Švedijai ateinantiems metams yra išsikėlusi daugybę tikslų. Vos tik prasidėjus metams buvo surengtas vizitas į Ukrainą, neseniai įvyko Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu. Greitu metu organizacijai pirmininkaujanti A.Linde vyks į Maskvą, kur aptars svarbiausius saugumo klausimus.
Interviu naujienų portalui lrytas.lt Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton papasakojo apie pirmininkaujančios šalies laukiančius iššūkius ir kaip yra ruošiamasis spręsti neišspręstas krizes, kurios toliau neduoda ramybės visam pasauliui.
„Toliau skatinti platų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą saugumo diskusijose bus Švedijos pirmininkavimo metų prioritetas“, – teigė Švedijos ambasadorė Lietuvoje.
– Kalbant apie konflikto Ukrainoje sprendimą. Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde neseniai teigė, kad norint išspręsti šį konfliktą, Krymas turi būti atiduotas Ukrainai. Tačiau tai tik žodžiai – kaip tai bandysite pasiekti ir kokių veiksmų bus imtasi norint išspręsti krizę Rytų Ukrainoje? – lrytas.lt paklausė Švedijos ambasadorės Lietuvoje I.Buxton.
– Krizė Ukrainoje ir aplink šią šalį išlieka akivaizdžiausias tarptautinės teisės pažeidimas ir visų ESBO dalyvaujančių valstybių bendrų įsipareigojimų pavyzdys. Šie įsipareigojimai apima visišką Ukrainos suverenumo, teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės gerbimą tarptautiniu mastu pripažintose sienose, įskaitant Krymo autonominę respubliką ir Sevastopolio miestą.
Būdama ESBO pirmininke 2021 m., Švedija siekia prisidėti prie tebevykstančių derybų Normandijos formate ir Trišalėje kontaktinėje grupėje, siekiant rasti sprendimą, atitinkantį ESBO principus ir įsipareigojimus. ESBO speciali stebėjimo misija Ukrainoje ir toliau išliks labai svarbi, o organizacijai pirmininkaujanti Švedija užtikrins, kad misija galėtų įgyvendinti visus įgaliojimus.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde neseniai baigė vizitą į Ukrainą, kad aptartų šiuos klausimus, o tai rodo svarbą, jog ji įsitraukė į krizės Rytų Ukrainoje sprendimą.
– Kaip bandysite kalbėtis su Rusija ir plėtoti dialogą? Ar įmanoma išspręsti visiems rūpimus saugumo klausimus konstruktyvistiniu požiūriu?
– Pirmininkaujant OSCE atstovauji visas organizacijos nares, tad turi artimai bendrauti su visomis jomis, įskaitant Rusiją. Pirmininkaujantis turi elgtis kaip sąžiningas tarpininkas, kuris diskusijose didina pasitikėjimą ir lengvina konfliktų sprendimo paieškas ir jų prevenciją.
Tačiau tuo pat metu šiame vaidmenyje neturime vengti atkreipti dėmesį į mūsų bendrai sutartų principų, kurių laikytis turėtų visos organizacijos veikloje dalyvaujančios valstybės, pažeidimus.
– Krizė Baltarusijoje. Rusija visiškai palaiko Baltarusiją, o Aliaksandras Lukašenka neketina prašyti ESBO tarpininkavimo sprendžiant konfliktą. Kokius svertus savo pusėje turi Švedija ir ESBO? Kokia yra Švedijos pozicija griežtesnių sankcijų taikymo klausimu, kad jos apimtų ne naujas kelias dešimtis pavardžių, o kompanijas, kurios yra svarbios režimui?
– ESBO yra svarbi platforma krizei Baltarusijoje suvaldyti. Baltarusija yra ESBO veikloje dalyvaujanti šalis ir yra įsipareigojusi gerbti tam tikrus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus. Baltarusija yra dar kartą patvirtinus, kad visi ESBO principai be išimties vienodai yra taikomi kiekvienai narei.
Tai reiškia, kad ESBO turi atlikti teisėtą vaidmenį palaikant krizės sprendimą, kuriame atsižvelgiama į ESBO įsipareigojimus, įskaitant demokratijos ir žmogaus teisių klausimus.
Dar galioja buvusios ESBO pirmininkės Albanijos ir dabar pirmininkaujančios Švedijos rugpjūtį buvęs pasiūlymas suorganizuoti dialogą, kad rasti išeitį iš krizės. Kol kas vyriausybė Minske to nepriėmė, bet ir neatsisakė.
Trečiajame gruodžio 17 d. ES priimtame sankcijų prieš Baltarusiją pakete yra išvardinti septyni subjektai. Jei padėtis Baltarusijoje nepagerės, ES yra pasirengusi priimti kitas sankcijas, kuriose bus įtraukti kiti ekonomikos veikėjai.
– Kalnų Karabacho konfliktas parodė ESBO Minsko grupės netinkamumą ir susilpnino organizacijos derybines pozicijas. Kaip Švedija užtikrins, kad ateityje kilus naujam konfliktui nepasikartotų toks scenarijus?
– Užsienio reikalų ministrė Ann Linde eidama ESBO pirmininko pareigas pasveikino Kalnų Karabacho konflikto metu vykusį paliaubų susitarimą. Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad humanitarinės pastangos būtų tęsiamos netrukdomai ir karo nusikaltimus įvykdę asmenys atsakytų už tai.
ESBO pirmininkė palaiko glaudžius ryšius su Minsko grupės pirmininkais ir visapusiškai remia jų pastangas rasti kelią į taikų konflikto sprendimą, taip pat ir ESBO pirmininkės asmeninio atstovo ambasadoriaus Andrzejaus Kasprzyko pastangas.
Prisidėjimas prie konfliktų sprendimo ESBO šalyse pagal tarptautinę teisę ir remiantis mus vienijančias bendrais principais ir įsipareigojimais yra Švedijos pirmininkavimo darbotvarkės viršuje.
Svarbu, kad ESBO ir tarptautinė bendruomenė ir toliau būtų įsitraukusi į stabilumo siekimą ir pasinaudotų visomis galimybėmis pasiekti taikų ir tvarų konflikto sprendimą.
– Vienas iš Švedijos pirmininkavimo ESBO prioritetų, kaip teigė užsienio reikalų ministrė, yra lyčių lygybė. Taip tai bus sustiprinta organizacijoje ir šalyse narėse?
– Vienas iš Švedijos pirmininkavimo ESBO 2021 m. prioritetų yra skatinti moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę ir įgyvendinti JT Saugumo Tarybos 1325 rezoliuciją. Moterų įtraukimas ir prasmingas dalyvavimas yra gyvybiškai svarbus norint užkirsti kelią konfliktams ir juos sušvelninti. Tai taip pat svarbu siekiant įtvirtinti taiką, kai karo veiksmai yra pasibaigę.
Iš Švedijos pusės manome, kad ESBO ir organizacijos veikloje dalyvaujančios šalys gali pagerinti analizę, kaip moteris paveikia skirtingos saugumo grėsmės ir konfliktinės situacijos. Mums reikia matyti skirtingų lyčių perspektyvą visose ESBO veiklose. Mes taip pat matome, kad yra galimybė padidinti moterų dalyvavimą visuose su konfliktais susijusiuose ESBO procesuose.
Pirmininkavimo metu mes taip pat atkreipsime dėmesį į moterų ir mergaičių ekonominio įgalinimo problemą, nes tai yra būtina sąlyga norint moterims ir mergaitėms turėti galimybę dalyvauti su konfliktais susijusiuose procesuose, taip pat politiniame ir viešajame gyvenime.
Moterų teisių ir galimybių stiprinimas puikiai atspindi Švedijoje siekiamą įgyvendinti feministinę užsienio politiką, kuri apima sistemingą lyčių lygybės perspektyvos taikymą visais užsienio politikos aspektais.
– Kokie būtų jūsų pastebėjimai pilietinės visuomenės stiprinimo klausimu? Pavyzdžiui, Baltarusijoje ir Rusijoje, kur tai kelia tiesioginę grėsmę politinio režimo egzistavimui.
ESBO dalyvaujančios valstybės prisiėmė tvirtą ir unikalų įsipareigojimą dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo ESBO susitikimuose. Toliau skatinti platų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą saugumo diskusijose bus Švedijos pirmininkavimo metų prioritetas.
Autonominės institucijos ir misijos bei ofisai svarbiuose taškuose yra labai svarbūs šiuo klausimu. ESBO taip pat yra vykdoma daugybė svarbių susitikimų, į kuriuos yra kviečiami ir pilietinės visuomenės atstovai, o pirmininkaudami organizacijai sieksime įtraukti pilietinės visuomenės perspektyvas į platų savo veiklos spektrą, nuo kelionių iki susitikimų ir konsultacijų.
Parodydami svarbą, kurią teikiame pilietinės visuomenės balsui, tikimės sustiprinti jų vaidmenį visose ESBO veikloje dalyvaujančiose šalyse.
