Praėjus metams po pandemijos pradžios – daugiau kaip 2,38 mln. mirusiųjų ir daugiau nei 108 mln. užsikrėtusiųjų.
Peteriui Benui Embarekui pagaliau pavyko atsidurti Uhane – mieste, kur, manoma, viskas prasidėjo. Daną ir jo vadovaujamą ekspertų grupę čia prieš mėnesį pasitiko apsauginiais kostiumais vilkintys žmonės.
„Galimybė atvykti į Uhaną – jau dalis sėkmės“, – kalbėdamasis telefonu su vokiečių žurnalistais dar iki kelionės į Kiniją sakė P.B.Embarekas.
Maisto saugos ir gyvūnų ligų specialistas vadovavo PSO misijai, kuri turi išsiaiškinti tiek moksliniu, tiek politiniu požiūriu svarbų klausimą – iš kur atsirado koronavirusas ir kaip jis pradėjo plisti tarp žmonių?
„Turime planą detaliai atkurti pandemijos kilmės fazę – pradedant nuo Uhano. Suprasti viruso kilmę svarbu jau vien dėl to, kad būtų galima veiksmingiau priešintis kitai pandemijai – X ligai, kaip ją vadiname“, – rašė delegacijos dalyvė olandė Marion Koopmans elektroniniame laiške Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“.
Pekino vyriausybei ši misija buvo kebli. Valdžia, viena vertus, nori išvengti kitos epidemijos ir todėl yra suinteresuota turėti profesionalias PSO įžvalgas. Be to, Kinijos vyriausybė oficialiai nuolat pritardavo įvykių Uhane atkūrimui.
Kita vertus, valdžia greičiausiai žino, kad pradinės pandemijos fazės metu jos valdininkai padarė klaidų ir jas nuslėpė. Tačiau apie tai dabar šalyje nebekalbama. Pekinas tarptautinei bendruomenei pateikė nepriekaištingus kovos su COVID-19 duomenis.
Kinijos valstybės aparate tarpusavyje veikiausiai grumiasi dvi stovyklos. Vienoje – sveikatos apsaugos politikai, pasisakantys už pandemijos kilmės išsiaiškinimą, kitoje – valdžios strategai, norintys nukreipti kritiką.
Bet jokios kritikos PSO ekspertai kinams nepateikė, o šis vizitas valstybinėje šalies žiniasklaidoje buvo pateiktas kaip triumfas ir oficialios Pekino pozicijos pateisinimas. Tad ką rado ar ko nerado PSO tyrėjai ir ar jau laikas džiaugtis ir visam pasauliui?
Kilo problemų atvykti
Kokiomis sunkiomis sąlygomis dirbo PSO komanda, paaiškėjo praėjusią savaitę. Iš tikrųjų delegacija į Kiniją turėjo atvykti jau sausio pradžioje. Tuo metu du misijos nariai jau buvo kelyje į šią šalį. Bet netikėtai paaiškėjo, kad Pekinas dar galutinai nesutvarkė būtinų leidimų, kaip sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Vienas mokslininkas grįžo į savo tėvynę, kitas liko tranzito šalyje. Pekinas buvo demaskuotas.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying paskui tvirtino, kad tai buvęs nesusipratimas. Netrukus po šio incidento Pekinas išdavė vizas, o visa komanda sausio viduryje atvyko į šalį.
13 atvykusių į Uhaną mokslininkių ir mokslininkų atstovavo skirtingoms mokslo šakoms, virusologijai, veterinarinei ar infekcinei medicinai ir yra kilę iš skirtingų žemynų.
Vokietijai atstovavo Fabianas Leendertzas iš Roberto Kocho instituto. Su juo kartu mielai būtų vykęs ir Berlyno „Charité“ klinikos vyriausiasis virusologas Christianas Drostenas. Tačiau, jo teigimu, praleido paraiškos pateikimo terminą.
Dar 2020 m. sausį PSO pirmą kartą sužinojo apie Kinijos priemones, taikomas pandemijai suvaldyti. Tada Pekine apsilankęs organizacijos generalinis direktorius T.A.Ghebreyesusas gyrė šalies vadovų pastangas, jas vadindamas nepaprastomis ir naujai kuriamu standartu, fotografavosi su prezidentu Xi Jinpingu. Nuo to laiko kai kas mano, kad PSO pernelyg draugiška Pekinui.
Tačiau Pekinas vis vilkino tarptautinės bendruomenės prašymą įsileisti į šalį ekspertus, kurie mėgintų išsiaiškinti viruso kilmę.
Daug ko atlikti neįmanoma
„Man dažnai kyla klausimas – ar tam jau ne per vėlu? Kai ko, ką buvo galima ir būtina padaryti iš karto, seniai neįmanoma atlikti“, – prieš vizitą kalbėjo PSO delegacijos narė M.Koopmans.
Ieškoti pražūtingojo viruso ištakų liūdnai pagarsėjusiame Uhano laukinių gyvūnų ir jūrų gėrybių turguje iš tikrųjų neįmanoma. Jis nebeveikia nuo 2020 m. sausio 1-osios ir nekart buvo gausiai dezinfekuojamas.
„Nepaisant to, yra nemažai dalykų, kuriuos galime atlikti“, – prieš vizitą kalbėjo PSO delegacijos narys Dominicas Dwyeris iš Australijos.
„Laboratorijos ir ligoninės mėginius dažnai saugo ilgą laiką.
Gali būti, kad Uhano šaldytuvuose ir kur nors kitur šalyje laikomi mėginiai, kurie dar nebuvo ištirti. Be to, labai svarbu akis į akį kalbėtis su mokslininkais ir gydytojais, kurie susiję su šiuo darbu“, – sako D.Dwyeris.
Tokiu būdu misija galėjo suprasti, kokių žinių dar trūksta ir kokie tyrimai jau buvo pradėti.
Šį darbą PSO komanda pradėjo jau per 14 dienų karantiną, kuris privalomas kiekvienam, šiuo metu atvykstančiam į Kiniją. Paskui mokslininkai dar dvi savaites vykdė įvairius kitus tyrimus ir vizitus.
PSO vizitu bene labiausiai buvo suinteresuota Shi Zhengli.
Uhano virusologijos instituto Naujai atsirandančių infekcinių ligų centro vadovė turi Moters Šikšnosparnės (angl. „Batwoman“) pravardę.
Nuo pandemijos pradžios virusologė ginasi nuo gandų, kad sukėlėjas esą pabėgo iš jos laboratorijos, kur greičiausiai net buvo sukurtas.
„Su Shi Zhengli kalbėjausi liepos mėnesį, kai buvau atvykęs į Kiniją per parengiamąją misiją.
Ji buvo labai paslaugi, savaime suprantama, norėjo paremti misiją ir su mumis susitikti“, – kalbėjo PSO delegacijos vadovas P.B.Embarekas.
Vizitas pasitikėjimo nekelia
Lemiamas klausimas – ar kinų valdininkai misijos tyrimams suteikė visą medžiagą?
Gandų, kad PSO komanda galėjo tirti tik tai, kam Kinija uždegė žalią šviesą, P.B.Embarekas nepatvirtino. Jo vadovaujama komanda po karantinavimosi laikotarpio galėjo susitikti su gydytojais Uhane, buvusiais pacientais, vėliau apsilankė Uhano virusologijos institute.
Bet vizito kritikai, tarp kurių ir PSO patarėjas Jamie Metzlas, tvirtina, kad 2 savaičių vizitas, kuriame PSO komandą visur vežioja Kinijos vyriausybės atstovai, nesuteikia pasitikėjimo.
Rutgerso universiteto mikrobiologas Richardas Ebrightas tvirtina, kad vizito metu užduoti klausimai – nepakankami.
Perdavimas išlieka neaiškus
Kelionės pabaigoje suorganizuotos spaudos konferencijos metu jokie konkretūs atsakymai į visam pasauliui rūpimus klausimus nebuvo pateikti.
Tyrėjai nesurado atsakymų į klausimą, kaip virusas buvo perduotas iš gyvūnų žmogui. Neabejojama, kad virusas atsirado šikšnosparnių organizme, bet neaišku, koks gyvūnas buvo tarpininkas perduodant ligą žmonėms, nes Uhano apylinkėse šikšnosparnių nėra daug.
Nėra aišku, ar virusas tikrai išplito iš mieste esančios laukinių gyvūnų ir jūrų gėrybių turgavietės. Galbūt jis atsirado kitoje Kinijos dalyje ar netgi kitoje šalyje. Nebuvo atmesta ir Kinijos keliama versija, kad virusas galėjo būti platinamas su šaldytais produktais.
Jau daugelį mėnesių Kinijos valstybinė žiniasklaida platina teiginius, kad koronavirusas galėjo būti įvežtas iš užsienio su šaldyta mėsa, žuvimis ar jūrų gėrybėmis.
„Mes žinome, kad virusas gali išgyventi itin šaltoje aplinkoje, tačiau nelabai suprantame, kaip jis buvo perduotas žmonėms“, – sakė PSO grupei vadovaujantis P.B.Embarekas.
Bet šios tyrėjų išvados nekelia nuostabos – net ir praėjus 8 metams po Vidurinių Rytų respiracinio sindromo (MERS) protrūkio nėra tiksliai aišku, kaip virusas iš šikšnosparnių perduotas kupranugariams, o tada žmonėms.
Plito jau 2019-aisiais?
Iš tikrųjų esama įrodymo, kad naujasis koronavirusas plito už Kinijos ribų anksčiau, nei buvo spėjama. 2019 metų gruodį į Paryžiaus šiaurėje esančios klinikos Intensyviosios terapijos skyrių buvo paguldytas vyras.
Pacientas dėl nežinomų priežasčių kosėjo krauju. Vėliau tyrėjų grupė nustatė, kad jo koronaviruso testas buvo teigiamas.
25-erių moteris, kuri 2019 m. lapkričio 10-ąją kreipėsi į gydytoją dėl odos problemų, galėjo būti pirmoji Italijos COVID-19 pacientė. Ant jos odos audinio Milano dermatologo Raffaele Gianotti vadovaujami tyrėjai aptiko genetinės ligos sukėlėjo liekanų.
Ir kiti Italijos mokslininkai nustatė ankstyvus koronaviruso pėdsakus. Šiaurės Italijos specialistai tyrinėjo nutekamojo vandens mėginius, ar jie neužkrėsti virusu. Jis buvo aptiktas 15-oje mėginių.
Pasirodo, koronaviruso dalelių buvo aptikta dar 2019 m. gruodžio 18-osios mėginiuose. Vėliau buvo tiriami kraujyje esantys antikūnai.
Testai buvo atlikti tūkstančio plaučių vėžiu sergančių pacientų patikros metu.
11,6 proc. atvejų buvo nustatyti koronaviruso antikūnai. Kai kuriems pacientams jie buvo susiformavę 2019 m. rugsėjį.
Bet pandemijos istoriją keisti dar per anksti. Kiekviena iš šių studijų gali turėti metodinių netikslumų.
„Mes stengėmės geriau suprasti, kas nutiko tarp pirminio viruso šaltinio ir jo pirmojo išplitimo tarp žmonių. Šioje istorijoje tebėra tamsi skylė“, – sakė PSO misijos vadovas P.B.Embarekas.
Propagandos aparato triumfas
PSO tyrėjų komanda Uhane atmetė buvusio JAV vadovo Donaldo Trumpo šalininkų teiginį, kad virusas į pasaulį galėjo būti paleistas iš mieste esančios virusologijos laboratorijos. Tai Kinijos propagandos aparatas pasitiko pergalės fanfaromis.
„PSO pareiškimas antradienį paneigė Amerikos keliamas konspiracijos teorijas“, – skelbė vietinis laikraštis „Global Times“.
Kinai šio vizito rezultatus iškart pakreipė prieš amerikiečius. Kinijos ligų kontrolės centro vyriausiasis epidemiologas Zeng Guangas pareiškė, jog dabar būtina tikrinti laboratorijas kitose pasaulio vietose, o ypač JAV.
„Istoriškai Jungtinės Valstijos leisdavo cheminius ir biologinius ginklus“, – kaltinimais švaistėsi Z.Guangas.
JAV, nors prezidento Joe Bideno sprendimu ir vėl jungiasi prie PSO veiklos, pareiškė didžiausią kritiką trumpo vizito metu padarytoms išvadoms be rimto mokslinio pagrindimo.
Valstybės departamento atstovai tvirtina, kad Jungtinės Valstijos ir toliau vykdys atskirus tyrimus ir rinks informaciją apie viruso kilmę.
Tuo metu Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki pareikalavo, kad Kinija įsileistų amerikiečių ekspertų komandą.
Neprileido prie urvų
Jesse Bloom, Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro virusologė, tvirtina buvusi nustebusi, kaip greitai po kelių pokalbių su mokslininkais ir vieno vizito į Uhano virusologijos institutą PSO komandos nariai atmetė teoriją, kad virusas galėjo tyčia ar netyčia išplisti iš Virusologijos centro Uhane.
„Būtina labai kruopščiai ištirti visus susijusius koronavirusus, kurie buvo aptikti laboratorijose Uhane prieš šios pandemijos pradžią. Neatrodo, kad ši komanda būtų tai padariusi“, – „The Washington Post“ teigė J.Bloom.
Iš tiesų Uhano virusologijos institutas turėtų sulaukti didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio, o visiško skaidrumo siekianti Kinija turėtų pasidalyti visa jame surinkta informacija apie koronavirusus.
Jų per pastarąjį dešimtmetį šioje įstaigoje buvo aptikta beveik 300. Skelbiama, kad bent dviejų iš jų genetinė informacija primena dabar pasaulyje siaučiantį koronavirusą.
Mokslininkams galėtų nerimą kelti ir Junano provincijos pietuose esantis Tonguanas, kurio klinčių urvuose gyvena šikšnosparniai – koronaviruso nešiotojai.
Virusologė Shi Zhengli surinko šiuose urvuose mėginius ir atvežė juos į Uhaną.
O apleistoje vario kasykloje dar 2012-aisiais šeši darbininkai susirgo mįslinga plaučių liga. Trys iš jų mirė.
Kitais metais iš kasyklos paimtuose mėginiuose nustatytas iki tol nežinomas sukėlėjas RaTG13.
Šis virusas savo genomo struktūra net 96,2 proc. panašus į iki šiol pasaulyje toliau plintantį koronavirusą, kurio naujos ir labiau užkrečiamos mutacijos pastaruoju metu neleidžia atsikvėpti vakcinos laukiantiems žmonėms.
2020-ųjų pabaigoje žurnalistai norėjo apžiūrėti šią vario kasyklą. Ten vienas po kito bandė patekti BBC ir naujienų agentūros AP darbuotojai. Abi žurnalistų komandos buvo sekamos ir susidūrė su kliūtimis.
O viename privažiavimo kelių BBC darbuotojai rado skersai pastatytą sunkvežimį, kuris neva sugedo. Į kasyklą žurnalistai nepateko. Kinijos valdžios aparatas laikėsi griežtos linijos.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
