įkalinimo. Juk dešimt metų per visus V.Putino susitikimus su Vakarų pasaulio lyderiais ir visuomenės veikėjais vienaip ar kitaip pokalbis vis tiek pakrypdavo apie politinius kalinius. Tai V.Putinui buvo nemalonu, matėme, kaip jis šiurkščiai reaguodavo, nejaukiai jautėsi ir pakartoti šios istorijos tikrai nenorėjo.
Kas pasikeitė? Mano požiūriu, padėtis pasikeitė po Baltarusijos įvykių. V.Putinas pamatė, kad viskas jau nebe taip, kad bet kuriuo momentu padėtis gali tapti karštesnė, nei jis iki tol manė.
V.Putinui vėl teko rinktis: rizikuoti, kad pasikartos baltarusių scenarijus, ar imtis griežtesnių priemonių. Kodėl būtent šis scenarijus? Tik jis tai žino. Kaip ir visi autoritarinių režimų senstantys lyderiai, jis perėjo prie griežtesnių metodų taikymo.
Savęs lyderiu nemato
– Ar esant įvairioms galimoms valdžios konfigūracijoms įsivaizduojate save einantį prezidento ar ministro pirmininko pareigas?
– Dar sykį noriu pakartoti, kad esu prezidento institucijos priešininkas, nes manau, jog ši vieta prakeikta.
Kai tik Rusijoje žmogus užima prezidento postą, praeina keletas metų – Boriso Jelcino atveju treji metai – ir iš tikrai demokratinio lyderio turime autoritarinį, ir kuo toliau, tuo visko daugiau.
Prezidento institucija mūsų šaliai, manau, yra kenksminga. Dėl mano galimybės vienokia ar kitokia forma dalyvauti visuomeiniame ir politiniame šalies gyvenime pasakysiu taip: neįsivaizduoju savęs jokiu renkamu lyderiu.
Aš – vadybininkas. Galiu organizuoti šalies ekonomiką, nes turiu praktinių žinių ir visiškai pasitikiu savimi.
– Rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą bus vienas svarbiausių 2021-ųjų įvykių. Jau turite patirties per rinkimus iškeliant ir remiant kandidatus. Kokia jūsų 2021-ųjų parlamentinės kampanijos strategija?
– 2016-aisiais turėjome uždavinį suteikti galimybę pasireikšti jauniems lyderiams. Tuomet tai dar buvo įmanoma. Dabar, man atrodo, tokios galimybės valdžia nesuteiks. Esant dabartinei padėčiai, be jokios abejonės, palaikysiu A.Navalno išpopuliarintą protingo balsavimo strategiją.
Bet manau, jog šiuo atveju svarbu nubrėžti tokią takoskyrą: žmonės, jūs už tai, kad V.Putinas pasiliktų po 2024-ųjų, ar prieš? Jeigu už, tai man bus sunku pritarti raginimui balsuoti už tokį žmogų. Bet šiuo atveju sprendimas priklauso A.Navalno komandai, nes būtent jis prisiėmė didžiausią politinę riziką.
– Pasaulis iki 2003-iųjų – iki jūsų vadovaujamo konerno „Jukos“ bylos ir pasaulis po „Jukos“ bylos, Rusija iki ir po „Jukos“ bylos. Akivaizdu, kad daug kas keitėsi, visiškai kitokia verslo padėtis, pasikeitė politinis „gamtovaizdis“. Praėjo aštuoneri metai, kai buvote paleistas į laisvę. Ar galėtumėte įvertinti, kas tuomet įvyko?
– Viena vertus, po „Jukos“ bylos investuotojai suabejojo, ar Rusijoje nuo rizikos apsaugota privati nuosavybė. Tapo akivaizdu, kad privačios nuosavybės Rusijoje tyko kur kas didesni pavojai, nei buvo manoma anksčiau.
Kita vertus, „Jukos“ byla aiškiai parodė, kad Rusijos teismų sistema nėra teismų sistema tiesiogine šio žodžio prasme. Po šios bylos Rusijos teismų sprendimai tapo nepriimtini be papildomo oficialaus normalių šalių teismų sistemos patvirtinimo.
Banditiško režimo įrodymai
– Kas bus po A.Navalno bylos? Ar pasikeis politinė aplinka?
– A.Navalno byla – tai akivaizdus puolimas, to būta ir anksčiau. Bet jis pasirinktas taikiniu todėl, kad yra kur kas labiau žinomas.
A.Navalno byla rodo, kad režimas prieš savo oponentus griebėsi atvirų banditiškų metodų. Tai rodo ne tiktai A.Navalno apnuodijimas, bet ir V.Putino pašaipos: „Jeigu būtų norėję nužudyti, būtų užbaigę reikalą iki galo.“ Ir tai labai aiškiai, viešai atskleidė tai, apie ką anksčiau kalbėjome remdamiesi netiesioginiais ženklais: tai – banditiškas režimas.
Dabartinis teisminis A.Navalno persekiojimas – tai pilietinių teisių pažeidimas. Tikrai manoma, kad jam, jo komandai nereikėtų suteikti galimybės kovoti dėl politinės valdžios. Tai ir signalas žmonėms, kad mūsų šalyje nebus taikaus valdžios perdavimo.
Jeigu nenorime amžinojo Putino ar amžinųjų Putinų, valdžios klausimą teks spręsti už šios valdžios suformuluotų įstatymų ribos. Tai jau akivaizdu.
Manau, kad žmonės tai suvoks labai greitai. Kadangi taip elgiasi visi autoritariniai režimai, žmonės išeina į gatves.
– Ar svarstote galimybę sugrįžti į Rusiją valdžioje esant V.Putinui? Ar tol, kol jis eis prezidento pareigas, jokiu būdu neatvyksite?
– Apgailestauju, tačiau mano ir V.Putino santykiai kol kas net labiau įtempti nei jo ir kitų opozicijos atstovų.
Nuo 2015-ųjų paskelbta mano tarptautinė paieška. Kaltinimai, kurie buvo man pateikti, jau sėkmingai užginčyti Europos žmogaus teisių teisme. Beje, Interpolas atsisakė prieš mane pradėti tyrimą.
Nepaisant to, šie sprendimai Rusijoje man reiškia įkalinimą iki gyvos galvos. Esant šiai padėčiai, kai V.Putinas dar turi ir visas galimybes vadovauti teismui, mano atvykimas negalimas.
– Tarkim, valdžia pasikeičia, naujas prezidentas, parlamentinė respublika. Ar norėtumėte sugrįžti į Rusiją? O gal jau tapote anglu?
– Kaip ir anksčiau, esu tik rusas. Neturiu jokio kito paso ir mano tėvynė yra Rusija.
