COVID-19 – „nerimo pandemija“: suvaržymams besitęsiant, jaunų žmonių neviltis gilėja

Įvestiems Europos valstybių judėjimo suvaržymams bei komendanto valandoms užsitęsus iki žiemos pabaigos bei ekspertų prognozės, jog ribojimai bus pratęsti ir pavasarį, psichinės sveikatos specialistai vis labiau nerimsta dėl blogėjančios jaunų žmonių emocinės būklės.

Susidūrę su ribotu socialiniu gyvenimu bei nežinomybės dėl ateities ir taip sunkiu gyvenimo momentu, daugelis jaunų žmonių kenčia nuo kankinančio jausmo, kad praranda brangų laiką savo geriausiais gyvenimo metais.<br> Zuma press/Scanpix nuotr.
Susidūrę su ribotu socialiniu gyvenimu bei nežinomybės dėl ateities ir taip sunkiu gyvenimo momentu, daugelis jaunų žmonių kenčia nuo kankinančio jausmo, kad praranda brangų laiką savo geriausiais gyvenimo metais.<br> Zuma press/Scanpix nuotr.
Susidūrę su ribotu socialiniu gyvenimu bei nežinomybės dėl ateities ir taip sunkiu gyvenimo momentu, daugelis jaunų žmonių kenčia nuo kankinančio jausmo, kad praranda brangų laiką savo geriausiais gyvenimo metais.<br> Zuma press/Scanpix nuotr.
Susidūrę su ribotu socialiniu gyvenimu bei nežinomybės dėl ateities ir taip sunkiu gyvenimo momentu, daugelis jaunų žmonių kenčia nuo kankinančio jausmo, kad praranda brangų laiką savo geriausiais gyvenimo metais.<br> Zuma press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 19, 2021, 11:47 AM, atnaujinta Feb 19, 2021, 11:47 AM

Būdami paskutiniai vakcinų eilėje, o mokykloms bei universitetams užvėrus duris, jaunimas prisiėmė didelę dalį karantino naštos, kuris didžiąja dalimi buvo skirtas apsaugoti vyresnio amžiaus žmones, kurie yra jautresni visame pasaulyje paplitusiam virusui.

Susidūrę su ribotu socialiniu gyvenimu bei nežinomybe dėl ateities ir taip sunkiu gyvenimo momentu, daugelis jaunų žmonių kenčia nuo kankinančio jausmo, kad praranda brangų laiką savo geriausiais gyvenimo metais.

Visame pasaulyje jauni žmonės neteko galimų karjeros galimybių, prarado draugystes, praleido tradicinius gyvenimo etapus svarbiausiu tapatybės formavimo metu.

„Daugelis jaučiasi taip, lyg mokėtų ne pandemijos, o priemonių, kurių imtasi kovoje prieš pandemiją, kainą“, – teigė Prancūzijos Liono miesto psichiatrinių klinikų tinklo vadovas Nicolas Franckas.

Tyrime pavasarį, kuriame dalyvavo 30 tūkst. žmonių, jaunimas išsiskyrė kaip turintys prasčiausią psichologinę savijautą.

Italijoje ir Nyderlanduose, kai kurių jaunimo psichiatrijos klinikų palatos užsipildė iki rekordinių skaičių. Prancūzijoje, kur karantino metu žiniasklaidoje dažnai buvo kalbama apie psichinę sveikatą, specialistai paragino valdžios institucijas apsvarstyti galimybę atnaujinti mokyklų darbą kovojant su vienatve.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje (JK) kai kurie terapeutai savo pacientams siūlė sulaužyti galiojančius karantino suvaržymus, tam, kad susidorotų su savo vidinėmis problemomis.

Praėjusiais metais Tarptautinės darbo organizacijos 112 šalių atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai 18–29 metų amžiaus žmonių patiria nerimo ir depresijos simptomus.

Dar neišmatavus ilgalaikių karantino padarinių depresijos ir nerimo rodikliams, savižudybių lygiui, keliolika psichinės sveikatos specialistų Europoje piešia niūrų krizės vaizdą, kuris, jų teigimu, turėtų būti vertinamas taip pat rimtai, kaip ir pats koronavirusas.

„Mes esame psichinės sveikatos pandemijos viduryje ir nemanau, kad tam skiriama pakankamai dėmesio“, – tikino britų psichoterapeutas Arkadiusas Kyllendahlis, per pastaruosius mėnesius pastebėjęs, kad jaunesnių klientų skaičius padvigubėjo.

Daugelis Europos valstybių antrajai koronaviruso bangai ruošėsi apakinti iliuzijos, jog jiems pavyks sutramdyti pandemijos protrūkius taip pat sėkmingai kaip tai padarė pavasarį, tačiau žiemą turėjo grumtis su dar neregėtais infekcijų skaičiais. Tai, pasak jaunimo, sukūrė klaidingų lūkesčių, jog griežti ribojimai greitai baigsis.

Psichologai teigia, kad karantinas daliai žmonių suteikė atokvėpį nuo mokslų ar darbų, dėl kurių jie tapo atsparesni ribojimams. Tačiau kitiems, ypač tiems, kurie jau anksčiau kovojo su psichinės sveikatos problemomis, iškilo didžiausias pavojus.

„Vienatvė sukelia jiems neviltį“

Kaip teigia, terapeutai ir psichiatrai, kurie diena iš dienos mato jaunus žmones kovojančiais su sunkesniais nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų ir priklausomybių simptomais, žiema dar labiau pablogino situaciją.

Nyderlandų Leideno universiteto medicinos centro vaikų psichiatrijos profesorius Robertas Vermeirenas tikina, jog kad jo vadovaujama skyrius jau kelias savaites buvo pilnas – ko anksčiau niekada nėra buvę.

Pasak jo, padėtis buvo tokia rimta, kad jo komanda neišsiuntė vaikų švęsti Kalėdų namuose kaip tai buvo daroma iki šiol.

Izoliacija taip pat sutrikdė įprastą jaunimo gyvenimo etapą, kai paaugliai pereina nuo priklausymo savo šeimai prie priklausymo savo bendraamžiams, kalbėdamas apie dabartinę jaunimo situaciją pridūrė R.Vermeirenas.

„Jie jaučiasi tušti, vieniši, ir ši vienatvė sukelia jiems neviltį", – liūdnai samprotavo profesorius.

Italijoje pernai padvigubėjo skambučių į pagrindinę pagalbos liniją jauniems žmonėms, kurie svarstė ar bandė pakenkti sau.

Romos Bambino Gesù vaikų ligoninės vaikų neuropsichiatrijos skyriuje lovos buvo užpildytos nuo pat spalio, nurodo skyriaus direktorius Stefano Vicari. Jaunų italų, kurie pakenkė sau ar bandė nusižudyti, su lyg antrąja pandemijos banga išaugo 30 proc. „Tiems, kurie sako, kad vis dėlto tai yra iššūkis, kurį turi patirti jaunimas, kad po jo jie taps stipresni, tai gali būti taikoma tik tiems, kurie turi daugiau išteklių“, – apgailestavo S.Vicari.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios labdaros organizacijos „Psichikos sveikatos fondas“ tyrimų vadovė Catherine Seymour paskelbė 2400 paauglių tyrimo rezultatus ir nurodė, jog vargingesniuose namų ūkiuose gyvenantys jauni žmonės dažniau patiria nerimą ir depresiją.

„Gali būti, kad skurdžiau gyvenantiems namų ūkiams dažniau trūksta pakankamai asmeninės vietos ir interneto, kad galėtų padėti atlikti mokyklinius darbus ir bendrauti su savo draugais, – svarstė C.Seymour. Juos taip pat gali paveikti tėvų finansiniai rūpesčiai ir stresas.“

Viena iš tyrimo Ispanijoje, nurodžiusio, jog praėjusį pavasarį šalyje paskelbtas karantinas turėjo neigiamų padarinių ypač jaunų merginų sveikatai, autorių Konstanze Schoeps išskyrė laisvės praradimo jausmą kaip skaudžiausią paauglėms.

„Jos kūrė savo laisvę ir erdvę, o karantino metu prarado tai, ką ką tik pradėjo patirti“. „Tai prilygo sielvarto procesui“, – pridūrė ispanų mokslininkė.

Padėtis tapo tokia rimta, kad studentai ir psichinės sveikatos ekspertai Europoje prašo valdžios institucijų sušvelninti kai kuriuos pandemijos ribojimus, įskaitant mokyklų ir universitetų atidarymą iš naujo, net pareigūnams nerimaujant, kad per anksti sušvelninus taisykles pablogės naujų variantų paplitimas.

„Socialinių santykių kūrimas yra mūsų gyvenimo centras, o to nebėra“, – rašė 19 metų studentė Heidi Soupault, kuri atviru laišku, greitai išplitusiu internete, praeitą mėnesį paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną atnaujinti universitetų darbą.

Parengta pagal „The New York Times“ inf.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.